Prašoma atidėti svarstymus dėl Vyriausybės inicijuotos mokesčių reformos bent jau iki rudens sesijos

Kreipimesi nurodoma, kad Finansų ministerija neparengė jokio aiškaus įvertinimo, koks bus siūlomos mokesčių reformos poveikis viešiesiems finansams. Balandžio 17 d. Finansų ministerijos tinklalapyje paskelbtas konsultacinis dokumentas „Dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių“ tėra vienintelis Vyriausybės pranešimas, kuriuo šiek tiek išsamiau pristatomi pakeitimai. Tačiau ir jame gana daug neaiškių ir prieštaringų vietų, nėra ekonometrinės analizės, nepateikiami galimi valstybės finansų raidos scenarijai, neįvertinamos galimos reformos vykdymo grėsmės, trūksta skaidrumo pagrindžiant pateikiamus svarbiausius skaičius bei deklaruojamas kovos su šešėline ekonomika priemones.

Kreipimosi autoriai pažymi, kad mokesčių reforma vykdoma nepateisinamai skubotai. Vyriausybė nesuteikė realių galimybių pilietinei visuomenei įsitraukti į svarstymus dėl reformos. „Nepaisant to, kad nuo Vyriausybės darbo pradžios praėjo apie pusantrų metų, piliečiams ir jų grupėms buvo suteikta vos dvi savaitės (nuo š.m. balandžio 17 d. iki gegužės 2 d.) pateikti savo poziciją dėl siūlomos mokesčių reformos. Finansų ministerija tokiu būdu pakvietė visus būti „šeimininkais savo valstybėje“, tačiau, mūsų vertinimu, toks siūlymas yra nenuoširdus. Jei šalies piliečiai būtų tikrai traktuojami kaip valstybės šeimininkai, jiems turėtų būti suteikiama gerokai daugiau laiko ir informacijos tam, kad būtų realiai įtraukti į svarstymus dėl būsimosios mokesčių sistemos“, - rašoma kreipimesi.

Profsąjungos ir judėjimai pabrėžia, kad mažumos Vyriausybės sąlygomis dirbantis Ministrų Kabinetas neturi tvirto palaikymo parlamente. Valdančiosios koalicijos santykiai su opozicinėmis partijomis yra pašliję, o pavienių parlamentarų iniciatyvos tampa svarbesnės už bendrą Vyriausybės valią. Esant tokioms aplinkybėms, tampa visiškai neaišku, kokia bus galutinė mokesčių reformos versija, kas bent jau vidutinės trukmės laikotarpiu gali iššaukti rimtų nepageidaujamų pasekmių viešųjų finansų stabilumui ir pakankamumui. Mes raginame ir valdančiuosius, ir opozicines jėgas prisiminti savo rinkiminius įsipareigojimus ir įtraukus kuo platesnių pilietinių grupių spektrą parengti konsensusu grįstą susitarimą.

„Dar kartą atkreipiamas dėmesys į Lietuvos valstybę ištikusią viešųjų finansų mažakraujystę. Pagal valstybės biudžeto santykį su bendruoju vidaus produktu, smarkiai atsiliekame ne tik nuo Vakarų Europos, bet ir nuo didelės dalies naujų ES valstybių narių, įskaitant mums gretimas kaimynines valstybes. Finansų ministerijos paskelbtas šūkis „Milijardas milijonui“ skamba patraukliai tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų valdžios pareigūnams reiktų rimčiau susirūpinti ne tolesniu mokesčių mažinimu, o viešųjų finansų didinimu, nes Lietuva jau dabar visiškai nebeatlaiko konkurencijos su kitomis ES valstybėmis viliojant viešojo sektoriaus darbuotojus. Jei situacija iš esmės nesikeis, galima prognozuoti tolesnę valstybės egzistencijai svarbių viešųjų paslaugų privatizaciją ir dezintegraciją, kas neigiamai atsilieps ilgalaikiam šalies konkurencingumui ir rimtai išjudins valstybės konstitucinės sąrangos pamatus“, - pažymima kreipimesi.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos mokytojų sąjūdis, Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“, Lietuvos medikų sąjūdis, Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija.

Premjeras mano, kad dalies pensijų reformos perkėlimas į rudenį proceso nesužlugdytų

Jeigu dalis diskusijų dėl pensijų reformos, susijusios su anuitetų mokėjimu, bus perkeltos į rudenį, tai pačios reformos nesužlugdys, mano premjeras Saulius Skvernelis.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė jo pirmininko Stasio Jakeliūno siūlymui atidėti diskusijas dėl pensijų anuitetų rudeniui ir nesvarstyti Vyriausybės siūlymo privačiai kauptą pensiją išmokėti per „Sodrą“.

S. Skvernelio teigimu, jeigu ši reformos dalis nebus priimta birželį, tai pačios reformos nesustabdys.

„Tai yra svarbi reformos dalis, tačiau labiau susijusi su techniniu įgyvendinimu. Mes šiandien kalbame apie pačios sistemos išlaikymą ir garantavimą, kad būtų ji tvari, nesupriešinta su „Sodra“ ir būtų paskata gyventojams dalyvauti sistemoje“, - po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.

„Pačios reformos įgyvendinimui nekenktų, tai įgyvendinimo detalės“, - pridūrė jis.

Pats premjeras mano, kad „Sodra“ būtų tinkama anuitetų mokėtoja gyventojams.

Jis tikino, kad turi „tvirtą viltį“, jog reformos bus priimtos dar birželį.

„Aš turiu tokią viltį ir nuojautą, kad Seimo narių pakaks priimti šitiems įstatymams. (...) Manau, kad ne tik iš daugumos, nes sunku rasti argumentų, kai dėl mažėjančių mokesčių didėja gyventojų pajamos“, - teigė ministras pirmininkas.

Vertindamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto trečiadienį priimtą sprendimą patvirtinti progresinius 27 proc. gyventojų pajamų mokesčius daugiau nei 120 VDU uždirbantiems asmenims, S. Skvernelis pabrėžė, kad kitame komitete - Socialinių reikalų ir darbo - lubos buvo patvirtintos, todėl kompromisinė reforma išlieka nepakitusi.

„Sodros“ lubos yra. Biudžeto ir finansų komitetas nebuvo pagrindinis, o kaip pagrindinis buvo Socialinių reikalų, ir jis pritarė. Tiesiog dabar viskas grįžo į kompromisinę stadiją. (...) Po abiejų komitetų sprendimo viskas grįžta į Vyriausybės kompromisinę stadiją“, - teigė premjeras.

Komitetas trečiadienį pritarė „valstiečio“ Stasio Jakeliūno siūlymui kol kas nespręsti dėl centralizuoto pensijų anuitetų mokėjimo, nes tam reikia daugiau diskusijų. Tam pritarė 8 komiteto nariai, 4 - susilaikė. Tačiau pačiai pensijų reformai komitetas pritarė - 8 nariai balsavo už, 2 - prieš ir 1 - susilaikė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis komitetui siūlė pritarti anuitetų centralizavimui dabar, o rudenį koreguoti tvarką, tuo metu Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad siūlymas yra kompleksinis ir sprendimą dėl anuitetų reikėtų priimti kartu su visa pensijų reforma.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus progresiniam 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifui be „Sodros“ lubų, finansų ministras tai pavadino klaida, kuri gali sukelti chaosą.

Ramūnas Karbauskis ir S. Skvernelis siūlė, kad nuo kitų metų iki 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus uždirbantys asmenys mokėtų 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o daugiau uždirbantys - 27 proc. Tačiau šis siūlymas buvo susietas su „Sodros“ lubomis, kurios turėjo būti įvestos tiems asmenims, kurie mokės didesnį GPM tarifą.

Tačiau komitetas, praėjusią savaitę nepritaręs „Sodros“ luboms, trečiadienį už siūlymą balsavo kaip už progresinius mokesčius.

Už 27 proc. GPM tarifą kitąmet uždirbsiantiems daugiau nei 120 VDU, 2020 metais - 84 VDU, o 2021 metais - 60 VDU balsavo šeši komiteto nariai, keturi - prieš, o vienas - susilaikė.

Tačiau komitetas pritarė kompromisiniams pasiūlymams dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) pakeitimo. 2,5 vidutinio darbo užmokesčio taikymo riba bus ne 2019 metais, kaip siūlyta anksčiau, o pasiekta per trejus metus. Pats NDP taip pat bus didinamas labiau. Kitąmet jis siektų 300 eurų, po to kasmet didėtų po šimtą eurų ir 2021 metais siektų 500 eurų. Seniau siūlyta, kad NPD 2019 metais būtų 280 eurų, 2021 metais - 470 eurų.

Komitetas taip pat balsavo, kad dividendams ir palūkanoms, viršijantiems 120 VDU, būtų taikomas 18 proc. GPM tarifas.