respublika.lt

2017 rugsėjo 21, ketvirtadienis

Laisvalaik kortel

Politiniai nuotykiai Ruskininkuosenuotraukos (27)

2017 rugpjūčio mėn. 14 d. 07:58:21
Ferdinandas KAUZONAS, „Respublikos“ apžvalgininkas

Sėdėjome su anūke ir jos močiute lietuviškų patiekalų restorane ant Druskonių ežeriuko kranto ir kirtome cepelinus. Tokius, apie kuriuos sakoma: „kaip vaikystėje pas mamą“. O kai juos (jau ne vaikystėje) dar ir alumi užsigeri!.. Ne bet kokiu - vietinių aludarių sukurtu. Dzūkiški cepelinai su šiuo nauju alumi, matyt, taip derėjo, kad anūkė kumštuku į stalą tik trinkt: „Diedukai, nečepsėk“. Tarsi būtų ne anūkė, o kokia nors alkoholio reklamą kontroliuojanti institucija. Na, jau ne, manau sau, niekas man neįrodys, kad čepsėjimas yra nenuginčijamas užslėptos reklamos požymis. O štai šiandien Lietuvą valdančių apyžalių valstiečių turėčiau, žinoma, atsiprašyti, nes jiems gali pasivaidenti, kad, gurkšnodamas ir garsiai čepsėdamas, šiurkščiai paniekinau jų politines ir pilietines pastangas mus atvesti į doros kelią.

 

Tik staiga - it perkūnas iš giedro dangaus: „Diedukaaai! Žiūrėėėk!“ Ir rodo pirščiuku į mano alaus bokaliuką, oriai pasipūtusį, it rusiška „matrioška“. Restorane pietaujantys tik sužiuro į mūsų staliuką. Anūkė, savo netaktą pajutusi, tik susigūžė ir ėmė šnabždėti mano ausies link: „Aš tik dabar supratau, kodėl beveik visi Druskininkai šneka rusiškai“. Ir rodo pirščiuku į užrašą ant bokaliuko pilvo. Ogi pirmoji raidė kažkokio aštrianagio, tikriausiai vietinio visai žalio, bet labai pareigingo valstiečio, nukrapštyta ir jau beveik nebeįžiūrima: „RUSKININKAI“...

Tarptautinė apžvalga


Druskininkai iš tiesų šneka rusiškai. Ir kuo arčiau kurorto centro - tuo labiau. Dažniausiai tai rusai ir žydai, kurie čia sudaro gerą pusę poilsiautojų - bent jau tokios išvados priėjau atlikęs tokią savišką 10 dienų žmonėtyros akciją kurorto gatvėse, skveriukuose, aikštėse, parkuose. Gal žydų netgi daugiau. Ir tai, ko gero, ženklas, kad jie Druskininkų ilgisi gyvendami ir Izraelyje, ir Rusijoje, ir net Vokietijoje. O gal net ir Lietuvoje. Dažniausiai juos matai valandų valandas sėdinčius ant suoliukų ir besišnekučiuojančius. Žinoma, rusiškai.

Mačiau, nes girdėjau, porą prancūzų, gerą dešimtį latvių, keliolikos žmonių grupę iš Estijos, šiek tiek lenkų, vieną kitą vokietį. Yra lietuvių, bet su jais dažniau susidurdavau tolėliau nuo centro. Ypač turguje. O jeigu centre, tai dažniausiai pargrįžėlius iš anglijų ar airijų. Bet tik paatostogauti. Dar visai neblogai šneka lietuviškai. Tik tose kalbos vietose, kur rašydamas pakabintum kablelį, jie kalbėdami vis kabina tokį praaatisą „aaa“. O su savo vaikučiais dažniausiai jau kalba angliškai, tačiau irgi su ta savo „aaa“. Smagiausia pargrįžėlius stebėti žaidimų aikštelėje. Mamytės ant suoliukų plepa lietuviškai, vaikučiai supdamiesi - angliškai. Sakyčiau, reiškinys su aiškia perspektyva...

Vienos mamytės lietuvaitės kokių septynerių metų sūnelis jau pastebimai nutolęs nuo drauge žaidžiančių blondinukų rasės. O mamytė, girdžiu, kitoms mamytėms dejuoja, skundžiasi, kad Londone neįmanoma buvo susirasti į vyrus tinkančio jauno lietuvio. Esą dauguma jų, penktadienį gavę atlyginimą ir vos sulaukę darbo pabaigos, ima gerti. Bet taip ima, kad sekmadienį po pietų iš draugų jau skolinasi pinigėlių kitai savaitei.

Oi, būčiau pamiršęs baltarusius. Jų irgi apstu. Bet tu būk toks gudrus ir, kaip sako Druskininkų dzūkai, razrink, katras iš kurorto svečių rusakalbių yra baltarusis. Žydus jie razrenka be mažiausios paklaidėlės, o baltarusių - niekaip. Nebent ant rankovės, atlapo ar kaktos prisilipintų savo valstybės vėliavėlę... Bet su tom vėliavėlėm irgi visokių cirkų nutinka...

Ruskininkų vėliavos


Apypietė. Skveriukas priešais SPA centrą. Prie bronzinio Donato Banionio sėdi būrelis moteriškių. Garsiai kvatojasi, pasišnabžda, vėl pakikena ir staiga ima dainuoti. Linksmai, bet ne per garsiai. Prisiartinu. Amžiaus vidurkis - 50. Blaivios. Girdžiu ir atpažįstu jau daug metų negirdėtą dainą: „Ech, chorošo v strane sovietskoj žitj“ („Ak, kaip gera tarybų šalyje gyventi“). Neišlaikau: „Krupno šutite, devuški?“ („Stambiai juokaujate, mergaitės...“) Daina nutrūksta, bet moteriškės nė kiek neišsigandusios. O netgi atvirkščiai - ima kvatotis ir rodo man bukletą, kurio viršelis rusiškai skelbia: „Druskininkai - kurortas prie sveikatos šaltinių“. O po tais žodžiais plevėsuoja Rusijos Federacijos vėliava. Kas tai? Dar vienas jų propagandinio karo driokstelėjimas? Tiesiu ranką bukleto link: „Leiskite nusifotografuoti“. Neleidžia. Dar labiau kvatojasi. Viena pirštu man pamoja ir tyliai pataria: „Kam fotografuoti - nueikite į Druskininkų informacijos centrą ir pasiimkite kiek norite...“

Lekiu. Randu. Ir viskas stojasi į vietas. Druskininkų paslaugų katalogas rusiškas - su Rusijos vėliava, lenkų kalba - su Lenkijos vėliava. Atitinkamomis vėliavomis pažymėti katalogai lietuvių ir anglų kalbomis. Ir viskas - jokios diversijos, jokio aliarmo. Gražiai mane „išdūrė“ dainininkės prie bronzinio Banionio. Ir vis dėlto...

Kai tie katalogai guli informacijos centre, valstybių vėliavos tau teikia vienokią informaciją - nurodo kalbą. O štai kai katalogas vienišas, „be kompanijos“, jis tau jau kalba visai kitką: kam priklauso Druskininkai? Šia tema šnekėjomės su viena dzūkele, druskininkiete, kurios šešeri vaikystės metai pažymėti Sibiro tremtimi. Ji iki šiol susirašinėja su viena tos vaikystės drauge, vietine rusaite. Norėdama, kad ir draugė ten, už tūkstančių kilometrų, pasižavėtų jos Druskininkais, pasirodo, išsiuntė jai į Kanską Krasnojarsko krašte tą patį rusišką katalogą, apie kurį prie Banionio man dainavo visai kitos rusaitės. Po poros savaičių gavo draugės laišką: „Dabar, kai pamačiau, kad į Lietuvą viza jau nebereikalinga, tikrai atvažiuosiu į svečius.“ Ir net nepaklausė, ar mes prisijungėme savo noru, ar mus ir vėl?.. Ir ar tik Druskininkus, ar visą Lietuvą?..

Peržiūrėjau gausybę kelionių po pasaulio šalis rusiškų katalogų, išleistų ir įsigytų Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Turkijoje... Jokių Rusijos vėliavų. Išskyrus vienintelę knygelę apie Dubrovniką, išleistą rusų kalba Kroatijoje. Matyt, ją rengė tokie pat proto bokštai, kaip ir Druskininkuose...

Vos vos apie propagandą

Kol anūkė su močiute taškėsi įvairiai burbuliuojančiuose ir masažuojančiuose baseinų vandenyse, sėdėjau viename iš to paties viešbučio bariukų ir bandžiau pajusti, kaip žodis „Lietuva“ jaučiasi „Grand“ ir „SPA“ žodžių kompanijoje. Ir, žinoma, gurkšnojau tai, ką normalus lietuvis paprastai gurkšnoja, kai karšta ir kai jis ne darbe. Darkart persiprašau „žaliukų“, kad ir vėl būsiu pasikėsinęs į jų skaistybę...

Tik staiga priešais mane tik šast - dvi solidžios, aštuntą dešimtį įpusėjusios, o gal jau ir bebaigiančios žydės sėda prie mano staliuko. Netrukus prisėda dar dvi jų pažįstamos tokio pat amžiaus tautietės ir ima garsiai plepėti. Kokie nuostabūs Druskininkuose gėlynai, kokia tvarka kiekviename žingsnyje! O maitinimas - neprisimena, kad kur nors skaniau būtų valgiusios! O aptarnavimo kultūra! O dar vakarais tie grojantys spalvoti fontanai! O kokią pažangą jos čia išvydusios! Turi teisę lyginti su tuo, kas buvę anksčiau - visos pradėjo važinėti į Druskininkus skirtingu metu, kai kurios dar vaikystėje su tėvais.

Gerą pusvalandį vaidindamas, kad skaitau knygą ir nieko negirdžiu, išgirdau tiek komplimentų Druskininkams, tiek žavėjimosi Lietuva sklidinų žodžių, kiek nuo metų pradžios turbūt nesu girdėjęs per visus lietuviškai kalbančius televizijų kanalus! Kodėl? O todėl, kad jos, tos keturios žydės susižavėjimu tviskančiomis akimis, nieko nežino apie šios ir anų mūsų valdžių ir jas suformavusių partijų svaičiojimus, kvailiojimus, naujų dviračių išradinėjimus. O mes patys, kvailai tapatindami valdžią su valstybe, matome tik purvinąją Lietuvos pusę. Nes matome ne tai, kas yra, o ką mums rodo mūsų televizijos.

Paskui prie mano staliuko prisėdo pagyvenusi rusų porelė iš Sankt Peterburgo. Sėdžiu, „skaitau“, gurkšnoju, bet viską girdžiu. Toks pat žavėjimasis Druskininkais ir Lietuva. Ypač jos žmonėmis. O kaip jie, ši rusų porelė, ilgai nesiryžo važiuoti į ten, į kur atvažiuodavo jaunystėje. Tiesiog bijojo. Kaip į juos, rusus, žiūrės Lietuva? Čia, SPA centre, pasirodo, žiūri visai ne kaip į priešus. Gal personalas išdresuotas mandagiai elgtis? Nuėjo specialiai į turgų. Turgaus neišdresuosi. Ten tas pat: visi su jais maloniai bendravo - jokio priešiškumo. Nusipirkę medaus ir pabendravę su šnekiu bitininku, atsisveikindami net apsikabino.

Klausiau tų įspūdžių, kuriais tarp savęs dalijosi rusų porelė priešais mane, ir vis labiau jaučiausi esąs tikras, kad būtent tokia propaganda, kokią to net nenujausdami skleidžia tokie bitininkai, įvairių vandens parkų darbuotojai, patys Druskininkai ir jų žmonės, jų paveiktos tos keturios žydės, ta rusų porelė yra tikresnė ir mūsų valstybei duoda nepalyginamai didesnę naudą nei valdžios vykdoma propaganda, susijusi su priešų ieškojimu. Šiuo atžvilgiu, deja, Lietuva tokia panaši į Rusiją. Gerai, kad pastebime, matome priešus. Tik ar būtina patiems juos, priešus, gaminti?

Epilogas

Tikrai ne viską spėjau pamatyti ir išgirsti Druskininkuose per 10 dienų, kurias ten praleidau. Negirdėjau nė vieno keiksmažodžio. Žinau, kad keikiasi, sykį girdėjau, bet pernai. Nemačiau nė vieno girto, nė vieno policininko. Žinau, kad yra, bet nemačiau. Atsimenu, einu paskutinę dieną per kurortą, kurį anūkė pavadino Ruskininkais, dairausi ir džiaugiuos. Bet ir giliai atsidūstu: ne, Druskininkų Lietuva nepavys. Niekada... Kaip ir Estijos... Tik Estijos Lietuvos valdžia nesustabdys. O Druskininkus gali. Kad pasivytų...

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (27)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ĮTEIKĖ: Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Suverenaus Maltos ordino Petras Zapolskas ketvirtadienį įteikė skiriamuosius raštus Popiežiui Pranciškui.
  • SUSITIKO: finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį susitiko su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais; susitikime aptarta II pensijų pakopa, numatomas pensijų indeksavimas, „Sodros“ finansinė situacija ir kiti klausimai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar esate patenkinti savo atlyginimu?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9   +11 C

   +11  +12 C

 

   +12   +13 C

   +13  +18 C

  +17 +22 C

 

   +19  +21 C

    6-11 m/s

     1-5 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.2007 PLN - 4.2774
RUB - 69.4380 CHF - 1.1532
GBP - 0.8868 NOK - 9.3440
reklama
Labas vasara