respublika.lt

Premjeras Algirdas Butkevičius: Noriu nuraminti Lietuvos žmones

(0)
Publikuota: 2014 gruodžio 28 08:02:58, Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Premjeras Algirdas Butkevičius. Stasio Žumbio nuotr.

Kalėdų išvakarėse duodamas interviu „Respublikai“ premjeras Algirdas Butkevičius tėvynainiams linkėjo pasitikėjimo ir tikėjimo savo valstybe. Greičiausiai linkėjo to ir sau, nes puikiai žino, kad visų pirma šitokią būseną nulemia valdžios politika. Kreipęsis į prokurorus dėl energetikoje pradangintų milijonų, premjeras uždavė pasitikėjimo testą, galintį sau ir tėvynainiams nustatyti, kiek valstybėje reiškia vieno svarbiausių jos atstovų balsas, susidūręs su teisingumą kaustančia sistema.

 

- Linkėtumėte tautiečiams gyventi kaip premjeras?

- Gyventi kaip premjeras? Sunku atsakyti vienareikšmiškai. Kiekvienam šios pareigos yra išbandymas daugybės iššūkių akivaizdoje. Jos išryškina, kaip žmogus suvokia savo atsakomybės laipsnį, kokie jo vadybiniai gebėjimai, kaip jis randa kalbą ir su kolegomis ministrais, ir geba susišnekėti valdančiojoje daugumoje... Be to, kas kitiems gal mažai žinoma, turi susitaikyti su tuo, kad tavo gyvenimas įspraudžiamas į tam tikrus rėmus, kur laisvalaikio beveik nėra... Į darbą atvažiuoju labai anksti...

- Apie septynias?..

- Be penkiolikos septynios būnu darbe, grįžtu iš jo kaip Dievas duoda. Jeigu turiu nors kiek laisvalaikio savaitgalį, stengiuosi pasportuoti, vieną kitą knygą paskaityti ir kas labai svarbu: būtinai su anūke pabendrauti. O visa kita tau taip suplanuota, kad kitą sykį net galvoti nereikia, kur ir kada turi būti.

- Kokių pranašumų spėjote pajusti persikėlęs į Turniškes?

- Gyvenimo sąlygos niekuo nepasikeitė. Čiurlionio gatvėje buvo mūsų butas, čia - namas, bet jaučiuosi taip, tarsi gyvenčiau viešbutyje, juk tai laikina. Privalumų daugiau buvo gyvenant Čiurlionio gatvėje, viskas buvo po ranka, ir net pavargęs prisiversdavau vieną iš trijų pasivaikščiojimo maršrutų Vingio parke įveikti: 45 minutes, valandą ar valandą penkiolika.

- Turbūt žvelgiant pro langą ir vaizdas buvo gražesnis...

- Jeigu kalbėtume apie vaizdą... (Juokiasi.) Ir nuvažiuoti pasportuoti į „Forum Palace“ iš Čiurlionio daug greičiau ir paprasčiau, negu lėkti per visą miestą automobiliu, kai spūstys ir dar su šviečiančiomis lemputėmis...

- Artėja šventės, jos neaplenks ir Turniškių.

- Kūčios ir Kalėdos yra šventas šeimos dalykas. Kūčias švęsime dukros šeimoje, Kalėdas - pas žento tėvus, o visos kitos dienos reikalauja poilsio. Nors buvo bandoma organizuoti susitikimų - atvyksta svečių iš užsienio, bet aš nusprendžiau laiką iki sekmadienio popietės skirti sau ir savo šeimai.

- Pagalvojate apie tuos žmones, kurių Kūčių stalas nebūna prabangus? Jei tikėsime statistika, Lietuvoje skursta kas penktas žmogus.

- Kūčių stalas mūsų šeimoje niekada nebuvo prabangus; jis turi būti kuklus, taip įskiepyta man nuo vaikystės, kai Kalėdų Senelio dovana buvo saldainiai, pakabinti ant eglutės. Dėl skurdo kaip ekonomistas pasakysiu: čia yra tam tikras statistikos paradoksas. Pensinio amžiaus žmonių, žmonių, turinčių negalią, Lietuvoje yra milijonas ir daugiau, o dirbančiųjų - milijonas ir trys šimtai tūkstančių ir jeigu tik šių atlyginimai paauga (o pensijos didėja ne tokiu tempu), tai tie, kurie buvo tam pačiame lygyje, statistiškai atsiduria ties skurdo riba... Ekonominio sunkmečio suvaldymas Lietuvoje buvo atliktas finansiškai nuskriaudžiant žmones. Jeigu žmones pasodinai ant tam tikro bado dietos, tai vėl nuo tos bado dietos po truputį tik lipi. Jeigu sunkmečiu kaip Latvijoje nebūtų mažinę pensijų ir darbo užmokesčio, šiandien turėtume kitą situaciją, ir 460 mln. litų, iki 2016 metų numatytų pensijoms kompensuoti, galėtų būti panaudoti pensijoms padidinti. O dabar pagal savo galimybes bazinę pensiją galime padidinti vidutiniškai 17 litų.

- O dirbusiems pensininkams nurėžtoji dalis vis dar kybo ore?

- Ji kol kas nekompensuojama, bet jeigu ateinantys metai ekonomiškai bus sėkmingi, nors jau matyti neigiamas poveikis bendrajam vidaus produktui... Bet turime galvoti ne vien apie kompensavimą, turime galvoti, kad žmogui, kuris baigęs universitetus, atlyginimas didėtų, ir ne tik jam. Neseniai viename mieste buvau pakviestas į naujo ligoninės skyriaus atidarymą. Klausiu vadovų, už kokias lėšas. Na, sako, gavome septynis milijonus iš Europos Sąjungos, tris valstybė pridėjo, o dar aštuonis patys užsidirbome. Ar visas kolektyvas uždirbo tuos milijonus, ar tik išskirtiniai žmonės, klausiu, nes diagramoje matau kreives: 7 metų finansavimo per ligonių kasas kreivę ir darbo užmokesčio kreivę, kurios juo tolyn, tuo labyn prasilenkia (slaugytojų atlyginimas nuolat 1065 ar 1100 litų)... Respublikinių ligoninių vadovams sakiau liautis vieną sykį žmonių uždirbtus pinigus nukreipti statyboms ar įrengimams pirkti ir jei padėtis nesikeis, pažiūrėsime, kaip įstatymiškai šitą praktiką suvaldyti...

- Kaip suprantu, toji šviesi kompensacijų dirbusiems pensininkams diena gali ir neišaušti, nes visad bus svarbesnių reikalų...

- Norėčiau, kad tai įvyktų 2016 metais, tik šiandien nė vienas pasaulio ekonomistas negali prognozuoti, kaip klostysis situacija kitąmet.

- Galėtumėte prognozuoti, kada valstybėje valdininkų sumažės?

- Biurokratinė mašina galinga ir kai reikia ją paspausti arba pasukti, susiduri su pasipriešinimu, bet pagaliau tam pritarta. 2015 metų biudžete penkiais procentais sumažintos valdymo išlaidos (jei dėl išorinių veiksnių teks metų viduryje koreguoti biudžetą, tiek pat jas darsyk kirpsime); pradėtas įmonių optimizavimas, sujungiamos kelios organizacijos. Optimizavimo planas turėtų būti baigtas 2016 metų pabaigoje, tam teks pakeisti ir priimti 1800 aktų ir daugiau kaip šimtą įstatymų.

- Neatsisakėte minties kreiptis į prokurorus dėl energetikos sektoriuje neva iššvaistytų 400 milijonų?

- Jau kreiptasi. Apskritai apie energetikos sektorių galėčiau kalbėti pusę valandos. Du sektoriai šiuo metu yra sudėtingiausi: energetika, kur jau vyksta struktūrinė reforma, ir sveikatos apsaugos sistema, kur ta reforma vos vos prasidėjusi. Energetikos sistemą mes dabar pastatėme nuo galvos ant kojų - visi trys sektoriai, dujos, elektra ir šiluma yra valdomi vienos institucijos. Tai reikalinga dėl viešumo skaidrumo ir atsiskaitomumo. Kada įmonės yra išskaidytos, kai kam labai lengva valdyti, nes sukontroliuoti daug sudėtingiau. Pasakyčiau, kad yra dalinai politinių jėgų ir dalinai institucijų interesų, kad ta sistema viešai ir skaidriai nefunkcionuotų. Žinote, kaip būdavo Lietuvoje? Nustačius elektros energijos gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms, jos nustatytą kiekį (išskyrus Elektrėnus) pagamindavo per tris mėnesius ir skubiai parduodavo valstybei. Kodėl? Savikaina mažiausia, kai gamini šilumą kartu su elektra. Įvedus kitą tvarką, dėl ko mes buvome net paduoti į teismą, įsivaizduojate, kiek pavyko sutaupyti iki gegužės mėnesio? 65 milijonus. Kieno tie pinigai? Ir pensininkų, ir jaunų šeimų, ir verslo, ir taip toliau.

- Ir jūs tikite, kad pavyks prieiti iki tiesos? Kad bus kaltieji nubausti? Lietuvoje už nusavintus ar prašvilptus milijonus dar niekas nėra nubaustas.

- Aš turiu stengtis, kad taip būtų. Jeigu nesikreipčiau, būčiau abejingas savo valstybės žmonių atžvilgiu. Aš tikiu, teisėsaugos institucijos nuodugniai išnagrinės visą medžiagą, kurioje yra ir šiek tiek tam tikros politikos. Bet turi būti aiškumas, turi būti duotas atsakymas.

- Energetikos ministrui valstybė prasideda nuo energetikos, kultūros ministrui nuo kultūros, nuo ko ji prasideda premjerui?

- Europoje ir pasaulyje įsigali praktika, kada ministrai dirba kaip vienas kabinetas ir kai kurios programos yra įgyvendinamos tarpinstituciniu lygiu, kitaip sakant, taikomas horizontalumo principas. Man visos sritys yra aktualios, ir man gera, kad, pavyzdžiui, už regioninę politiką atsakingos septynios ministerijos. O kalbant apie paprastus dalykus, ministrui būtina kompetencija, padorumas, pagarba kitam žmogui, tolerancija... Šitos savybės yra nepaprastai svarbios ir man pačiam. Esu bendravęs su daugeliu įtakingų ir svarbių žmonių, bet ypač didelį įspūdį man paliko bendravimas su dviem Nobelio premijos laureatais; jei nežinotum jų nuopelnų, manytum, kad prieš tave nuoširdus inteligentiškas žmogus.

- O jums dar pasitaiko taip pabendrauti su nuoširdžiais, na, ne nobelistais, bet mūsų žmonėmis?

- Pasitaiko. Aš labai dažnai kalbu studentams ir su studentais ne tik apie politiką, bet ir apie politiko kultūrą. Ir Seime po biudžeto priėmimo pasakiau: mielieji Seimo nariai, jūs ateinate į Seimą su gera nuotaika, Konstitucija prisiekiate, kad dirbsite savo valstybei, bet bėga laikas ir pradeda ryškėti tai vieno, tai kito interesai. Ketveri metai labai greitai prabėga, ir žmonės mato, ar tu stengiesi iš širdies su meile žmonėms, ar tik retkarčiais iššoki, kad būtum pastebėtas: mylėkite mane ir rinkite...

- Labai greit prabėgo ir dveji premjero metai: jūsų reitingai - vieni aukščiausių, o kai kurie ekspertai sako, jog premjero nuopelnas tas, kad nepadarė nieko bloga...

- Sudėkime kelių vyriausybių planus ir pažiūrėkime, kokie tikslai buvo iškelti ir kas buvo padaryta. Imkime teritorijų planavimą, kurio nuo 1998 metų nė viena Vyriausybė nepajudino: šiandien yra priimta daugiau kaip šimtas teisės aktų. Gyvenamųjų namų renovacijos modelis buvo sukurtas socialdemokratų dar būnant opozicijoje. Apie energetiką kalbėjau; suskystintų dujų terminalą pastatėme per penkiolika mėnesių; baigėme rengti Darbo kodekso pataisas, daug metų niekas nelietė šito klausimo. Istorinis įvykis - euro įvedimas. Su „Gazprom“ susitarta dėl dujų kainos mažinimo ir galiu garantuoti - iki 2016 metų stabilumas išliks. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad Lietuva pirmoji iš ES valstybių išsirūpino galimybę mėsos produktus eksportuoti į JAV (iš Europos valstybių veža tik Islandija)... Kaip matote, tie, kurie neigia mūsų pasiekimus, yra priešai.

- Bet tie, kurie jums simpatizuoja, gerokai išgąsdinti būsimos mokesčių reformos, apie kurią šliaužioja visokie gandai.

- Ačiū, kad paklausėte, man irgi buvo šokas, kai išgirdau. Noriu nuraminti Lietuvos žmones: tai nėra planuojama. Galiu pasakyti tik tiek: jei ekonominė situacija išliks tokia, kokia dabar, ateityje galėtume kalbėti nebent apie gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą, kuris turėtų būti kompensuojamas didesniu turtingųjų apmokestinimu.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s