Prastūmęs dvigubos pilietybės referendumą, Seimas perrašys ir piliečių teises bei pareigas

Pagal dabar galiojančias Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui turi pritarti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Priimtu pakeitimu įtvirtinta, kad sprendimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo bus laikomas priimtu, jeigu tam pritars daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

- Kaip jums, kaip teisininkei, atrodo kolegų noras išskirtinai dvigubos pilietybės referendumui sumažinti jam keliamą kartelę? - „Vakaro žinios“ paklausė Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės.

- Ne darbo grupės, bet pavienių Seimo narių iniciatyva yra keisti kartelę būtent straipsniui dėl pilietybės. Įstatymo leidėjas, o ne Konstitucija, numato reikalingą referendumui balsų skaičių. Tad įstatymo leidėjas gali tai daryti. Ar tai, kad keičiamas vienas straipsnis, atitinka Konstitucijos vientisumo principą - dar bus klausimas. Todėl aš būsiu tarp tų žmonių, kurie norės šį Konstitucijos pakeitimą patikrinti Konstituciniame teisme.

Kartelės sumažinimas būtų svarbus garantas, kad referendumas įvyks. Jeigu referendumas negalės vykti su sumažinta kartele, jis vyks taip, kaip turi vykti esamu metu. Žinoma, ieškant kitų teisinių priemonių. Minėtos dvi dienos, nes jau dabar Referendumo įstatymas tai leidžia. Tik šį kartą būtų ne viena po kitos einančios dienos. Kita priemonė, kuri, tikėtina, atsiras - didės balsavimo vietų skaičius užsienyje, taip stengiantis mobilizuoti užsienio lietuvius, kuriems šis klausimas yra labai aktualus.

- Neatrodo nesąžininga kitų referendumų atžvilgiu? Juk 2014 m. žmonių iniciatyva rengtas žemės referendumas, praktiškai buvo sužlugdytas. O dabar valdžia imasi visų priemonių, kad dvigubos pilietybės referendumas įvyktų?

- Manau, taip elgtis sąžininga, nes dviguba pilietybė paliestų daug Lietuvos žmonių. Suteikti jiems šansą turėti tampresnį ryšį su valstybe, net jeigu jie yra emigravę iš Lietuvos, yra sąžininga.

- Bet įstatymiškai pilietybė apibrėžiama kaip teisinis ryšys su valstybe grindžiamas teisėmis ir pareigomis. Kokias pareigas galės įgyvendinti pilietis, gyvenantis kitoje šalyje?

- Dėl pareigų apimties, prieš oficialiai skelbiant referendumą, tikrai reikės diskutuoti. Žinau, kad visos eilės ministerijų jau užklausta, kaip jos matytų pareigų reguliavimą. Šiuo metu referendumas yra tokioje stadijoje, kad praktiškai visos politinės partijos yra susitarusios dėl Konstitucijos teksto formuluotės. Reikės priimti sprendimą, kaip turėtų atrodyti eurointegraciniai ir NATO kriterijai, nes Konstitucijos tekste atsiras nuostata, kad dvigubą pilietybę gali įgyti žmogus, gyvenantis šiuos kriterijus atitinkančiose valstybėse. Greičiausia atsiras valstybių, atitinkančių kriterijus, sąrašas.

- Kokiomis teisėmis svarstoma leisti naudotis piliečiams, kurie nemoka mokesčių?

- Teisės teorijoje turi būti teisių ir pareigų vienovė. Todėl diskutuosime, kiek tie piliečiai įgyja pareigų ir kokias teises jie gali turėti, įgydami dvigubą pilietybę.