respublika.lt
 

Pinigai už nieką: pražūtis ar išsigelbėjimas? (8)

2019 vasario mėn. 02 d. 09:48:36
Vidmantas MISEVIČIUS

Pinigai yra toks dalykas, kurių daugeliui nuolat trūksta. Problemą bandoma spręsti įvairiai. Kaip vienas iš galimų sprendimo būdų buvo siūlomos vienodos bazinės išmokos visiems piliečiams. Pastarąją idėją, remdamiesi užsienio šalių pavyzdžiu, palaikė ir kai kurie žinomi Lietuvos ekonomistai. „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kaip du metus vykęs „socialinės lygybės“ eksperimentas baigėsi Suomijoje ir ar toks sprendimas tikrai būtų panacėja Lietuvai.

×
nuotr. 1 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Suomijos pavyzdys

Apie Suomiją galima išgirsti daug teigiamų atsiliepimų. Tai šalis, kurioje gera gyventi. Ji - viena saugiausių pasaulio valstybių, turinti puikią sveikatos apsaugos sistemą. Be to, net dvejus metus, nuo 2017-ųjų iki 2018-ųjų pabaigos, šalyje vyko eksperimentas. Atsitiktinai parinkti 2000 darbo neturinčių piliečių, kurių amžius svyravo nuo 25 iki 58 metų, kas mėnesį gaudavo 560 eurų siekiančias bazines išmokas. 560 eurų buvo pasirinkta todėl, kad maždaug tokio dydžio yra bedarbio pašalpa Suomijoje (panašiai mėnesiui kainuoja ir vieno kambario būsto nuoma). Išmokos būdavo mokamos ir tada, jeigu asmuo darbą susirasdavo. Vyravo nuomonė, kad papildomos pajamos suteiks darbo ieškantiems asmenims daugiau galimybių persikvalifikuoti, siekti savo kūrybinių interesų realizavimo ar net imtis nuosavo verslo ir taip įsitraukti į darbo rinką. Taip pat buvo tikimasi supaprastinti sudėtingą būsto, vaikų priežiūros ir kitų socialinių išmokų sistemą, viską pakeičiant viena išmoka.

Dėl riboto dalyvių skaičiaus rezultatai buvo vertinami atsargiai, tačiau tikėtasi rasti atsakymus į kai kuriuos aktualius klausimus. Tarkim, taip buvo siekiama išsiaiškinti, ar garantuotos pajamos skatins žmones ieškoti darbo ir kokie dar mechanizmai paveiktų juos tai daryti. Idėjos autorių teigimu, buvo tikimasi nustatyti, ar bazinės išmokos gali sumažinti gavėjų nerimą dėl ateities ir leisti vyriausybei supaprastinti socialinės apsaugos sistemą.

Panašu, kad atsakymų rasti nepavyko. Tyrime dalyvavęs ekspertas Olis Kangas (Olli Kangas) pripažino, kad dveji metai yra per trumpas laikotarpis, norint turėti aiškias išvadas. „Pasiekti patikimų rezultatų galima tik skyrus tam daugiau laiko ir pinigų“, - specialistą cituoja „The Guardian“. Nepritarė bazinių išmokų idėjai ir dalis pačių suomių. Ypač - tais atvejais, kai papildomai mokami pinigai skatindavo darbuotojus rinktis prasčiau apmokamus darbus.

Projekto iniciatorė - Suomijos socialinės apsaugos agentūra KELA - išsamesnes eksperimento išvadas pateiks tik 2019-ųjų pabaigoje arba 2020-ųjų pradžioje. Preliminariais skaičiavimais, kasmet jam buvo išleidžiama apie 19,3 mlrd. eurų, kas vyriausybei leido sutaupyti tik apie 3,6 mlrd. eurų, praneša „Bloomberg“. Paskaičiavus, kad yra finansiškai pigesnių būdų skatinti asmenų įsitraukimą į darbo rinką, eksperimento buvo nuspręsta nebetęsti.

Bazinės pajamos išgelbės Lietuvą?

Socialinių mokslų daktarė Birutė Teodora Visokavičienė įsitikinusi, kad panaši universalių bazinių pajamų (UBP) sistema, Lietuvai taptų savotišku „gelbėjimosi ratu“. „Tai - vienintelė išeitis, - teigė pašnekovė, pabrėžusi, kad net nereikėtų įvesti jokių naujų mokesčių. - Užtektų, kad žmonės dirbtų ir sumokėtų tuos, kurie dabar yra privalomi. Viskas susiję - kuo daugiau bedarbių, tuo mažesnis vartojimas ir išmokama daugiau pašalpų. Žmonės neskuba darbintis, nes tada nutrūks pašalpų ar lengvatų skyrimas. Patvirtinus nuo gimimo iki asmens mirties skiriamas bazines universalias pajamas žmonės bus ramūs, kad gaus jas visą laiką, o norėdami gyventi geriau, labiau stengsis susirasti darbą. Kuo daugiau žmonių dirbs, tuo labiau augs vartojimas, didės žmonių santaupos ir investicijos. Kai nebeliks skolingų už komunalines paslaugas, kai žmonės bus ramūs, kad turės pakankamai pinigų būtiniausioms prekėms, juos ims leisti ir tam tikrai „prabangai“. Augs pačių žmonių noras turėti „daugiau ir geriau“. Kam reikės naujo telefono, kam - kompiuterio. Taip biudžetai gaus daugiau pajamų, kurios galės būti skiriamos ir minėtoms bazinėms išmokoms.“

Vartojimo skatinimas, anot pašnekovės, turėtų padėti atsigauti ir regionams. „Norisi tikėti mūsų žmonių morale ir visuomenės požiūrio poveikiu. Dabar kai kurie gali nedirbti ir gyventi iš pašalpų nes taip patogiau ar todėl, kad tiesiog „neranda savęs“ darbo rinkoje. Pašalpas pakeitus UBP, visi gaus vienodai ir, tikėtina, nebeskolins tiems, kurie iki šiol darbo vengė. Pastariesiems tai turėtų būti paskata auginti daugiau gyvulių, kurti savo verslą, investuoti į kaimo turizmą ar pan.“

Paklausta, iš kur galima būtų gauti lėšų pradinėms bazinėms išmokoms, B.T.Visokavičienė pirmiausia įvardino dabartinę socialinių pašalpų sistemą. „Pinigų bus sutaupyta, nes neliks dabar skiriamų pašalpų ar kompensacijų. Nebereikės taikyti ir lengvatų, nes, bent minimaliai, tačiau pinigų turės visi. Atsilaisvins nemažai patalpų, kuriose dabar dirba pašalpų skirstytojai. Atsilaisvins darbo jėga, kuri galės būti panaudota kitose sferose, - teigė pašnekovė. - Prisidėti prie UBP fondų formavimų galėtų ir „šešėlio“ likvidavimas, visuotinis turto ir pajamų deklaravimas, „amnestija“ slepiamam turtui. Ne viena valstybė ėmėsi panašios praktikos, kai jos piliečiams buvo leista, susimokėjus tam tikrus mokesčius, legalizuoti turimas lėšas ir jomis laisvai disponuoti. Visais atvejais tai pasiteisino. Kodėl taip negali pasielgti ir Lietuva? Reikėtų nepamiršti ir to, kad daugumos gyventojų indėliai laikomi užsienio bankuose, nes mūsų krašte esą nėra kur investuoti. Kas trukdo išleisti valstybinius vertybinius popierius? Gyventojai investuotų į juos ir pinigai liktų Lietuvoje. Būdų yra, tik reikia imtis veiksmų.“

Užsiminus, kad keičiant sistemą, dalis žmonių netektų darbo, ekonomistė nurodė, kad tai neturėtų tapti problema. „Reikia pergyventi ne dėl darbo vietų, kurias bus galima pakeisti, o dėl žmonių, kuriuos iš darbo rinkos išstums robotai ir išmaniosios technologijos. Visas pasaulis jau pripažįsta, kad vyksta 4 pramoninė revoliucija. Moderniosios technologijos keičia pasiskirstymą darbo rinkoje. Reikia daugiau aukštos kvalifikacijos, bet siaurų sričių specialistų ir mažiau - žemiausios grandies. Todėl turi būti užtikrinta, kad jiems neteks skursti. Dabartinės bedarbio pašalpos negali užtikrinti net ir kuklaus gyvenimo. Bazinės universalios išmokos gyvenimui suteiks pamatą, - buvo įsitikinusi B.T.Visokavičienė. - Pokyčiai yra neišvengiami. Analogiškos sistemos įvedimui Lietuvoje trūksta tik politinės valios. Anksčiau ar vėliau, bet realybė privers veikti, tad tam tikslinga pasiruošti iš anksto.“

P.S. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais įvairioms pašalpoms buvo skirta 368,68 mln. eurų. Socialines pašalpas gavo 71 213 asmenų, už būsto šildymą ir vandenį skiriamomis kompensacijomis pasinaudojo 122 567 LR piliečiai.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽDARO: Vokietijos parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių.
  • VIDAUS POLITIKA: Prezidentūros vidaus politikos grupėje dirbs 4 patarėjai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar ketinate dalyvauti Baltijos kelio minėjime?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +13 C

 

 +12 +14 C

+20 +22 C

 +23 +24 C

 

 +24 +25 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1104 PLN - 4.3529
RUB - 73.1897 CHF - 1.0875
GBP - 0.9155 NOK - 9.9263
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis