respublika.lt

2018 rugsėjo 18, antradienis

Prezidentas Rolandas Paksas: Trijose aferose matau V.Landsbergio rankąnuotraukos (140)

2018 balandžio mėn. 01 d. 21:48:11
Danutė ŠEPETYTĖ

Po „Respublikos“ žmonių kvietimo palaikyti Kovo 11-osios signatarus Audrių Butkevičių ir Zigmą Vaišvilą, besikreipusius į prokuratūrą dėl tęstinės teroristinės ir antivalstybinės veiklos, pirmasis atsiliepė prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas.

 

- „Respublika“ vėl palietė apgijusias, bet neužgijusias nepriklausomos Lietuvos istorijos žaizdas, kurios slepia galbūt ne tik viršūnių nuodėmes, bet ir nusikaltimus. Jūs mėgstate sakyti, kad geri visi keliai, kurie veda į tiesą. Kaip jums šitasai kelias?

- Ir pati ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio. Neperdėsiu sakydamas, kad tai bene vienintelis teisingas būdas norint išsiaiškinti, kas buvo padaryta ne taip, vienintelis būdas norint atstatyti teisybę. Pasikartosiu, ant neteisybės pamatų negali pastatyti teisingos valstybės, ant melo pamatų irgi negali pastatyti teisingos valstybės; jeigu pamatai yra pairę, pažeisti, griūva didžiausi statiniai. Patys stipriausi pamatai esti tie, kurie sutvirtinti tiesa. Kai šiandien užduodi sau klausimą, na, kodėl mes taip gyvename, kodėl neteisybę matome ir tylime, kodėl Lietuvą palieka tiek žmonių, kodėl Lietuvoje vyksta tokios aferos, kodėl mes jų neištiriam, o atsakingi pareigūnai neatsako už tai, ką yra padarę, sumeti, jog šiandien turime ne valstybę, o kažkokio „isteblišmento“ (privilegijuoto sluoksnio - red. past.) už virvučių tampomą, gąsdinamą kompromatais ar dar kitais dalykais grupę žmonių, kurie ir valdo tą valstybę. Tai aš galvoju, kad šitas kelias žadinti viltį, kad tauta pradėtų spręsti, kas yra, kas buvo ir ką reikėtų daryti toliau, yra bene vienintelis kelias, kuris likęs Lietuvai. Vienintelis teisingas kelias.

- Skaitytojai, skambinantys į redakciją bei rašantys komentarus, klausia, kodėl būtent šiandien iš keliais dešimtmečiais nutolusios praeities į dienos šviesą vėl traukiami skandalai ir juos kūrę ar juose dalyvavę asmenys. Jums nekyla panaši mintis? Gal pastebimai „isteblišmento“, anot jūsų, jėgos jau yra slopstančios?

- Aš nemanau, kad jos yra susilpnėjusios, atvirkščiai, jos tik sustiprėjusios, bet visuomet esti kritinė situacija, riba, sakykim, kaip meteorologijoje rasos taškas, tam tikra temperatūra, kurioje įvyksta virsmas, posūkis ar lūžis. Aš manau, kad per visus Nepriklausomos Lietuvos metus tokio balagano politikoje, koks yra šiandien, dar nėra buvę. Na, galiu kalbėti apie daugelį dalykų: žiniasklaida beveik per 90 procentų yra ne Lietuvos, bankai, finansinė sistema yra ne Lietuvos, didelė dalis Lietuvos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Milijoną žmonių mes jau išvarėme iš Lietuvos. Tas neteisybės jausmas yra tiesiogiai juntamas kone kiekvienoje šeimoje. Tad atsakydamas į klausimą, kodėl būtent dabar, aš manau, kad neteisybės ir lūkesčių neišsipildymo, atstačius Nepriklausomybę, jausmas, pas dažną lietuvį yra toks didžiulis, kad būtent jis ir yra atsakas - toliau nebėra kur. Arba reikia nusimesti grandines, arba būti su jomis palaidotam.

- Daugelis žmonių taip nusivylę teisėsauga, kad po signatarų kreipimosi į prokuratūrą rašė, jog tai prilygsta signalui, pasiųstam į kosmosą - teigiamo atsako esą nėra ko laukti. Juo labiau jei sutiksime su jumis, jog valstybę užvaldžiusiųjų pozicijos yra sustiprėjusios. Jūs irgi taip manote?

- Kad tokie veiksmai yra pasmerkti, aš beveik galėčiau patvirtinti iš savo patirties. Esu buvojęs įvairiose pozicijose, savo kailiu esu patyręs, kai bandai teisiškai kautis už teisingą reikalą, o tavo oponentas, turėdamas visų institucijų ir visos teisinės sistemos palaikymą, žaidžia savo žaidimus. Nors esu tikras, jog šitas signatarų kreipimasis pasiliks kuriame nors prokuratūros stalčiuje arba į jį bus atsakyta, kad teisiniam nagrinėjimui nėra pagrindo, arba bus organizuota vilkinimo kampanija, bet tai nereiškia, kad to nereikia daryti. Visiems reikia daryti, ką jis gali, sakyti, ką žino. Mano nuomone, toks žingsnis šiandienės aplinkos fone svarbus tuo, kad juodame aplinkos fone mažytė viltis vis dėlto yra. Ar ji užges ar neužges, priklausys tik nuo žmonių palaikymo, nuo to, kiek rasis nenorinčių tam mele gyvent. Kai susitinku su žmonėmis, jiems nieko nereikia aiškinti, jie viską supranta, kas Lietuvoje vyksta, bet nematau jų akyse vilties, kad kas nors čia gali pasikeisti. Manau, kad signatarų kreipimasis į prokuratūrą prilygsta lakmuso popierėliui; jis parodys, ar bus žengiama toliau.

- Galbūt ir „Respublikoje“ paviešinta „Tautos tribunolo“ idėja, kurioje įvardijamos didžiausios Kovo 11-osios Respubliką paženklinusios aferos, taip pat galėtų tapti tąja viltimi?

- Aš galvoju, kad čia ne tiek svarbu tas pavadinimas, - svarbu, kad tauta imtųsi to darbo, kuris reikalingas kuriant valstybę. Kad prisiimtų atsakomybę. Kad patys geriausi, sąžiningiausi protai susijungtų į sambūrį, o ar tai bus „Tautos tribunolas“, ar tai bus „Respublika piliečiams“, ar tai bus koks nors forumas ar konventas, - pavadinimas čia nežaidžia ypatingo vaidmens. Čia labai svarbu, kad visuomenė pati pradėtų svarstyti, kodėl po šitiek Nepriklausomybės metų mes netekome trečdalio savo žmonių, kodėl neturime savos bankų sistemos, kodėl neturim savo nepriklausomos spaudos, kodėl Lietuvoje girdisi vien proglobalistų ir proliberalų nuomonė, kodėl mes neturime atsarginio plano A ar, sakysim, B tam atvejui, jeigu sugriūtų Europos Sąjunga, kodėl palaikoma masinė psichozė, esą mus kažkas puola arba netrukus puls. Kodėl mūsų šalyje yra integruojama užsienio armija ir šalis verčiama tarytum pilotinio projekto poligonu, nesusimąstant, ar kritinėje situacijoje mūsų vaikai netaps patrankų mėsa. Kodėl mes užsidarome savo atominę elektrinę ir perkame elektrą iš kitų, kodėl mes įsigyjame kažkokius laivus, kurie mums atneša nuostolius, - milijonai yra tokių „kodėl“, kurie „vyniojami į vatą“ ir neleidžiama žmonėms sužinoti visos tiesos. Aš netgi įtariu, kad valdžia skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms atkiša bendrojo vidaus produkto (BVP) vieną ar du procentus, kad tie aikštėse ir gatvėse nemirtų badu, o visa kita yra pasidalijama. Aš negaliu suprast, kad tuo metu, kai yra didelių problemų dėl švietimo, kultūros, dėl socialinės apsaugos, ramia širdimi siūloma didinti krašto apsaugos finansavimą su viltimi net iki dviejų su puse procento, o visuomenė - nė krust. Suprantama: kai žiemą vasarą tęsiasi masinė psichozė, kad esame puolami, kai nuo ryto iki vakaro skalambijama, kad tuoj būsime užpulti, kai Seimo nariai vietoj darbo laksto su kamufliažais po miškus, o prezidentė pozuoja ant tanko, tai tokioje nesveikoje atmosferoje šis pasiūlymas yra sutinkamas pozityviai. Neviltis tokiu svoriu užgulusi kone kiekvieną šeimą, kad blaivaus atkirčio tokiems ketinimams net negirdi. O man, kaip Lietuvos piliečiui, tai yra nepriimtina ir ne tik dėl to, kad šiandien tarp NATO valstybių tik trys ar keturios skiria 2 procentus BVP gynybai, visos kitos skiria mažiau. Mano pozicija yra paprasta: jeigu valstybė šiandien susiduria su didžiuliais sunkumais (aš nesiimu spręsti, kas juos suponavo, - matyt, eilinės vagystės, korupcija ir panašūs reiškiniai), jeigu šiandien Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, jei pensijos yra pačios mažiausios arba antros nuo galo ES, jeigu mes pagal socialines išmokas taip pat velkamės gale, o pagal krašto apsaugą norim būti pirmi, man tai kelia susirūpinimą. Aš, kaip pilietis, nesutinku su tuo, nes tai gresia perspektyva, kai Lietuva taps išmirusių pensininkų kraštu, po kurį marširuos svetimi kareiviai.

- Anot šviesaus atminimo profesoriaus Sauliaus Sondeckio: aš nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet man kyla daug klausimų; atsakymų į juos nėra. Nėra aiškių atsakymų, kas buvo didvyriai ir kas naudos gavėjai, sakysime, parduodant „Mažeikių naftą“, uždarant Ignalinos atominę elektrinę, ketinant susprogdinti Bražuolę ir t.t...


- Reikia atsakyti į tuos klausimus, kad ir pasinaudojant „Tautos tribunolo“ idėja. Nežinau, ar jūsų žurnalistų kolektyvas ar redaktorius surašė penkis punktus, kaip vienus iš didžiausių skandalų. Labai įdomus dalykas - prie trijų iš „Tautos tribunolo“ dėmesiui skirtų aferų - Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kaip jūs pavadinote, „Paksogeito“ ir „Mažeikių naftos“ gamyklos pardavimo - esu pats asmeniškai prisilietęs; išgyvenau tuos įvykius ne iš laikraščių, ne iš televizijos, ne iš nuogirdų, ne iš nuojautos, - faktiškai buvau veikiantis personažas. Puikiai žinau, kaip ten buvo. Ir kodėl buvo.

- Sklaidydama prisiminimus apie prezidentą Algirdą Brazauską, užėjau įdomų jo bendražygio Vladimiro Beriozovo liudijimą, esą A.Brazauskas jam pasakojęs, kad kartą Vytauto Landsbergio užklausęs, kokiu būdu tik jiedviem žinomos slaptos pokalbio Vingio parke detalės tampa žinomos Maskvos Politinio biuro nariams. Tad konservatorių maniera norisi retoriškai klausti: kas galėtų paneigti, jog skubinant sutarties su „Williams“ pasirašymą jau buvo žinoma, kad netrukus „Mažeikių nafta“ atsidurs „Yukos“ rankose.

- Daug galėčiau kalbėti apie „Mažeikių naftą“, bet pagrindinis dalykas buvo tas, kad tie, kurie projektavo tuos veiksmus, matyt, iš anksto žinojo, kad kapitalas sienų neturi, tarptautinis - juo labiau. Iš pat pradžių, matyt, buvo sugalvota, kad ateis Michailo Chodorkovskio kompanija, bet dėl galimai neigiamos visuomenės reakcijos buvo pasirinktas tarpinis variantas. Manyčiau, kad vėlesnis mano, jau prezidento, prašymas generaliniam prokurorui ištirti visas „Mažeikių naftos“ pardavimo aplinkybes ir pateikti išvadas, buvo dar vienas rimtas akmenukas proceso, niekingai pavadinto „apkalta“ link.

- Jeigu būdamas premjeras visomis išgalėmis priešinotės šitam sandėriui net iki atsistatydinimo, tai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo siekėte kompromiso. Vis dėlto šiandien daugelis šį faktą apskritai laiko klaida.

- Atsimenu to laiko atkarpą, kai buvau premjeras ir man teko kalbėti su Europos Komisijos komisaru energetikai. Buvo iškelta sąlyga: mes privalome uždaryti pirmąjį bloką, kitaip jie nepradės derybų dėl narystės Europos Sąjungoje. Atminkite, tai buvo laikotarpis, kai Europa buvo išgąsdinta atominio Černobylio sprogimo, ir ne tik Lietuvai buvo daromas spaudimas dėl atominės elektrinės uždarymo, nors pirmasis jos blokas buvo visiškai saugus, išskyrus viena - jis neturėjo sarkofago (ne toks projektas buvo). Bet jis galėjo dirbt ir dirbt. Dabar matau ir kitą politinio spaudimo pusę: Europos Sąjungos senbuvės nesuinteresuotos turėti energetiškai galingų partnerių, joms parankiau skirti išmokas, pardavinėti energiją ir išlikti ekonomiškai stipresnėmis valstybėmis. Tuomet svarbiausius Lietuvai klausimus aptardavome su Seimo pirmininku V.Landsbergiu ir prezidentu Valdu Adamkumi, - toks buvo mano reikalavimas, kai po ilgų prezidento įkalbinėjimų sutikau būti premjeru. Man atrodė protingas sprendimas aukoti pirmąjį bloką, tapti Europos Sajungos nare ir derybomis išsaugoti naujesnį antrąjį bloką, kurio pajėgumo mums būtų užtekę ir vidiniams poreikiams, ir net eksportui, bet V.Landsbergio pozicija dėl antrojo bloko buvo kitokia - jis savo ranka įrašė - 2009 metai. Tam pritarė ir V.Adamkus.

- Tad kokia prasmė buvo skirti derybininką dėl jo išsaugojimo?

- Aleksandro Abišalos paskyrimas derybininku dėl antrojo atominės elektrinės bloko veiklos pratęsimo buvo tiktai saldainis rinkėjams ar žurnalistams, neva mes stengiamės, darome. Kas tam derybininkui be antpečių, net ne ministrui, ne premjerui, ne kokiai nors aukščiausio lygio vyriausybinei komisijai Briuselyje atvers duris ir ims kalbėtis? Tai buvo tiktai žaidimas dėl žaidimo. Šiandien mes apmaudžiai konstatuojame: turėję du elektros generatorių blokus, galėję aprūpinti elektra visą Lietuvą ir eksportuodami elektros energiją uždirbti pinigų, šiandien per 70 proc. elektros energijos importuojame iš... Rusijos. Man dabar toptelėjo juokinga mintis: gal V.Landsbergiui buvo pavydu šlovės net Ignalinos atominei elektrinei? Kadaise efektyviai energetikos srityje darbavęsis Leonas Ašmantas yra kalbėjęs, kad blokados laikotarpiu Lietuvą išgelbėjo atominė elektrinė. Pasirodo, elektrinė, o ne Landsbergis, kuris šiandien vis aršiau savinasi visus Sąjūdžio ir tautos nuopelnus kuriant nepriklausomą Lietuvą. Juokas juoku, bet jei mums būtų pavykę išsaugoti antrąjį atominės bloką, nebūtų nei visus gąsdinančios Astravo elektrinės ir nereikėtų dabar importuoti elektros energijos iš svetur. Mane kartais juokas ima, kai girdžiu kalbant apie energetinę nepriklausomybę, - turime prisistatę galybę šiluminių elektrinių, bet jos dirba tik ribotą laiką, kadangi šiluminės elektrinės kilovatvalandė yra brangesnė. Aš dažnai praskrendu su savo lėktuvu tarp Kauno ir Vilniaus, puikiai matau šeštąjį Elektrėnų elektrinės bloką, kurį atidarydamas Andrius Kubilius pasakė, kad tai - didžiausias mūsų strateginis statinys Nepriklausomybės metais. Taip, į jo statybą sukišta per milijardą, bet jis veikia vieną ar du mėnesius per metus ar kaip rezervas, kada reikia...

- Suintrigavote. Jei A.Abišalos vaidmuo Ignalinos atominės elektrinės istorijoje buvo, kaip sako liaudis, ant durniaus, tada kaip vertinti jo vietą „Mažeikių naftos“ istorijoje?

- Supraskit, kad su visa pagarba jums ir laisvam žodžiui, aš ne viską galiu kalbėti, dar yra dalykų, apie kuriuos visais atžvilgiais aš neturiu teisės kalbėti - tai riboja atitinkamos nuostatos ir atitinkami įstatymai. Papasakosiu vieną epizodą iš „Mažeikių naftos“ istorijos. Kai jau visuomenė įkaitusi, kai vyksta vos ne mitingai, demonstracijos, laikraščiai, pasidaliję į puses, vieni antrindami V.Landsbergiui, rašo, kad reikia kuo greičiau sudaryt sutartį su „Williams“, kiti - negalima atiduot tokiomis salygomis ir panašiai, prisimenu, vieną aukščiausio lygio konservatorių pasitarimą Seimo pirmininko V.Landsbergio kabinete... Jau anąkart esu sakęs, kad dėl „Mažeikių naftos“ teko derėtis ir su prezidentu Valdu Adamkumi, ir su V.Landsbergiu, ir su Konservatorių partija, ir su Seimo dauguma, ir praktiškai su visais ministrais, kuriuos radau kaip palikimą, pats atsivedžiau tik du - Eugenijų Maldeikį ir Joną Lionginą, kurie irgi buvo kategoriškai nusistatę prieš sutartį su „Williams“. Amerikiečiai skundėsi konservatoriams, kad derybos nerodo pažangos, ragino ir skambučiu kitu iš JAV valstybės departamento arba iš „Williams“ vadovybės - jų taktika čiabuvių atžvilgiu išlikusi tokia pati: amerikiečiai išlipa į krantą su koltais ir su šautuvais, o čiabuviai, sutikę juos su meile, lieka su stiklo karoliukais ir apvogti. „Williams“ reikalavo iki tam tikros datos padengti apyvartinių lėšų trūkumą, tai reiškė atiduot beveik visus biudžeto pinigus, nes apyvartinės lėšos iš „Mažeikių naftos“ buvo išsiurbtos Būtingės terminalui - beveik visas jis buvo pastatytas už „Mažeikių naftos“ pinigus...

- Grįžkime prie Abišalos.

- Grįžtu prie Abišalos. Jau vakaras, V.Landsbergio kabinete susirinkusi aukščiausia konservatorių vadovybė, vyksta svarstymas, ką daryt dėl „Williams“ ir staiga pro užpakalines Seimo pirmininko V.Landsbergio duris įvedamas A.Abišala... Jis buvo pasamdytas kaip konsultantas, kad „Williams“ pasiektų savo tikslą, ir visada sėdėdavo kitoje stalo pusėje nei aš, siekiantis, kad Lietuva išsaugotų maksimaliai geras pozicijas. Kai į tokį rimtą renginį Lietuvos pusėje kaip niekur nieko įvedamas „Williams“ konsultantas ir pradeda dalyti patarimus, nukrinta uždanga, pasimato veikiantys asmenys... Tai tik mažas mažas intarpas, tokių epizodų buvo daug.

- Kokia jūsų nuomonė apie „Independence“, kuris taip pat puikuojasi tarp „Tautos tribunolui“ skirtų temų?

- Šiuo atveju aš nebuvau veikiantis asmuo, žinau tik tiek, kiek žinoma piliečiui ar parlamentarui. Aš tik galvoju: mes nesam naftos telkiniais garsėjanti valstybė - kur besi pirštą, ten trykš dujos, - apskritai nesame turtinga valstybė, tad turėtume tvarkytis ūkiškai kaip šeimoje: jeigu išleidai daug pinigų nereikalingiems daiktams, tai jų neliko kitkam, - jeigu prapylei milijardus vieną kartą per „Mažeikių naftą“, jei kitą kartą - per Ignaliną, trečiąkart - per „Lietuvos dujas“, - galiu nuostolius vardint ir vardint, - tai iš kur bus pinigų švietimui, kultūrai ir socialinėms reikmėms? Lygiai tas pats ir dėl to laivo „Independence“: kodėl toks? Kodėl už kainą, kuri neatitinka mąstymo kriterijų? Kodėl nuomojom, kodėl įmonės priverstos pirkti dujas įstatymo tvarka už nustatytą kainą, kodėl dabar ieškom, kam iškišti tas dujas - daug klausimų kyla. Pradėkim atsakinėti į klausimus. Beieškodami atsakymų pamatysime, kad veikiantys asmenys kartojasi; sakysime, bent trijuose „Tautos tribunolo“ skandaluose, kuriuose ir pačiam teko dalyvauti - jūsų vadinamame Paksogeite, Ignalinos atominės, „Mažeikių naftos“, - aš matau V.Landsbergio ranką...

- Ne man vienai likusi mįslė tuometinio premjero A.Brazausko elgesys jūsų, prezidento, nušalinimo atžvilgiu. Iš pradžių, pasak liudininkų, jis nepalaikė įsibėgėjančios apkaltos, vadino ją cirku, bet paskui jo pozicija pasikeitė. Neprilygstami apkaltos entuziastai tuomet buvo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Tėvynės sąjungos veikėjas Andrius Kubilius, na, ir ne paskutinį vaidmenį vaidino Saugumo departamentui vadovavęs Mečys Laurinkus...

- Aš manau, kad jis tebuvo vienas iš sraigtelių toje sistemoje, toli gražu ne pagrindinis. Turėjau informacijos, kad tiek mano pokalbiai telefonu, tiek visi žingsniai prezidentinėje rinkimų kampanijoje buvo sekami. Paskui mane pasiekė informacija, kad man tapus prezidentu, buvo nurodymas viską naikinti. Kažkuriuo metu, ar prieš rinkimus ar po rinkimų, nebeatmenu, M.Laurinkus buvo pasakęs, kad jis dirba vienam šeimininkui, suprask - V.Adamkui, paskui jis sumąstė, kad trauksis iš šito darbo, norės ramesnių pareigų. Davė suprast, kad jam visiškai tiktų ambasadoriaus postas, bet pareiškė dar norįs nuvykti į Ameriką. Jis išvažiavo į Ameriką, galima tik spėlioti - ko; tuo pačiu metu į Ameriką važiavo ir Artūras Zuokas, galima tik spėlioti, ar jie nevažiavo tuo pačiu tikslu... Aš intensyviai ieškojau, kas galėtų būti saugumo vadu. Supratau, kad nuo to labai daug kas priklauso - juk ir einant prezidento pareigas nuolat buvau sekamas. Užtekdavo Prezidentūroje pasirodyti pareigūnui, kurio charakteristika galėtų tempti iki saugumo vadovo posto, jo vardas tuoj pat buvo metamas į spaudą, nesvarbu, kad jo vizito tikslas buvo gal visai kitoks. Ką turėjau daryti? Pasirinkau kandidatu Gintarą Bagdoną, tvirto charakterio kariškį, bet susitikinėjau su juo slapta ir ne Prezidentūroje. Ir būtent tą rytą, atsimenu, buvo penktadienis, pranešiau, kad į saugumo vadovo postą vietoj primygtinai siūlomo Arvydo Pociaus teiksiu savo kandidatūrą. Pavakary teko dalyvaut kažkokiame saugumo darbuotojų jubiliejuje ir man besakant sveikinimo kalbą, matau, žmogus įsmunka pro duris, kažką pasako sėdinčiam ir, matau, kaip naujiena, kad Pocius nebus teikiamas į saugumo vadovus, ratilais pasklinda po salę - kažkas ima muistytis, kažkas įsitempia, kažką išpila raudonis... Savaitgalį jie susigaudė, kad jeigu prezidentas perims saugumą su visomis sekimo schemomis ir su savo žmonėmis, tai daug daug dalykų išeis į viršų...

- Kas tie „jie“?

- Ir saugume dirbantys, ir su tuo susiję įtakingi politikai, ir žurnalistai, pagal saugumo pažymas rašantys straipsnius... Na, ir pirmadienį prasidėjo perversmas.

- Jo baigtį žinome: prezidentas Rolandas Paksas buvo nuverstas, Valstybės saugumo departamento vadovu buvo patvirtintas KGB rezervo karininkas Arvydas Pocius.

 

***

Prezidentas Rolandas Paksas - politinio persekiojimo istorija

2003 01 05

* 2002 metų Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, surinkęs 54,15 % balsų. 2003 metų vasario 26 dieną davė priesaiką.

2003 10 29

VALSTYBĖS PERVERSMO PRADŽIA

* VSD slapta pažyma dėl grėsmių nacionaliniam saugumui

* Paviešinti slapta įrašyti Prezidento pokalbiai.

* Sudaryta speciali parlamento komisija.

* Sufabrikuota 12 fiktyvių kaltinimų.

* Nuolat skleidžiama dezinformacija žiniasklaidoje kursto nesantaiką ir piliečių susipriešinimą.

* Visuomenė įbauginta tariama Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka.

* Daromas politinis spaudimas Prezidentui atsistatydinti.

* Pasiektas Seimo frakcijų atstovų susitarimas pradėti Prezidento apkaltą.

* Seimo laikinoji tyrimo komisija suformulavo 6 fiktyvius kaltinimus Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui.

* Šališka komisija pažeidė esminius demokratijos ir nekaltumo prezumpcijos principus, Valstybės paslapties įstatymą, Respublikos Prezidento teisinį imunitetą.

* Konstitucinis Teismas iš šešių kaltinimų ištyrė septynis Prezidento veiksmus ir patvirtino tik tris iš jų. Šiuos kaltinimus vėliau paneigė Lietuvos teisminės instancijos. Prezidentas Rolandas Paksas neatliko tokių veiksmų, kuriais būtų pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką. Liko tik vienintelis abejotinas kaltinimas - pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejis.

2004 04 06

* Seimas balsavo dėl tiesioginiuose demokratiniuose rinkimuose išrinkto valstybės vadovo nušalinimo likus mažiau nei mėnesiui iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios.

* Politinių grupuočių sprendimas, kurį tik patvirtino Seimo dauguma, Baudžiamajame kodekse priskirtas nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai kategorijai.

114 straipsnis. Valstybės perversmas

1. Tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų.


2004 05 04

* Parlamentas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisą. Ribojimas 5 metams.

2004 05 07


* Vyriausioji rinkimų komisija suspendavo 31 692 piliečių konstitucinę teisę naujuose Respublikos Prezidento rinkimuose balsuoti už jų pasirinktą ir parašais paremtą kandidatą.

2004 05 10

* Vyriausiasis Administracinis teismas nemotyvuotai atsisakė nagrinėti 1 300 piliečių skundą dėl jų konstitucinių teisių pažeidimo.

2004 05 25

* Konstitucinis Teismas kvestionavo įstatymų leidėjo prerogatyvą. Draudimas eiti prezidento pareigas iki gyvos galvos.

2004-2005

* Generalinėje prokuratūroje buvo nutraukti visi pradėti ikiteisminiai tyrimai.

2004 09 27

* Rolandas Paksas: „Buvau priverstas pateikti ieškinį prieš Lietuvą Strasbūro teismui. “ ( 2011 01 06 EŽTT sprendimas: Lietuva pažeidė protokolo Nr. 1 3 straipsnį „Teisės Rolandui Paksui atėmimas iki gyvenimo pabaigos tapti Seimo nariu buvo neproporcingas dėl šio nutarimo pastovios ir nepakeičiamos prigimties.“

2005 12 13


* Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo, atskleidus privačiam asmeniui informaciją apie jo atžvilgiu teisėsaugos institucijų pradėtą tyrimą ir slapto pokalbių pasiklausymo.

2011 05 31


* Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri pateikė formalius problemos teisinio sureguliavimo siūlymus, tačiau šis dokumentas taip ir „liko stalčiuje“.

* Pasiūlytoms konstitucinėms pataisoms 2011 metų birželio 6 dieną pritarė Vyriausybė.

2012 09 05

* 2012 metais Konstitucinis Teismas priėmė dar vieną nutarimą „Dėl draudimo asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, būti renkamam Seimo nariu“. Nutarimas gali būti prilygintas atsisakymui įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartį.

Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius:

Nurodyti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektai vertintini kaip antikonstitucinis mėginimas įveikti Konstitucinio Teismo 2004 metų gegužės 25 dienos nutarimą, jame pateiktą Konstitucijos nuostatų, susijusių su apkaltos teisiniais padariniais, sampratą.

2015 12 22

* Lietuvos Seimas priėmė laikinosios tyrimo komisijos išvadas „Dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo“. Vienos politinės grupės parlamentarai apskundė šį sprendimą Konstituciniam Teismui.

2016 07 15

* Paskutinis terminas Lietuvai įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kurį nustatė priežiūros komitetas - 2016 metų liepos 15 diena, tačiau 2011 metų sausio 6 dienos EŽTT sprendimas byloje Paksas versus Lietuva lieka neįgyvendintas…

2016 12 22

* Konstitucinis Teismas toliau diktuoja parlamentui, demonstruodamas nederamą aktyvizmą ir nepaisydamas jo diskrecijos ypatumų!

* Po dvylika mėnesių trukusio nagrinėjimo, 2016 metų gruodžio 22 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados” 1 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pripažindamas, jog jis prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Citata iš Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio paskelbtos atskirosios nuomonės:

„Esminę reikšmę turi ginčytos Seimo nuomonės objekto (parlamentinį tyrimą atlikusios Komisijos išvados) atsiradimo (inicijavimo, rengimo ir priėmimo) kontekstas. Jis, mano manymu, visiškai neatskleistas ir neįvertintas. Akivaizdu, kad Komisija buvo sudaryta, veikė ir priėmė Seimo nutarimu aprobuotą išvadą itin emocingai įtempto, daug metų vykstančio viešo politinio teisinio diskurso kontekste. Lietuvos valstybėje per jos atkurto funkcionalumo laikotarpį nebuvo kito tokio plataus, ilgai trunkančio ir itin emocingo konstitucinio politinio diskurso konkretaus asmens teisių atžvilgiu, kaip diskusija dėl vieno asmens, apkaltos proceso tvarka pašalinto iš Respublikos Prezidento pareigų, net dviejų tarptautinių teisminių institucijų pripažintos (apgintos) teisės kandidatuoti atitinkamų Lietuvos valstybės politinio pobūdžio institucijų visuotiniuose rinkimuose.“

* Konstitucijos 74 ir 56 straipsnių keitimas Seime buvo sužlugdytas du kartus.

* Tam, kad prieš visuomenę būtų galima pateisinti Rolando Pakso politinių teisių ribojimus, artėjant naujiems nacionalinio parlamento rinkimams, pradėtas naujas politinio persekiojimo epizodas - baudžiamasis persekiojimas inkriminuojant tariamą nusikalstamą veiklą.

* Korupcijos užkardymas tampa bene pagrindine tema rinkimų kampanijos išvakarėse.

* STT atlieka itin svarbų vaidmenį pradėdama ikiteisminius tyrimus pagal BK 226 straipsnį Prekyba poveikiu tariamoje kovoje su politine korupcija.

APIBENDRINIMAS

* 2004 metų politinio perversmo, kurio metu buvo nušalintas teisėtai išrinktas Respublikos Prezidentas, priežastys Lietuvos politiniame kontekste nėra išnykusios.

* Nepaisant narystės ES, Lietuvoje dominuojančio „isteblišmento“ dauguma veikia politinį procesą, naudodama ir nedemokratinius būdus, kad eliminuotų sau neparankius jo dalyvius.

* Teisėsaugos institucijos ir slaptosios tarnybos pasitelkiamos kaip įrankis politiniams tikslams siekti.

* ES institucijos neturi realių priemonių bei mechanizmų, kad užtikrintų žmogaus teisių, pilietinių ir politinių laisvių, teisės viršenybės bei demokratijos principų įgyvendinimą šalyje, kurioje šios vertybės ignoruojamos.

* Į daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje besitęsiantį Rolando Pakso politinio persekiojimo procesą formaliai bandoma įtraukti net Europos Parlamentą.

* Nepaisant tarptautinių institucijų sprendimų, Rolandui Paksui ir toliau draudžiama iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose į nacionalinį parlamentą, būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, eiti Ministro Pirmininko, teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.

***

Neetatinio RESPUBLIKOS korespondento trigrašis:

Nereikia dar vieno Tomkaus, Lietuva ir taip nespėja visko perskaityti, ką jis per naktis pripyškina. Gana to, kad jis garantuoja bet kuriam Lietuvos piliečiui, nepriklausomai nuo jo pažiūrų, galimybę laisvai pasisakyti. Nes tik ginčuose užgimsta tiesa. Šiokia tokia. O kaip to meto liudininkas galiu patvirtinti:  Prezidento Rolando Pakso impičmentas buvo organizuotas ir finansuotas iš JAV (konkreti vieta - pasitarimas Čikagoje). Visokie paulauskai, laurinkai, kūriai ir pan. tebuvo "šestiorkos". "Respublika" per sąmokslininkų pasiuntinukus (konkrečiai - A. Zuoką, kuris redaktoriui prisistatė kaip būsimasis premjeras ir už pagalbą įsipareigojo visokeriopą paramą laikraščiui) dar gerokai iki perversmo buvo paprašyta likti neutralia, ir geriausia būtų, "jei Tomkus išvyktų savaitei iš Lietuvos kur nors pailsėti". Sąmokslininkai buvo tikri, kad savaitės užteks, nes jau buvo gavę ir LRT vadovų, ir Vainausko, ir seimo, ir spec.tarnybų (ne tik VSD) sutikimą.

Tam ir buvo greitosiomis ("ant durniaus") sukurpta VSD Pažyma apie Nacionalines grėsmes Lietuvos saugumui, kuri buvo skirta tik tarnybiniam naudojimui, tik "patikimiems žurnalistams" iš LRT (Siaurusevičiui, Miliutei...), o ne plačiajai visuomenei. Prierašas "Valstybė paslaptis" sąmokslininkams garantavo jų pačių saugumą. VSD slaptos pažymos tikslas buvo sudrebinti Lietuvą, kad ji, užuot aklai pasitikėjusi Prezidentu R. Paksu, "aklai" pasitikėtų tik VSD pažymos neįkainuojamais faktais, "įrodančiais" Prezidento išdavystę. Pasak JAV ekspertų, tam gana ir savaitės. Todėl, kai "Respublika" šventą sekmadienio dieną, išspausdino specialų priedą su slapčiausios VSD pažymos turiniu, pašiurpo ne Lietuva, ir net ne pažymos "herojus" R. Paksas, o VSD su jos vadu Laurinkumi priešaky. Nes RESPUBLIKA demaskavo, kad VSD pažyma buvo užslaptinta tik todėl, kad nepaaiškėtų, kad joje buvo eilinis spec.tarnybų išpūstas "muilo burbulas," paremtas ne faktais, o turgaus lygio informacija.

Todėl VSD ir puolė areštuoti Tomkaus dėl įstatymų nepaisymo ir "Valstybinės paslapties" išdavimo, bet kai tas atšovė, kad pirmas paslaptį atskleidė LRT žurnalistams pats VSD vadas Laurinkus su seimo pirmininku Paulausku - visi Lietuvos įstatymai kaipmat nusviro ir nulinko. Sąmokslininkams beliko demagogiškai interpretuoti pažymos turinį ir juokingai rypuoti apie "grėsmes Lietuvai" - koks siaubas, jei Pakso rėmėjas Borisovas kartą per savaitę su juo žais lauko tenisą, užuot nuėjęs vadovauti Lietuvos bankui - kaip Grybauskaitės rėmėjas Vasiliauskas; kokia bus tragedija, jeigu Paksienė bendraus su aiškiariage Lolišvili, pas kurią priėmiman be eilės užsirašė didžiausi valdžios vyrai; o kokia nelaimė laukia Lietuvos, jeigu rėmėjos Smailytės kažkokia kirpėjos draugė permiegos už pinigus su mafijoziu Kikalašviliu, užuot civilizuotai atsiskaičius su rėmėjais iš Rotšildo klano, kaip tai padarė Grybauskaitės rinkiminis štabas. Keliolika biudžetinių milijonų  ir klausimas uždarytas. Vot tep reik.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (140)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PABĖGO: antradienį Pietų Korėjos Tedžono mieste, kuris yra už 160 kilometrų į pietus nuo Seulo, iš zoologijos sodo pabėgo puma.
  • NELAIMĖ: Austrijos Graco mieste traukiniui susidūrus su autobusu, vienas žmogus žuvo, o dar 11 buvo sužeista.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar vizitai pas gydytojus ir tyrimai turėtų būti apmokestinti?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8 +11 C

   +9  +11 C

 

   +8  +10 C

  +11  +24 C

   +22  +26 C

 

   +21  +24 C

  2-3 m/s

 3-5 m/s

 

    2-3 m/s

 

USD - 1.1671 PLN - 4.2955
RUB - 79.4113 CHF - 1.1236
GBP - 0.8888 NOK - 9.5620
reklama
Ukis 2018