Prezidentė giriasi nepelnytais nuopelnais

Naujienų agentūros ELTA užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta naujausia visuomenės apklausa rodo, kad opozicinės partijos, paprastai būdavusios reitingų lentelės dugne, iš jo vis nepakyla. Prezidentė, pastaruoju metu besirūpinanti tik būsimais šalies vadovo rinkimais, išsilaiko populiariausiųjų viršūnėje. Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė kažkodėl per mėnesį net 8 proc. išaugino savo reitingus. Apie šių ir kitų tendencijų priežastis „Respublika“ kalbėjosi su Kauno technologijos universiteto profesoriumi politologu Algiu KRUPAVIČIUMI.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastaruoju metu jokių svarbių sprendimų nėra priėmusi, nepanašu, kad ką nors ypatingo Lietuvai yra nuveikusi, tačiau ne tik kad liko populiariausia, bet per mėnesį dar ir nežymiai tą populiarumą padidino. Kaip tai pavyko?

- Tas yra taip, prezidentė nieko svarbaus nenuveikė. Tačiau prognozuoju, kad kitą mėnesį jos reitingas bus dar didesnis. Dėl dviejų paprastų priežasčių. Pirma - buvo be galo išreklamuotas Karolio Didžiojo apdovanojimas. O savaitgalį, matyt, bus plačiai išreklamuotas garbės daktaro vardas, kurį suteiks JAV Džordžtauno universitetas. Prezidentūros Viešųjų ryšių skyrius dirba labai aktyviai, 2014 m. prezidento rinkimų kampanija iš D.Grybauskaitės pusės vyksta visu smarkumu. Ir tai nepaisant to, kad ji yra viešai pasakiusi, jog dar neapsisprendusi, ar rinkimuose dalyvaus. Tačiau kampanija vis tiek vyksta.

Antras dalykas - žiniasklaida nesugeba įvykių, susijusių su D.Grybauskaite, nušviesti neutraliai. Galiu pasakyti vieną dalyką. Štai prezidentas Valdas Adamkus garbės daktaro vardų skirtingų šalių universitetuose turi mažiausiai 21, dabar gal net ir daugiau. Pirmosios kadencijos pabaigoje jis turėjo 11 universitetų garbės daktaro vardus. D.Grybauskaitei tai bus pirmas apdovanojimas. Lygiai taip pat V.Adamkus turėjo dešimtis įvairių užsienio apdovanojimų. O D.Grybauskaitė tokiu pripažinimu negali pasigirti. Tačiau žiniasklaida kiekvieną jos apdovanojimą labai smarkiai išpučia, kiekvieną atvejį pateikdama kaip ypatingos svarbos, o ne tikrame kontekste. Čia yra labai rimta problema.

- Praėjusį mėnesį komentuodamas itin žemus dabartinės opozicijos reitingus, akcentavote, kad paprastai opozicija būna populiaresnė nei pozicija, tačiau dabar yra atvirkščiai, nes žmonės dar prisimena Andriaus Kubiliaus Vyriausybės klaidas. Kiek ilgai dar prisimins?

- Tai priklauso nuo 2 veiksnių. Pirmiausia priklausys nuo to, kaip seksis dabartinei Vyriausybei. Kol kas jai sekasi gana neblogai, nepaisant atskirų ministrų atskirų sprendimų. Valdžios vairas laikomas tvirtai, o ir socialinė ekonominė situacija gerėja. Tačiau Vyriausybė yra nemažai pažadėjusi ir, jei konkrečiais veiksmais tie pažadai nebus vykdomi, valdančiųjų partijų reitingai gali imti kristi. Opozicijos reitingas irgi priklausys nuo jos pačios elgesio. Po rinkimų elgesys buvo destruktyvus. Tuometei valdžiai nepavyko sklandžiai ir politiškai etiškai perduoti valdžios, buvo ginčijami rinkimų rezultatai. Dabar opozicija išgyvena ramybės laikotarpį, todėl reitingai bent nebekrenta. Opozicijos prievolė - siūlyti alternatyvas valdžios vykdomai politikai. Jei tos alternatyvos bus geros, o valdančiosioms partijoms nesiseks valdžioje, tada dabartinių opozicinių partijų reitingai tikrai gali pakilti. Bet tai dar užtruks.

- Per mėnesį labiausiai - net 8 proc. - išaugo europarlamentarės V.Blinkevičiūtės populiarumas, nors ji Lietuvos viešajame gyvenime iš esmės nedalyvauja. Kaip tai paaiškinti?

- Pastarąjį mėnesį vyko aktyvūs debatai, kas dalyvaus prezidento rinkimuose. Tarp socialdemokratų kandidatų V.Blinkevičiūtė buvo ne kartą minėta. Tai ir yra logiškiausias paaiškinimas. Be to, ji prezidento rinkimuose yra dalyvavusi, o dabar, kai vėl priminta jos pavardė, rinkėjai ją ir vėl prisiminė.

- Tačiau kai ji buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė, buvo prisiimta daug valstybei sunkiai pakeliamų įsipareigojimų socialinėje srityje, dėl kurių „Sodros“ būklė vis blogėja.

- Ministro poste V.Blinkevičiūtė buvo seniai, vėliau poste buvo kiti asmenys. Ją dėl dabartinių „Sodros“ problemų kaltinti būtų ne visai korektiška. Taip, buvo pensijos ir kitos pensijos padidintos, tačiau galutinį sprendimą priėmė Seimas. Aišku, ministrė irgi už tai pasisakė, jos moteriškas, palankus požiūris į pensininkus netgi padėjo sukurti autoritetą, tačiau nereikia pamiršti, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais, kai buvo priimami ne visai adekvatūs sprendimai dėl išmokų didinimo, juos labai skatino tuometė opozicija, vadovaujama Andriaus Kubiliaus. Kai konservatoriai atėjo į valdžią 2008 metais, pamatė, kad sprendimai buvo netinkami. Tačiau vieno žmogaus dėl to negalima kaltinti. Bent jau didžiųjų partijų lyderius dėl „Sodros“ problemų būtų galima kaltinti beveik visus.

- Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio reitingai nukrito 2 proc., nors, atrodo, turėtų būti atvirkščiai: politikas bando taisyti sistemos klaidas, priartinti paslaugas prie pacientų, spręsti finansavimo problemas.

- Tie 2 proc. yra paklaidos ribose, nes tokių apklausų paklaida yra iki 3 proc. Todėl tokio svyravimo nereikia vertinti kaip tendencijos. Tas pats pasakytina ir apie aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, kurio reitingai nukrito 3 proc. Pastarojo veiksmai griežtinant bausmes brakonieriams, šiukšlintojams tik pridės populiarumo, nes dauguma žmonių nori tvarkos, kad aplinka būtų tvarkinga. Tų žmonių, kurie nešiukšlina, yra daug daugiau. Ne veltui abu minėti ministrai yra populiariausių veikėjų dešimtuke. Dėl protingų sprendimų jų reitingai tik turėtų augti.

Tačiau nemanau, kad šie ministrai aktyviai veikia vaikydamiesi populiarumo. Nėra jokių populizmo požymių. Kaip tik priešingai. Jie nori spręsti sistemines problemas, kurių susikaupė daug ir kurios ilgus metus net nebuvo viešai aptarinėjamos.