Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisas, kuriomis dar šiemet 130 mln. litų papildomai didinamas finansavimas krašto apsaugai.
"Lietuvos įsipareigojimas didinti finansavimą gynybai virsta realiais žingsniais. Nauji iššūkiai ir grėsmės valstybei akivaizdžios, todėl turime nieko nelaukdami stiprinti Lietuvos gynybinį pajėgumą. Privalome užtikrinti maksimalų Lietuvos saugumą ir būti visiškai pasirengę ginti valstybę", - sako prezidentė.
Prezidentės iniciatyva šiemet politinės partijos pasirašė Nacionalinį susitarimą, kuriuo įsipareigojama nuosekliai didinti lėšas krašto apsaugai ir 2020 metais gynybai skirti 2 proc. BVP.
Pasak prezidentės, papildomos lėšos būtinos sąjungininkų pajėgoms deramai priimti ir naujai ginkluotei įsigyti.
Valstybė turi užtikrinti tinkamas sąlygas NATO pajėgoms treniruotis ir dalyvauti pratybose Lietuvoje, plėsti infrastruktūrą poligonuose, Zoknių aviacijos bazę visapusiškai pritaikyti išplėstai Baltijos oro policijos misijai.
Prezidentė taip pat akcentuoja, kad naujos ginkluotės įsigijimas ir kariuomenės ginkluotės bei šaudmenų rezervų atnaujinimas yra būtini siekiant stiprinti Lietuvos gynybinį pajėgumą.
ELTA primena, jog Vyriausybei radus galimybių ir liepos 10-ąją Seimui pritarus papildomus 130 mln. litų skirti gynybos biudžetui, kuris po ilgo laiko vėl perkops 1 mlrd. litų, šios lėšos bus panaudotos atkuriant prioritetinius kariuomenės pajėgumus.
Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, papildomos lėšos šiemet bus skirtos priešlėktuvinės ginkluotės "Grom" ir vidutiniojo nuotolio prieštankinių raketų paleidimo sistemoms įsigyti. Lėšas taip pat planuojama skirti amunicijos ir šaudmenų įsigijimams, poligonų teritorijų plėtrai ir mūšių mieste įgūdžiams treniruoti reikalingos infrastruktūros kūrimui.
Įstatyme numatyta šiemet Krašto apsaugos ministerijai papildomai skirti 85 mln. litų biudžeto asignavimų ir 45 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų.
Biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į prognozuojamą biudžetinių pajamų surinkimo augimą ir poreikį didinti gynybos finansavimą dėl kintančios geopolitinės ir saugumo padėties Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje, taip pat siekiant vykdyti narystės NATO įsipareigojimus ir į Lietuvos politinių partijų 2014 metų susitarimą nuosekliai kasmet didinti krašto apsaugai skiriamas lėšas, kad jos 2020 metais pasiektų 2 proc. BVP.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisas, kuriomis dar šiemet 130 mln. litų papildomai didinamas finansavimas krašto apsaugai.
"Lietuvos įsipareigojimas didinti finansavimą gynybai virsta realiais žingsniais. Nauji iššūkiai ir grėsmės valstybei akivaizdžios, todėl turime nieko nelaukdami stiprinti Lietuvos gynybinį pajėgumą. Privalome užtikrinti maksimalų Lietuvos saugumą ir būti visiškai pasirengę ginti valstybę", - sako prezidentė.
Prezidentės iniciatyva šiemet politinės partijos pasirašė Nacionalinį susitarimą, kuriuo įsipareigojama nuosekliai didinti lėšas krašto apsaugai ir 2020 metais gynybai skirti 2 proc. BVP.
Pasak prezidentės, papildomos lėšos būtinos sąjungininkų pajėgoms deramai priimti ir naujai ginkluotei įsigyti.
Valstybė turi užtikrinti tinkamas sąlygas NATO pajėgoms treniruotis ir dalyvauti pratybose Lietuvoje, plėsti infrastruktūrą poligonuose, Zoknių aviacijos bazę visapusiškai pritaikyti išplėstai Baltijos oro policijos misijai.
Prezidentė taip pat akcentuoja, kad naujos ginkluotės įsigijimas ir kariuomenės ginkluotės bei šaudmenų rezervų atnaujinimas yra būtini siekiant stiprinti Lietuvos gynybinį pajėgumą.
ELTA primena, jog Vyriausybei radus galimybių ir liepos 10-ąją Seimui pritarus papildomus 130 mln. litų skirti gynybos biudžetui, kuris po ilgo laiko vėl perkops 1 mlrd. litų, šios lėšos bus panaudotos atkuriant prioritetinius kariuomenės pajėgumus.
Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, papildomos lėšos šiemet bus skirtos priešlėktuvinės ginkluotės "Grom" ir vidutiniojo nuotolio prieštankinių raketų paleidimo sistemoms įsigyti. Lėšas taip pat planuojama skirti amunicijos ir šaudmenų įsigijimams, poligonų teritorijų plėtrai ir mūšių mieste įgūdžiams treniruoti reikalingos infrastruktūros kūrimui.
Įstatyme numatyta šiemet Krašto apsaugos ministerijai papildomai skirti 85 mln. litų biudžeto asignavimų ir 45 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų.
Biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į prognozuojamą biudžetinių pajamų surinkimo augimą ir poreikį didinti gynybos finansavimą dėl kintančios geopolitinės ir saugumo padėties Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje, taip pat siekiant vykdyti narystės NATO įsipareigojimus ir į Lietuvos politinių partijų 2014 metų susitarimą nuosekliai kasmet didinti krašto apsaugai skiriamas lėšas, kad jos 2020 metais pasiektų 2 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
