SKIRTUMAI. 1991-ųjų sausis, prie Aukščiausiosios Tarybos susirinkę Lietuvos žmonės prašo rusakalbių sovietų armijos karių... nežudyti.

Vakar minint Laisvės dieną - 17-ąsias Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines -  Krašto apsaugos ministerijos vadovė pagrasino, kad pasitraukusi iš svetimo karo Afganistane mūsų šalis liks be NATO apsaugos.

Nors apie krizės pabaigą Lietuvoje nedrįstų kalbėti joks aiškiaregis, šalies gynybos strategiją formuojantys politikai tai jau konstatuoja.

Kariškiai prieš logiką

Šiemet krašto apsaugai skirtas 850,5 mln. litų finansavimas, 2011-aisiais jis jau šoktelės iki 981,4 mln. litų, t.y. net viršys gynybos tikslams skirtas lėšas ekonominio suklestėjimo laikais - 2006 m., kai karo reikalams nepagailėta 969,4 mln. litų.

Jeigu kitiems metams Seimas neskirs kariškiams 130 mln. litų daugiau, nei siūlo Finansų ministerija, krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės nuomone, Vyriausybei teks atsakomybė už visą Lietuvos pajėgų dalyvavimą tarptautinėse misijose, tarp jų - ir svetimame JAV ir Afganistano kare.

“Aš manau, kad tai būtų tam tikra politinė katastrofa, nes būtų peržiūrėti ir NATO įsipareigojimai mums. Tai būtų precedento neturintis atvejis. Aš tikrai to nenorėčiau”, - vakar kalbėjo R.Juknevičienė, paklausta apie Lietuvos karių išvedimo iš Afganistano galimybę.

Kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius gynė kariškių poziciją, kad karui Afganistane kitais metais reikėtų skirti bent 60 mln. litų. Tai esą padėtų profesionaliau rengti mūsų kareivius ir aprūpinti juos geresne technika.

“Per pirmadienį įvykusį sprogimą Goro provincijoje karių gyvybę išgelbėjo tai, kad mes turėjome šarvuotus automobilius, - teigė

A.Pocius. - Jie taip parengti, kad apsaugo karių gyvybes nuo tokių atsitikimų”.

Šiemet Lietuva karo tikslams skyrė 1,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba tiek pat, kiek už mus turtingesnė Vengrija, šiek tiek mažiau nei Ispanija (1,2 proc. BVP), Belgija (1,2 proc. BVP) ir net dvigubai daugiau pinigų už vieną turtingiausių pasaulio šalių Liuksemburgą (0,5 proc. BVP).

Grėsmę sugalvojo pati

- Kodėl Lietuva neseka turtingesnių Nyderlandų pavyzdžiu ir neišveda karių iš Afganistano? - “Respublika” paklausė ministrės R.Juknevičienės.

- Nyderlandai iš Afganistano neišeina, o lieka ten su labai didelėmis lėšomis, ypač statyboms. Mes neturime tiek pinigų, todėl ten esame tik su kareiviais - Goro provincijos atstatymui skiriame labai mažai lėšų.

- Užsiminėte apie gresiančią politinę katastrofą, kokie būtų jos padariniai?

- Aš manau, kad NATO tikrai pradėtų rimtai svarstyti klausimą, ar Lietuvoje aljansas privalo vykdyti savo oro policijos misiją. (Zokniuose nuolat budintys keli NATO naikintuvai turėtų apsaugoti visų Baltijos šalių oro erdvę - red. past.)

- Ar taip manote jūs, ar jau sulaukėte oficialių perspėjimų iš NATO vadovybės?

- Aš taip manau. NATO yra korektiška organizacija, kuri tiki Lietuva ir nesvarsto galimybės, kaip ir Lietuva, išeiti iš Afganistano. Mes esame atsakingi partneriai.

- Iš jūsų argumento apie politinę katastrofą galima suprasti, kad šie partneriai kalba ultimatumų kalba?

- Taip nekalba NATO ir jo partneriai. Taip aš kalbu.

- Kodėl mes galime sau leisti skirti daugiau pinigų ginklavimuisi nei turtingasis Liuksemburgas, Ispanija, Belgija?

- Bet jūs pažiūrėkite, kiek skiria Estija! (2009 m. - 1,9 proc. BVP - red. past.)

- Kodėl turime žiūrėti į Estiją, jei esame lietuviai?

- Bet estai - mūsų kaimynai. Beje, o kodėl pavyzdžiu Lietuvai man siūlote Ispaniją?

- Todėl, kad Ispanija, atrodo, yra labiau išsivysčiusi šalis nei Lietuva?

- Bet jos kariuomenė kurta dešimtmečiais, turi tankus, lėktuvus. Mes kuriame nuo nulio ir dar neturime iš esmės sukurtos kariuomenės. O Liuksemburgas man nėra pavyzdys - ten yra tik 600 karių ir jokių išorinių, geopolitinių grėsmių.

- Ar Lietuva bandė prašyti aljanso atleisti mus nuo finansinių įsipareigojimų tarptautinėse misijose, kampanijos Afganistane, kol bent atsistosime ant kojų, grąžinsime milijardines skolas, užtikrinsime socialinę apsaugą savo piliečiams?

- O kaip tuomet rumunai, čekai, vengrai, latviai, estai? Ar jie kitaip įsipareigojo NATO? Nesuprantu, kaip taip net mąstyti galima! Mes juk prašėmės į NATO pažadėdami gynybai išleisti 2 proc. BVP.

Audrius Butkevičius, buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras:

Lietuvos dalyvavimą dabartiniame Afganistano kare vertinu tik kaip JAV politikos vykdymą mums iš to negaunant jokios naudos.

Bet mes, klusniai sutikę veltis į svetimą karą, nesugebėjome net išsiderėti pagalbos sprendžiant svarbius politinius klausimus, tačiau sutikome prisiimti visą atsakomybę už JAV veiksmus. Net už Gvantanamo kalėjimus.

Tapome svetimos politikos vykdytojais ir jos įkaitais. Lietuva turi labai aktyviai dalyvauti visuose tarptautiniuose projektuose, nes tik taip galime sulaukti pagalbos pas mus kilus krizei. Bet Afganistano atvejis yra visiškai kitoks - mes dalyvaujame vienos valstybės naftos kare, į kurį kitos šalys įtrauktos tik norint pateisinti šią invaziją.

Nereikia rimtai reaguoti į ministrės R.Juknevičienės gąsdinimą, kad atsisakę kariauti Afganistane netektume NATO oro policijos priedangos. Tai rodo absoliučią nekompetenciją žmogaus, kuris sėdi tokiame svarbiame poste.

Tie keli prancūzų ar lenkų lakūnai, kurie mieliau laiką leidžia su Šiaulių merginomis ir tik dėl ritualo pakelia į orą senovinius lėktuvus, nėra jokia Lietuvos apsauga. Jos ir negali būti, nes neturime rimtų priešlėktuvinės gynybos sistemų, šiuolaikinių radarų kompleksų.

Juozas Natulkevičius, 1979-1989 m. invazijos į Afganistaną dalyvis:

Krovininį karo automobilį aš vairavau pačioje sovietų invazijos į Afganistaną pradžioje - 1980 m. Išmaišiau visą šalį ir per joje praleistus metus supratau, kad jokia užsienio kariuomenė ten neįves savo tvarkos.

Afganistane žmonės gyveno dar apie 1370 m. Ir vienas, kieno nuomonės jie klauso, yra tik mula. Tą patį galiu pasakyti ir matydamas dabartinį JAV karą Afganistane. Tik skirtumas tas, kad tuomet mums, Lietuvos jaunuoliams, nebuvo galimybės išvengti to karo, o dabar lietuviai siunčiami mūsų pačių išrinktos valdžios nurodymu. Sugalvojo Valdas Adamkus nusilenkti Amerikai ir lekiame kariauti.

Ten vyksta ne taikdariška misija, ne tarptautinė kampanija demokratijai sukurti. Ten dėl ekonominių interesų kariauja JAV. O kiek pinigų, skirtų neva statyboms, dabar yra išgrobstoma, kokiais kiekiais į pasaulį plūsta narkotikai per JAV oro bazę kaimynėje Kirgizijoje? Mūsų laikais narkotikus iš Afganistano veždavo karstuose, o dabar - tonomis, karo lėktuvais.

Informacija

1979-1989 metais vykusioje karinėje Sovietų Sąjungos invazijoje į Afganistaną žuvo 96 jauni vyrai iš Lietuvos.

Iš viso Afganistane per 10 karo metų tarnavo daugiau kaip 600 tūkst. SSRS kareivių ir karininkų. Žuvo 15 051, buvo sužeisti 53 753 kariai.

Afganistanas palaidojo apie 1,5 mln. savo piliečių, o dar apie 6 mln. tapo pabėgėliais.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"