respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

akordeon festiv kaire

Politikams - šakės. Pabėgę ir išmesti iš Seimo privalės mokėti už rinkimusnuotraukos (10)

2017 spalio mėn. 21 d. 08:19:11
Jūratė KIELĖ

Valstybei padarytą žalą privalo kompensuoti visi, išskyrus išrinktuosius. Nė vienas Seimo narys ar europarlamentaras, nė vienas meras niekada nėra iš savo kišenės mokėjęs už naujus rinkimus, kurių prireikia pašalinus prasižengėlį ar pasitraukus jam savo noru. Kad ir garsiai nuskambėjusi Gretos Kildišienės istorija: skandalingas jos pasitraukimas iš Seimo mokesčių mokėtojams kainavo šimtus tūkstančių eurų. Ir nors išsireikalauti žalos atlyginimą teisiškai įmanoma, valstybėje, kurioje visi vieni su kitais susaistyti kėdės intereso, niekas to nesiima daryti.

 

- Kaip advokatas nuolat dalyvaujate bylose dėl žalos atlyginimo. Ar šita praktika ir privertė susimąstyti, kad prieš Civilinį kodeksą vieni lygūs, o kiti lygesni, pvz., kad Seimo narys už valstybei padarytą žalą sumoka ne pats asmeniškai, o visi mokesčių mokėtojai? - „Vakaro žinios“ teiravosi buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo, advokato Juozo GAUDUČIO.

- Būtent taip ir yra. Ir tai liečia ne tik Seimo narius, taip pat ir visus kitus renkamus pareigūnus - prezidentą, europarlamentarus, iš dalies ir savivaldybių tarybas.

Kai Seimo narys, padaręs veiksmus, nesuderinamus su jo pareigomis ir priesaika, pašalinamas iš Seimo arba palieka jį pats, toje pat rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Tai papildomos išlaidos ir jos yra gana didelės. Ir nors nauji rinkimai - tai Seimo nario veiksmų sukeltos pasekmės, jas apmoka ne jis pats, o valstybė. Todėl ir sakau, kad yra taikytinas civilinės teisės institutas dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo. Įstatyme tai įtvirtinta nuo seno, bet niekada nebuvo ir nėra taikoma. Nebuvo pateikta nė vieno ieškinio.

- Kas turėtų pateikti ieškinį?


- Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Bet jam tai gana pavojinga dėl vadinamojo kėdės intereso. Nes Seimas yra įstatymų leidžiamoji institucija - jis pritaria generalinio prokuroro skyrimui, tvirtina biudžetą.

- Tad Seimo narį saugo ne tik teisinis imunitetas, bet ir pati sistema?

- Kol ta praktika nėra sulaužyta, kol niekas nepareikalauja tiesiogiai atlyginti valstybei padarytą žalą, taip ir yra. Pateikti buvusiam Seimo nariui civilinį ieškinį niekas netrukdo, tai ne baudžiamoji atsakomybė, kuriai reikia sutikimo. Bet kol to nėra, atsitinka net ir taip: šiandien išrinko, o rytoj jis jau nebenori - viso gero, einu namo triušiukų auginti. Jis turi teisę persigalvoti, bet už pakartotinius rinkimus privalo sumokėti iš savo kišenės. Kaip ir tas, kuris pašalinamas iš Seimo po Konstitucinio Teismo nutarimo, ar dėl susiklosčiusių moralinių priežasčių yra priverstas išeiti.

- Kas pasikeistų valstybėje, jei jūsų nuomonė būtų išgirsta? Gal tai padėtų Seimui kaip institucijai įgyti žmonių pasitikėjimą?

- Įsivaizduokite, jeigu šiandien vienmandatėje apygardoje išrinktam asmeniui reikėtų sumokėti du tris milijonus eurų. Ir esmė yra netgi ne ta, kad iš jo bus išieškota. Visose renkamose institucijose esantys žmonės imtų labiau saugoti darbo vietą, elgtis moraliai, nepaminti savo pareigų. Merai būtų pastatyti į vietą - bijodami, kad nuogi basi bus paleisti žiemą į gatvę, jie pradės sąžiningai dirbti. Valstybėje būtų tvarka.

Bet ar gali prie tos tvarkos prisidėti tokie atvejai, kai pareigūnas paėmė kyšį, buvo nubaustas lygtinai ir toliau sau vaikšto gatvėmis patenkintas? Jeigu būtų taikoma civilinė atsakomybė, jis suvoktų, kad imdamas kyšį daro žalą, už tai bus pašalintas, o tada valstybė turės rengti naujus rinkimus.

Renkant pagal partinį sąrašą, kai vienas išmetamas - jo vietą užima kitas. Žala lyg ir nepadaryta, naujų rinkimų skelbti nereikia. Tačiau kiekvienas atvejis turi savo kainą. Priesaikos priėmimas, Seimo skirtas laikas ir t.t. Nuo tokių blusinių variantų valstybė nepraturtės. Bet piktumas yra tas, kad mūsų valstybėje žmonės traukiami atsakomybėn už nedidelę, neesminę žalą, o Seimo nariai neatsako už nieką. To neturėtų būti. Tik svarstau, jei tai sutvarkysime, ar surasime tada norinčiųjų eiti į renkamas pareigas - norinčiųjų tapti Seimo nariais, europarlamentarais, merais?

- Ar jie turėtų susimokėti ir už praeities nuodėmes, padarytas dar prieš rinkimus?

- Tai svarbus momentas. Žmogus, eidamas į Seimą, pamąstys, ar jis bus pasiruošęs sumokėti už naujus rinkimus, kai atėjus dienai X išaiškės anksčiau jo padaryti ir nuslėpti blogi darbai. Ir visiškai nesvarbu, kad apie juos nebuvo pranešta Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tas pats pasakytina ir apie įpročius. Dėl ko dabar vyksta apkaltos procesai Seime? Dėl įpročių, per kuriuos yra prarastas savisaugos jausmas ir įsivaizduojama, kad galima laužyti normalioje demokratinėje valstybėje galiojančias normas.

Greta Kildišienė, žinoma, irgi ne be kaltės. Jos atžvilgiu susiformavo tam tikras pagrįstas negatyvas, dėl kurio ji buvo priversta pasitraukti iš Seimo. Ji jau eidama į rinkimus suvokė, kad visi tie santykiai, prabangios mašinos ir t.t. išplauks ir jos lauks priverstinis apsisprendimas daryti tokį žingsnį. Be abejo, ji irgi turi mokėti.

- Kodėl to nėra daroma? Kodėl prasižengia jie, o mokame mes, mokesčių mokėtojai? Gal trūksta teisinių instrumentų?

- Civiliniame kodekse tai buvo numatyta visą laiką. Tačiau visi tie, kurie yra renkami, nesuinteresuoti, kad atsakomybė būtų taikoma jų atžvilgiu. Sėdintieji Seime įstatymus priiminėja žemesnio lygio valdininkams, visiems, bet tik ne sau. Jie net neleidžia sau tokios minties, kad tas pat turi būti taikoma ir jiems.

Teisininkai vis garsiau kalba apie žalos atlyginimo instituto taikymą renkamoms pareigoms. Dabar laikas viešoms diskusijoms. Neabejoju, kad netrukus turės įvykti proveržis. Negali būti jokių privilegijuotųjų, kurie, esant kaltei, neprivalėtų atlyginti valstybei padarytų nuostolių.

O procedūra būtų labai paprasta. Generalinis prokuroras, surinkęs visą medžiagą dėl jos dydžio, pateikia ieškinį dėl žalos atlyginimo, teismas jį nagrinėja, suskaičiuoja iki cento jos dydį ir išieško.

Teigiama, kad įstatymas atgal neveikia. Bet šiuo atveju įstatymas visą laiką toks buvo, tik jis nebuvo taikomas. Taigi atlyginti žalą privalės ir tie, kurie iš pareigų buvo pašalinti ir anksčiau.

- Kas tam priešinsis?

- Pirmiausia bus pasipriešinimas iš partijų. Taip pat iš Seimo narių, Vyriausybės, netiesiogiai - ir iš prezidentūros. Priešinsis visi, kuriems gresia padengti žalą. Jie rėks, kad norime apriboti laisvą mandatą ir pan.

Bet mes neturime didelio pasirinkimo: arba paliekame tokią situaciją, kokia yra dabar, t.y. leidžiame taškyti rinkėjų pinigus į kairę ir į dešinę, arba reikalaujame, kad jie elgtųsi taip, kaip priklauso. Ir neįžvelgiu jokio apribojimo, nes ir Seimo nariai, ir visi kiti renkami asmenys pirmiausia privalo dorai, sąžiningai vykdyti savo pareigas. Už neatsargius veiksmus niekas iš Seimo nešalins ir pačiam trauktis nereikės. Trauktis teks tik esant kaltei, o kartu su ja - ir atsakomybei. Turtinės atsakomybės taikymas - tai didelė prevencija prieš galimus piktnaudžiavimus ir korupciją. Niekas taip efektyviai neveikia, kaip atsakomybė sava kišene.

Nemanau, kad tas pasipriešinimas turėtų gąsdinti. Nes bus didžiulis žmonių palaikymas.

 

Atsakomybė - ne vien išrinktojo reikalas. Taip mano Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, advokatas Egidijus BIČKAUSKAS.

„Rinkėjai turėtų įvertinti kandidatą, jo darbus, asmenybę, net būdo bruožus ir nepirkti katės maiše. Jie balsavo, pasirinko sau tokį atstovą, ir jeigu jis dėl vienų ar kitų priežasčių šalinamas iš Seimo, tai yra ir visų jį rinkusiųjų problema. Galų gale vienmandatininkai dažnu atveju yra iškelti partijos, tad atsakomybė tenka ir jai“, - aiškina teisininkas.

Atvejai, kai Seimo narys atsisako mandato ar jį praranda, taip pat nėra vertintini vienodai. Viena, kai jis tiesiog meta mandatą pareiškęs, kad valstybė daugiau jam neberūpi, kita - kai Seimo nario nuostatos susikerta su valstybės politinėmis nuostatomis, jis nesutinka su Vyriausybės vykdoma politika ar panašiai.

„Absoliutinti jokiu būdu negalima. Kategoriškai nesakau „ne“, bet apskritai labai abejočiau, ar net žiūrint iš teorinės pusės teisiškai būtų įmanoma priversti Seimo narį, palikusį Seimą ar iš jo pašalintą, sumokėti už naujus rinkimus - Civilinio ar Darbo kodekso nuostatas perkelti į Parlamento darbą“, - svarstė E.Bičkauskas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Seimo narių atostogų klausimą, kuris vis keliamas, bet vis lieka neišspręstas. Kaip ir tas, ar parlamentaras privalo dalyvauti visuose Seimo posėdžiuose. Didžioji visuomenės dalis mano, kad jei, tarkim, svarstant runkelių įstatymą parlamentaro nėra posėdžių salėje, jis - pravaikštininkas. Ir visai nesvarbu, kad jis šios srities visai neišmano.

„Ar nusižengimas, kad jis nedalyvaus svarstyme, o tuo metu bendraus su rinkėjais? Kas kita balsavimas. Jis - privalomas. Bet žmonės pažiūri, kad Seimo nario nėra salėje, ir dejuoja: jeigu aš taip darbe nesėdėčiau, mane tuoj pat atleistų. Todėl ir sakau, kad į Parlamento veiklą negalime visko automatiškai perkelti“, - tikino E.Bičkauskas.

Be to, anot advokato, labai sunku nustatyti kriterijus, nusakančius parlamentaro „kaltę“. Tarkim, jei ryšiais su Rusijos naudai veikiančiais asmenimis kaltinamo Mindaugo Basčio apkalta pasibaigtų pašalinimu iš Seimo, remiantis šiuo pasiūlymu, jis turėtų susimokėti. Kita vertus, kyla klausimas, ar M.Bastys darė politinius ar nepolitinius veiksmus, greičiausiai - politinius, jo ir valstybės nuostatos susikirto.

„Ne tik šiuo atveju, bet apskritai aš būčiau prieš tokią procedūrą, nors galbūt man koks teisininkas ir išaiškintų, kad aš neteisus. Bet dabar esu įsitikinęs, kad į politinį vyksmą grynai teisinių kategorijų perkelti neįmanoma, ir nemanau, kad to reikia. Politika ir teisė - ne visada tapatu“, - apibendrino E.Bičkauskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (10)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Varšuvoje vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų „CS Warsaw Cup“ solisčių grupėje Lietuvos atstovė Greta Morkytė užėmė 11-ąją vietą.
  • UŽĖMĖ: Singapūre vykstančio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 50 m plaukimo nugara atrankos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 23-iąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
meile desne

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   0  +1 C

 

   0  +2 C

   +2  +6 C

  +1  +3 C

 

   +1  +2 C

    1-5 m/s

    4-6 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Velyke2017