Lietuva ketina ratifikuoti dar 1961 metais Niujorke priimtą Jungtinių Tautų konvenciją, kuria siekiama mažinti asmenų, neturinčių pilietybės, skaičių pasaulyje. Tiesa, norint sutartį ratifikuoti, prieš tai reikia pakeisti Pilietybės įstatymą. O pagrindinis laukiantis pokytis - siekiant tapti mūsų šalies piliečiu, nebebus taikomas reikalavimas prieš tai Lietuvoje išgyventi 10 metų. Pakaks ir penkerių. Negana to, vyresnio amžiaus žmonėms nebus būtina laikyti lietuvių kalbos ar Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminų.
Vidaus reikalų ministerija siūlo įteisinti, kad asmeniui be pilietybės, gimusiam mūsų valstybės teritorijoje, pilietybė būtų suteikiama, jeigu jis nuolat teisėtai gyvena Lietuvoje nebe pastaruosius 10, o tik 5 metus, jei jis nebuvo įgijęs kitos šalies pilietybės ir gali dokumentais įrodyti turintis pragyvenimo šaltinį. Be to, būsimas Lietuvos pilietis turėtų pateikti dokumentus, įrodančius, kad jis išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Tačiau tai nebus būtina asmenims, kuriems sukako 65 metai, taip pat tiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis. Jie galės nemokėti lietuviškai ir nenutuokti, apie ką kalbama Konstitucijoje.
Vienas iš Pilietybės įstatymo pakeitimo autorių Vidaus reikalų ministerijos Teisės taikymo ir vidaus tyrimų skyriaus patarėjas Konstantinas Tiažkijus akcentavo, kad projekto tikslas - mažinti asmenų, neturinčių pilietybės, skaičių.
„Kalbame ne apie nelegalius migrantus, o apie asmenis, seniai gyvenančius Lietuvoje ir dėl tam tikrų priežasčių neturinčius mūsų šalies pilietybės“, - nuramino jis.
Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė „Respubliką“ informavo, kad, įsigaliojus pataisoms, Lietuvos pilietybę papildomai gautų apie 4 tūkst. asmenų.
„Didžiausias laukiantis pasikeitimas - pilietybė būtų suteikiama nebe tiems, kurie Lietuvoje gyvena 10, o tik 5 metus“, - pridūrė D.Vežikauskaitė.
Lietuva ketina ratifikuoti dar 1961 metais Niujorke priimtą Jungtinių Tautų konvenciją, kuria siekiama mažinti asmenų, neturinčių pilietybės, skaičių pasaulyje. Tiesa, norint sutartį ratifikuoti, prieš tai reikia pakeisti Pilietybės įstatymą. O pagrindinis laukiantis pokytis - siekiant tapti mūsų šalies piliečiu, nebebus taikomas reikalavimas prieš tai Lietuvoje išgyventi 10 metų. Pakaks ir penkerių. Negana to, vyresnio amžiaus žmonėms nebus būtina laikyti lietuvių kalbos ar Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminų.
Vidaus reikalų ministerija siūlo įteisinti, kad asmeniui be pilietybės, gimusiam mūsų valstybės teritorijoje, pilietybė būtų suteikiama, jeigu jis nuolat teisėtai gyvena Lietuvoje nebe pastaruosius 10, o tik 5 metus, jei jis nebuvo įgijęs kitos šalies pilietybės ir gali dokumentais įrodyti turintis pragyvenimo šaltinį. Be to, būsimas Lietuvos pilietis turėtų pateikti dokumentus, įrodančius, kad jis išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Tačiau tai nebus būtina asmenims, kuriems sukako 65 metai, taip pat tiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis. Jie galės nemokėti lietuviškai ir nenutuokti, apie ką kalbama Konstitucijoje.
Vienas iš Pilietybės įstatymo pakeitimo autorių Vidaus reikalų ministerijos Teisės taikymo ir vidaus tyrimų skyriaus patarėjas Konstantinas Tiažkijus akcentavo, kad projekto tikslas - mažinti asmenų, neturinčių pilietybės, skaičių.
„Kalbame ne apie nelegalius migrantus, o apie asmenis, seniai gyvenančius Lietuvoje ir dėl tam tikrų priežasčių neturinčius mūsų šalies pilietybės“, - nuramino jis.
Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė „Respubliką“ informavo, kad, įsigaliojus pataisoms, Lietuvos pilietybę papildomai gautų apie 4 tūkst. asmenų.
„Didžiausias laukiantis pasikeitimas - pilietybė būtų suteikiama nebe tiems, kurie Lietuvoje gyvena 10, o tik 5 metus“, - pridūrė D.Vežikauskaitė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.