respublika.lt

Politikų akibrokštas griežtajai Konstitucijainuotraukos (19)

2018 spalio mėn. 22 d. 07:59:55
Irena BABKAUSKIENĖ

Spalio 25-ąją - Lietuvos Konstitucijos dieną - pasitinkame turėdami ilgiausiai per visą Lietuvos gyvavimo laikotarpį veikiančią Konstituciją. Vienas jos kūrėjų, pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas, profesorius Juozas ŽILYS sako, jog turime griežtą Konstituciją, todėl ir stabilią. Šiandieniniai politikų bandymai keisti kai kurias svarbiausias Konstitucijos nuostatas remiasi ne akivaizdžiu būtinumu, bet trumpalaikiais tikslais ir interesais. Visa tai kelia politines, teisines grėsmes šalies konstitucinei sistemai.

 

- Tauta Konstituciją priėmė referendume. Logika reikalautų, kad ir visus pakeitimus turėtume daryti atsiklausę Tautos. Bet to nedarome. Kodėl?

- Referendumu tradiciškai sprendžiami tik fundamentalūs valstybės ir Tautos klausimai. Tą numato ir Konstitucija. Tik referendumu gali būti pakeista pirmojo straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat keičiamos kitos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturiolikto skirsnio „Konstitucijos keitimo“ nuostatos. Pirmajame skirsnyje yra ir dabar itin aktualus pilietybės klausimas, šiame skirsnyje suformuluotos pagrindinės politinės juridinės Lietuvos valstybės charakteristikos: skaitytojai žino, kad pirmajame skirsnyje yra įtvirtinta, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, jame įprasminta vėliava, himnas, Vilniaus miestas, kaip ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė ir kitos Tautos bei valstybės pamatinės vertybės.

Referendumo rezultatai visada turėtų akivaizdžiai byloti, kad dauguma piliečių yra būtent už tokį ar kitokį sprendimą. Jeigu referendumas laimimas 100 balsų persvara, jis nebus prasmingas tuo požiūriu, apie ką buvo galvojama jį rengiant. Štai, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, pasibaigė nedidele persvara - todėl jis nesutaikė visuomenės, bet dar labiau ją politizavo.

Manau, nėra reikalo nustatyti tvarkos, kad visos Konstitucijos pataisos būtų priimtos tik referendume. Iki šiol demokratinėse valstybėse nuolat diskutuojama kaip būtų geriau. Lietuvoje yra sunkesnė Konstitucijos keitimo tvarka, mes ją vadiname griežtąja Konstitucija. Kai kas iš politikų norėtų, kad būtų minkštesnė, paprastesnė tvarka. Esu tarp tų, kurie įsitikinę, kad Konstitucijos stabilumas yra nekvestionuojama vertybė ir politinio stabilumo garantija Lietuvoje. Tokiai nuomonei atstovauju ir ją ginu galvodamas, kad priimdama tokią Konstituciją Tauta išreiškė savo socialinius lūkesčius. Ta valia, pareikšta 1992 m. referendume, man yra kaip vertybių rodiklis. Ir tas vertybes, kuriomis buvo vadovaujamasi tada, tą žmonių valią gerbiu. Dabartinis potraukis revizuoti tą valią yra, nenorėčiau sakyti, pavojingas, bet iš esmės reiškiantis, kad siekiama revizuoti Lietuvos Konstitucijos, atspindinčios Lietuvos valstybės esmę ir jos buvimo politiniame pasaulyje pagrindus, bendrąją prasmę. Manau, siekis vienaip ar kitaip revizuoti, keisti pirmąjį skirsnį yra nepriimtinas ne tik, švelniai tariant, konstitucinės kultūros prasme.

- Atrodo, kad pagrindiniam šalies įstatymui dar nebuvo tokio didelio pavojaus, koks iškilo dabar, politikams bandant bet kokiu būdu prastumti Konstitucijos straipsnio dėl pilietybės pakeitimą. Kaip vertinate tai, kad referendumui dėl pilietybės ketinama priimti specialų įstatymą, sumažinantį sprendimo priėmimo kartelę?

- Labai kritiškai, švelniai tariant, vertinu tokį pasiūlymą. Tai tiesiog akibrokštas, rodantis, kad neįsisąmonintos, nesuprastos pagrindinės vertybės, jų prasmė. Vėl grįžtu prie pirmojo skirsnio prasmės ir klausimo esmės. Nes tokiu būdu rengti referendumą ir nustatyti būtent šiam referendumui žymiai lengvesnes sąlygas negu kitiems referendumams, reiškia ignoruoti pagrindinius konstitucinės sąrangos dėsnius ir tokiu būdu galbūt atverti kelią ir kitiems sprendimams.

Kalbant apie dvigubą pilietybę man atrodo, kad galima būtų vėl grįžti prie diskusijos apie kažkada diskutuotą ir parengtą Lietuvio paso projektą.

- Ar mūsų Konstitucija stabili? O gal per dažnai koregavome jos straipsnius? Kiek taisymų nuo jos priėmimo jau padaryta?

- Vienas didžiausių rūpesčių rengiant Konstituciją ir konkretų Konstitucijos tekstą, buvo konstitucinės saugumo garantijos. Visiems rūpėjo, kad Konstitucija būtų ne tik priimta, bet ir užtikrinti jos saugumą, kad ji būtų tikroviškas veiksnys politikoje ir teisėje. Apie tai reikėtų daug kalbėti, tad paminėsiu vieną iš svarbesnių garantijų - Konstitucijos teksto ir apskritai Konstitucijos stabilumo klausimą. Konstitucijos 14 skirsnyje („Konstitucijos keitimas“) yra pirmajam skirsniui skirta ypatinga apsauga.

Kalbant apie pakeitimus, norėčiau pasakyti, kad mūsų Konstitucija yra gana stabili. Iki šiol buvo priimti 9 įstatymai dėl Konstitucijos keitimo ir pakeisti 7 straipsniai (47, 57, 84, 118, 119, 125, 150). Tikrai mažai, lyginant su kitomis šalimis. Konstitucijos straipsniai, kurie buvo keisti, daugiausia susiję su stojimo į Europos Sąjungą klausimais, ir pakeitimai buvo būtini siekiant įgyvendinti tarptautinius Lietuvos valstybės įsipareigojimus. 2004 liepos 13 d. buvo priimtas Konstitucinis aktas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, šis Aktas yra sudėtinė Konstitucijos dalis. Kitose Europos valstybėse, kurios tapo Europos Sąjungos narėmis, tų Konstitucijos straipsnių keitimų ryšium su stojimu į Europos Sąjungą buvo žymiai daugiau.

Manau, kad minėto Akto prasmė, suformuluota jo preambulėje. Seimas, priimdamas tą Aktą, jo preambulėje skelbia įsitikinimą, kad Europos Sąjunga gerbia žmogaus teises, o Lietuvos narystė prisidės prie žmogaus teisių gynimo. Man, pavyzdžiui, svarbi šios preambulės nuostata, kad Europos Sąjunga gerbia savo valstybių narių nacionalinį tapatumą ir konstitucines tradicijas.

Galiu pasakyti, kad šiuolaikinė Lietuvos konstitucinė kultūra atspindi istorinį paveldą ir dabartį. Dabar kylančios diskusijos dėl supaprastinto pirmojo skirsnio keitimo tvarkos yra nepagrįstos ir neįtikinančios, žeidžiančios tą valią, kuri buvo išreikšta konstituciniame referendume. Žinoma, diskutuoti galima, bet visados reikėtų žvelgti į Konstitucijos pirmojo skirsnio prasmę platesniu politiniu teisiniu kontekstu, tai yra lietuvių Tautos ir jos sukurtos valstybės konstitucinio saugumo prasme.

- Konstitucinis Teismas kritikuojamas, kad labai plačiai interpretuoja Konstitucijos straipsnius, dažnai taip, kaip paranku valdžiai. Ar tai reiškia, kad mūsų Konstitucijoje nėra aiškumo? Ar ir kitose šalyse galioja Konstitucijos aiškinimo praktika?


- Dar iki Konstitucijos priėmimo vyko plati diskusija, kas vykdys konstitucinę kontrolę. Konstitucijos aiškinimas priimant sprendimą dėl teisės aktų konstitucingumo yra neišvengiamas dalykas, nes Konstitucijos leidėjas negali sukurti tokio teksto ir atskleisti visų Konstitucijos nuostatų prasmių, kad nereikėtų vėlesnio aiškinimo. Skandinavijos šalyse Konstituciją aiškina bendrosios kompetencijos teismai, kitur - parlamentų specialios komisijos. Jungtinėse Amerikos Valstijose Konstituciją aiškina ir jos nuostatas dabarties poreikiams pritaiko Aukščiausiasis Teismas. Prancūzijoje egzistuoja priešlaikinė konstitucinė kontrolė, kai Konstitucinė Taryba tampa patariamąja institucija priimant įstatymus. Vokietijos ir kitų Europos šalių Konstitucinių Teismų svarbiausioji paskirtis, yra ne tik pasakyti, ar aktas atitinka Konstituciją, bet ir aiškinti atitinkamų konstitucinių normų prasmes ir turinį.

Kitas dalykas, ar mūsų Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos nuostatas, visada įtikina visuomenę savo motyvais ir argumentais. Galėčiau pasakyti, kad kartais gal ir kyla abejonių dėl vienos ar kitos Konstitucinio Teismo interpretacinės nuostatos, dėl to galima diskutuoti. Normalu, kai žmonės diskutuoja. Bet didesnių man nepriimtinų Konstitucinio Teismo aiškinimų nematau. Akcentuočiau tai, kad Konstitucinis Teismas padeda išvengti daugelio teisinių ir politinių problemų, kurios iškyla įgyvendinant Konstituciją. Įsivaizduokite, kad šiuo metu nėra tokios institucijos kaip Konstitucinis Teismas - kas politikams, Seimui, Vyriausybei, kitiems teismams pasakytų, kad vienas ar kitas teisės aktas yra neteisėtas - jis prieštarauja Konstitucijai. Man atrodo, kad Konstitucinis Teismas yra vienas iš lemtingiausių faktorių, užtikrinančių Konstitucijos įgyvendinimą. Manau, kad Konstitucinis Teismas yra ta vieta, kur priimami sprendimai, suteikiantys galimybę žmonėms gyventi taikoje, o ne nuolatinių konfliktų būsenoje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (19)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: Ketvirtadienio popietę Elektrėnų kelyje lengvasis automobilis BMW mirtinai traumavo į kelią išėjusį vyrą. Jo asmenybė kol kas nenustatyta.
  • DVYLIKTA: Insbruke (Austrija) vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) dailiojo čiuožimo varžybų „Alpen Trophy“ solisčių grupėje lietuvė Greta Morkytė užėmė 12-ąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1296 PLN - 4.2911
RUB - 76.3414 CHF - 1.1395
GBP - 0.8705 NOK - 9.5990
reklama
Ukis 2018