Pirkėjams tenka gintis patiemsnuotraukos (4)

2019 liepos mėn. 17 d. 13:31:00 Perskaitė 1008

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga“, vakar konstatavo, kad situacija šioje srityje - apgailėtina. Dar daugiau - tą patį praėjusią savaitę konstatavo ir Teisingumo ministerija, nors jai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) yra pavaldi.

 

Vyriausybė patvirtino Valstybinę vartotojų apsaugos plėtros 2019-2027 metų programą, kuri iš principo yra formali, tačiau joje išsakyta daug įdomių faktų, toli gražu nepuošiančių Lietuvos vartotojų teisių apsaugos sistemos. Tuos faktus pateikė ne bet kas, o Teisingumo ministerija, kuruojanti VVTAT veiklą. Juos „Vakaro žinios“ paprašė pakomentuoti VVTAT kanclerio Edvino Pabrinkio.

Konstatuojama, kad vartotojų ekonominių interesų apsauga yra nepakankama (pavyzdžiui, vartotojų apsauga neįvykus sporto, kultūros ir pramogų renginiams, nesąžiningos komercinės veiklos atvejų dažnėjimas, reklamos reikalavimų pažeidimai).

„Šiuo metu yra tam tikros teisinio reglamentavimo spragos. Kalbant apie renginių organizavimą, bilietų platintojas kratosi atsakomybės, kadangi jis nėra sutarties šalis, renginių organizatorius renginio atšaukimo atveju dažnai net neturi lėšų atlyginti žalą. Ir vartotojas, atšaukus renginį, lieka be pinigų. Viena iš priemonių - nustatyti konkrečią instituciją, kuri prižiūrėtų renginius organizuojančias bendroves“, - tvirtino E.Pabrinkis.

Teisingumo ministerija konstatuoja, kad daugėja vartotojų teisių pažeidimų elektroninėje erdvėje. Pasak VVTAT kanclerio, taip yra todėl, kad atsiranda daug naujų elektroninių parduotuvių, tarp kurių pasitaiko nemažai fiktyvių. Dažnai paslaugų teikėjai įsikūrę trečiosiose šalyse, todėl juos sunku kontroliuoti. Išeitis - VVTAT nuo rugsėjo turės inicijuoti kai kurių interneto svetainių blokavimą, jei įtars, kad jose reklamuojasi fiktyvios įmonės.

Įsigijus nekokybišką prekę internetu, VVTAT privalomus sprendimus gali priimti, jei pardavėjas yra iš Lietuvos. Jei pardavėjas - iš ES, tarpininkauja europinis Vartotojų teisių centras. Jei tai yra trečioji šalis, jokių realių galių neturi nei europinė, nei lietuviška tarnyba. Todėl perkant reikia pasidomėti, ar pardavėjas tikrai nėra iš trečiosios šalies.

„Tada ir sąskaita būna nelietuviška, reikia akylumo, o geriausiai rinktis atsiskaitymą su kurjeriu vietoje. Taip pat reikia žiūrėti, ar svetainėje vertimai nėra automatiniai. Nes, pavyzdžiui, kai reikia suvesti duomenis, vietoj žodžių „vyras“ ir „moteris“ būna „patinas“ ir „patelė“. Šiuo atveju akivaizdu, kad vertimas - savaiminis. Vartotojas turi būti aktyvus, nes tokiais atvejais mes neturime svertų“, - pripažino E.Pabrinkis.

Pasak jo, vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl drabužių bei avalynės kokybės: greitai nusidėvi, peršlampa ar dažo avalynė. Daug skundų dėl elektroninės technikos, buitinių prietaisų, interjero kokybės, taip pat garantinių įsipareigojimų nevykdymas. O dėl paslaugų dažniausiai skundžiamasi, kai žmonės nepatenkinti kelionėmis ar renginiais.

„Išnagrinėtų ginčų skaičius auga. Jei 2018 m. jų buvo 4,5 tūkst., tai šiemet vien per pirmą ketvirtį yra 2,1 tūkst. ginčų išnagrinėta. Progresija auga, nes vartotojai žino, kur gali savo teises ginti. Tai rodo, kad vartotojų teisių apsauga yra efektyvi“, - tvirtino E.Pabrinkis.

Tačiau tuo metu Teisingumo ministerija tvirtina, kad pasitikėjimas vartotojų teisių apsauga pastaruoju metu gerokai kritęs. Galbūt todėl, kad žmonės dažnai iš VVTAT paprasčiausiai siunčiami į kitą tarnybą? Pasirodo, ne, VVTAT kancleris sako, kad VVTAT kasmet organizuoja vartotojų ir įmonių apklausas, ir tų apklausų rezultatai gali būti įvairiai vertinami.

„Yra fiksuojamas bendras vartotojų teisių apsaugos indeksas ir jis 2108 m. siekė 13,4 bei lyginant su 2017 m. pakilo 3,3 punkto. O išvardinti tai, kokios sritys mums nepriklauso, yra lengviau, nei išvardinti, kurios priklauso.

Ne mums, o Lietuvos bankui, priklauso draudimo ir finansų sritis, šiluma, elektra, energija priklauso nuo liepos įsteigtai Energetikos reguliavimo tarnybai, ryšio paslaugos - Ryšių reguliavimo tarnybai“, - vardino E.Pabrinkis, tačiau pridūrė, kad visais atvejais galima kreiptis į VVTAT, tik tiek, kad, jei bus reikalinga, ši skundus peradresuos pagal kompetenciją.

Valstybinius vartotojų teisių gynėjus kritikuoja ir valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga“, sako, trečdalis vartotojų patiria klaidinamą reklamą, kas dešimtas - kitą nesąžiningą komercinę veiklą, o daugiau nei pusė nežino, kur kreiptis, kad apgintų savo teises.

„Tai, kad Lietuvoje veikianti vartotojų teisių apsaugos sistema turi trūkumų, patvirtina ir vartotojų sąlygų indeksas, pagal kurį Lietuva užima 24-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių. Audito metu nagrinėjome, kokios priežastys tai lemia ir kokios priemonės padėtų užtikrinti aukšto lygio vartotojų teisių apsaugą“, - sako Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Jurgita Grebenkovienė.

Pirma, daugiau nei pusė vartotojų nežino savo teisių, jų įgyvendinimo ir gynimo tvarkos, nors per metus įvykdoma per 9 tūkst. švietimo priemonių. Tokia situacija susidarė, nes švietimo priemonės parenkamos nežinant, kokioms vartotojų grupėms ir kokių žinių trūksta.

Antra, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio. Kai jie neįvykdomi, vartotojų teisių pažeidimų pašalinimas vidutiniškai pailgėja apie 14 mėnesių, kol vartotojų teisių gynimo klausimo neišsprendžia teismas.

Trečia, Lietuva yra pasirinkusi ilgiausią Europos Sąjungos narėms leistiną ginčų nagrinėjimo terminą - 90 dienų, tačiau net ir per jį tarnyba išnagrinėjo tik apie pusę (56 proc.) ginčų.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net