respublika.lt

2017 lapkričio 17, penktadienis

akordeon festiv kaire

Politikų arogancija brangiai kainuojanuotraukos (20)

2014 balandžio mėn. 08 d. 14:00:04
Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas

Lietuvos energetikos instituto mokslininkai dar 2009-aisiais Energetikos ministeriją įspėjo, kad ši nepultų dirbtinai skatinti saulės energetikos plėtros, nes tai sukeltų šimtamilijoninius nuostolius. Tačiau politikai mokslininkų nuomonės nepaisė. Jei naujoji Vyriausybė ir naujasis Seimas praėjusios kadencijos politikų įsuktų projektų nebūtų sustabdę, kasmet saulės elektrinių elektros energijai supirkti būtų išleidžiama po 400 mln. litų, kurie būtų įskaičiuoti į elektros tarifą vartotojams. Tačiau nuostolių vis tiek neišvengta. O ir dėl naujos atominės elektrinės statybos buvusi valdžia patarimo į mokslininkus nesikreipė. Laimei, naujoji nebuvo tokia arogantiška ir sunkiai finansiškai Lietuvai pakeliamas projektas atlikus išsamią studiją buvo sustabdytas.


Tai bent tarifas!

Buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir praėjusios kadencijos Seimo iniciatyva buvo pradėta skatinti statyti saulės elektrines. Iš viso išduota daugiau kaip 16 tūkst. leidimų statyti iki 30 kilovatų galios elektrines. Iš saulės energijos gaminti elektros energiją buvo pasiryžę ir ūkininkai, ir kiti fiziniai asmenys, tarp jų - ir žinomos įmonės: odontologijos klinikos, degalinių tinklai ir t.t.

Pasikeitus valdžiai, naujasis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir naujasis Seimas suvokė, kad saulės energetikos plėtra nieko gero neduos. Apskaičiuota: jei visi leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, pagamintai elektros energijai supirkti reikėtų papildomai 400 mln. litų kiekvienais metais, todėl elektros kilovatvalandė vartotojams brangtų maždaug 5 centais. Kodėl? Todėl, kad valstybė įsipareigojo iš saulės elektrinių elektrą supirkti net už 1,25 lito už kilovatvalandę.

Sumokės vartotojai

Tačiau plėtros stabdymas bus atliktas vartotojų pinigais: verslininkams, sutikusiems iš saulės energijos negaminti elektros energijos, bus kompensuojama iš visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, kuris surenkamas iš vartotojų kišenės. Iš pradžių buvo prognozuojama, kad kompensacijoms reikės apie 200 tūkst. litų, tačiau, laimei, dėl jų gauti tik 4166 prašymai.

Darbą neseniai baigusios išlaidų, susijusių su saulės elektrinių projektų plėtojimu, kompensavimo komisija teisės aktus atitinkančiomis išlaidomis pripažino tik 12 mln. litų, nors prašoma kompensuoti suma viršijo 37 mln. litų.

Persiuntė teisėsaugai

Beje, vertinant pateiktus dokumentus komisijai neretai kildavo rimtų įtarimų, kad pareiškėjai siekia pasipelnyti iš išlaidų kompensavimo. Itin dažnai buvo nurodomos įvairios išlaidų patyrimo aplinkybės, kurios sunkiai tikėtinos racionaliuose verslo sandoriuose - kelių dešimčių tūkstančių litų avansiniai mokėjimai nededant jokių pastangų juos susigrąžinti arba atlygintini sandoriai už konsultavimo paslaugas su artimaisiais ar kitaip susijusiais asmenimis.

Visi įtarimą sukėlę prašymai buvo perduoti toliau tirti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. „Respublikos“ žiniomis, ypač didelio susidomėjimo sulaukė vienas žmogus, įkūręs daugiau kaip 20 kompanijų. Kiekviena kompanija už techninio projekto parengimą prašė kompensuoti tam tikrą sumą, nors visi projektai yra kone identiški.

Pelnas garantuotas 12 metų

Asmenys, kurie elektros energiją gamins iki 30 kilovatų galios saulės elektrinėse, už kilovatvalandę ir toliau gaus pasakiškas sumas. Verslininkams bus nustatytas toks tarifas, koks galiojo tą dieną, kai jiems buvo išduotas leidimas. Kas jį gavo pirmą praėjusių metų ketvirtį - gaus 1,25 lito, kas antrą ketvirtį - 69 centus ir t.t. Ir tiek gaus 12 metų. Tai kasmet vartotojams kainuos apie 63 mln. litų.

Tačiau žala iš kaltųjų nebus išieškota, nes, pasak dabartinių Energetikos ministerijos vadovų, jų visų neįmanoma ir nustatyti, nes jų paprasčiausiai per daug: ir Seimo nariai, ir jų patarėjai, ir Vyriausybės bei ministerijų atstovai, ir kiti asmenys.

Įspėjimų nepaisė

„Respublika“ išsiaiškino, kad buvusi Vyriausybė saulės energetikos plėtros ėmėsi ignoruodama mokslininkų įspėjimus.

„Tokia institucija kaip Lietuvos energetikos institutas yra vienintelė Lietuvoje, neskaitant kažkokių konsultacinių firmelių. Tai į institutą pastaruosius 6-7 kartus politikai beveik nėra kreipęsi. Mus labiausiai erzina, kad be jokių rimtų skaičiavimų, kurių smulkios firmelės nepajėgios padaryti, priimami labai rimti sprendimai. Štai dėl saulės energetikos plėtros: mes dar 2009-aisiais Energetikos ministerijos užsakymu atlikome studiją dėl atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimo. Viena iš išvadų buvo, kad saulės energetika gali būti plėtojama tik mokslinių tyrimų, eksperimentinių tikslų pagrindais, bet jokiu būdu ne komerciniais pagrindais. Tačiau į tai, aišku, nebuvo atsižvelgta. Tikriausiai visi nujaučia, dėl kokių priežasčių“, - „Respublikai“ sakė Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslinis darbuotojas dr. Arvydas Galinis.

Bijojo neparankios nuomonės

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė į mokslininkus nesikreipė ir dėl tyrimo, ar tikslinga statyti Visagino atominę elektrinę. Paprasčiausiai politikai patys nusprendė, kad jos reikia. Projektas buvo stumiamas net ir po referendumo, kurio metu Tauta išsakė neigiamą nuomonę. Tačiau Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nusprendė mokslininkų atsiklausti. Mokslininkų grupė, vadovaujama to paties A.Galinio, parengė išsamią studiją, jos išvada kategoriška: toks projektas, kokį stūmė A.Kubiliaus Vyriausybė, yra nuostolingas.

„Nežinau, kokios būklės yra Visagino elektrinės projektas dabar. Tačiau pernai pavasarį, pristačius studiją Seime, į ją buvo atsižvelgta. Į mus kreiptasi tik pačioje 2012-ųjų pabaigoje. Konservatorių Vyriausybė į mus nesikreipė. Ar nepasitikėjo, ar taupė pinigus, ar galvojo, kad bus neparanki nuomonė? Bijau ką nors pasakyti. Tačiau, ko gero, yra trečiasis variantas“, - sakė A.Galinis.

Beje, Parlamente įsteigta laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad per pirmuosius trejus savo veiklos metus Energetikos ministerija įvairioms A.Galinio minėtoms konsultacijų firmelėms, taip pat ir konsultantams iš užsienio išleido net 240 mln. litų, todėl manyti, kad į Lietuvos energetikos institutą dėl Visagino AE projekto nesikreipta iš taupumo būtų naivu.

Netiki kaimynų žodžiu. Nori rašto

Paraleliai su mokslininkais dirbo ir energetikos ministro J.Neverovičiaus vadovaujama iš politikų ir klerkų sudaryta darbo grupė, ji sprendė, ar tokio projekto, koks buvo sugalvotas, reikia. Darbo grupė pritarė mokslininkų nuomonei.

Energetikos viceministras Aleksandras Spruogis „Respubliką“ informavo, kad darbo grupė nusprendė, jog Visagino AE projekto tęstinumas galimas tik įgyvendinus tris papildomas sąlygas: sutartimi įteisinus regioninių partnerių dalyvavimą projekte; užtikrinus maksimalų projekto finansavimą mažiausiomis sąnaudomis iš tarptautinių finansinių institucijų; sulaukus visuomenės pritarimo.

„Šiuo metu paprasčiausiai laukiama regioninių partnerių sprendimo. Tačiau jų vyriausybėse yra įvairiausių pasikeitimų, todėl regioniniai partneriai negali apsispręsti dėl pasiūlytų variantų. Dabar laikomasi darbo grupės išvadų. Jos iš esmės galioja. Tačiau regioniniai partneriai - Latvija, Estija, kompanija „Hitachi“ - kol kas savo nuomonės neišreiškė. Mums netinka politinės deklaracijos apie pritarimą projektui. Norime, kad šalys raštiškai įsipareigotų dalyvauti projekte lygiomis dalimis, įsteigiant bendrą įmonę“, - informavo A.Spruogis.

Viceministro teigimu, politikų nuomonei didelės įtakos turėjo mokslininkų išvados, kad elektrinės statybos tikrai kainuotų daugiau nei 17 mlrd. litų, kuriuos nurodė projekto šalininkai. Tiesa, konkreti suma neįvardijama, nes ji priklausytų nuo daugybės aplinkybių.

Referendumas - ne rodiklis

Pasak A.Spruogio, visuomenės pritarimas bus būtina projekto vykdymo sąlyga.

„Per referendumą žmonės pasisakė ne už tai, kad nereikia statyti atominės elektrinės. Jie nepritarė konkrečiai A.Kubiliaus siūlomam projektui. Ir premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad tokiam brangiam projektui negalima pritarti. Tačiau jei jis bus iš esmės pagerintas, pasidarys ekonomiškai patrauklus, jei prisidės prie energetinio saugumo užtikrinimo - ir visuomenės nuomonė bus kitokia. Nereiškia, kad vėl bus referendumas. Yra visokių formų visuomenės nuomonei patikrinti. Tačiau tokio projekto, koks buvo numatytas, tikrai nebus. Bent jau kol kas apie tai nebekalbama“, - tvirtino A.Spruogis. Tačiau kokia projekto kaina būtų Lietuvai priimtina - jis nesiėmė vertinti.

To nevertino ir Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys.

„Šiandien jokių naujienų nėra. Pasiųsti visi skaičiai partnerėms Latvijai ir Estijai. Laukiame atsakymo. Į pagalbą pasitelkėme Lietuvos energetikos institutą, kurį ministras A.Sekmokas buvo padėjęs į tolimą stalčių: gal nepasitikėjo už save protingesniais, gal įtarė, kad institutas pateiks neparankią nuomonę. Tačiau tikrai ne iš taupumo. Jei 240 mln. litų, kuriuos įvairioms konsultacijoms išleido Energetikos ministerija, būtų skirti Lietuvos energetikos institutui, jis būtų vienas iš dešimties geriausių pasaulyje, nes galėtų samdytis geriausius pasaulio mokslininkus“, - sakė K.Daukšys.


FAKTAI

Beje, kovo 25-ąją Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų registruotam projektui, kuriuo numatoma sudaryti sąlygas tolesnei saulės elektrinių plėtrai. Tačiau šįkart - daug protingesnei, nei buvo propaguojama Arvydo Sekmoko vadovavimo Energetikos ministerijai laikais. Saulės energetika būtų skatinama netaikant didesnės nei rinkos kaina už saulės elektrinėse pagamintą elektros energiją.

Taikant siūlomą plėtros schemą, bet kuriam elektros energijos vartotojui būtų sudaroma galimybė savo valdoje ir savo vidiniams poreikiams tenkinti įsirengti saulės šviesos elektrinę, per vienus kalendorinius metus galinčią pagaminti tokį elektros energijos kiekį, kokį šis vartotojas suvartoja savo reikmėms.

Pasibaigus kalendoriniams metams, elektros tinklų operatorius ir elektros energijos vartotojas sudarytų pagamintos ir suvartotos elektros energijos balansą. Tais atvejais, kai paaiškėtų, kad vartotojas suvartojo daugiau elektros, nei jos pagamino, jis privalėtų apmokėti elektros tinklų operatoriui susidariusį skirtumą tarp pagamintos ir suvartotos elektros energijos kiekio pagal elektros tinklų operatoriaus taikomus tarifus. O jei paaiškėtų, kad elektros pagaminta daugiau, nei suvartojo vartotojas, energija iš jo būtų supirkta rinkos kaina.

Skatinimo efektą sudarytų galimybė elektros energijos vartotojui vartoti savo paties pagamintą elektrą ir mažinti sąskaitą už elektros tiekėjo patiektą elektros energiją ta dalimi, kiek saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos suvartos pats elektros energijos vartotojas.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (20)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EISMO ĮVYKIAI: praėjusią parą, lapkričio 16-ąją, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 22 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, žuvo 3 žmonės: automobilio vairuotoja, pėsčiasis ir dviratininkas, sužeistas 21 eismo dalyvis.
  • PARODA: penktadienio vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tapybos katedros parengta paroda „Žiūrėti Matyti Regėti“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
balsyte desine

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +6 C

   +1  +6 C

 

   0  +3 C

   +5  +8 C

  +3  +7 C

 

   +2  +5 C

    7-18 m/s

    3-8 m/s

 

      5-10 m/s

 

USD - 1.1771 PLN - 4.2340
RUB - 70.4460 CHF - 1.1686
GBP - 0.8918 NOK - 9.6553
reklama
Velyke2017