respublika.lt

Per elektros ar dujų tarifus mokesčių našta kraunama ant vartotojų pečiųnuotraukos (6)

2019 birželio mėn. 18 d. 14:12:25
Danas NAGELĖ

Žmonės ir verslas už sugalvotas papildomas eilutes elektros bei suskystintų gamtinių dujų tarifuose kasmet sumoka milijonus eurų, tačiau ne visi surenkami pinigai yra panaudojami aiškiai. Bent jau taip tvirtina energetikos srityje dirbantys politikai. Ir taip yra jau nuo pat Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikų. O dabartinė Vyriausybė vartotojams parengė dar vieną „siurprizą“.

 

Papildoma eilutė elektros kainoje, kurią moka verslas ir buitiniai vartotojai, vadinasi mokesčiu už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Taip pat visi be išimties dujų vartotojai moka vadinamąją saugumo dedamąją už visos sistemos išlaikymą.

Valstybinė kainos ir energetikos kontrolės komisija šiems metams nustatė 618,94 Eur/(MWh/parą/metus) gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (saugumo dedamoji), kuri taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d.

Palyginus su pernai galiojusia (469,99 Eur/(MWh/parą/metus), saugumo dedamoji padidėjo 31,69 proc. Komisija, skaičiuodama saugumo dedamąją 2019 metams, įvertino, kad praėjusiu laikotarpiu buvo susidaręs pajamų skirtumas dėl prognozuotų ir faktinių SGD įsigijimo kainų, taip pat kitais metais numatomi beveik 6 proc. mažesni vartojimo pajėgumai nei 2018 m.

AB „Amber Grid“ 2019 m. nustatytas SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydis sudaro beveik 73,9 tūkst. Eur (2018 m. - 43,8 tūkst. Eur).

Į saugumo dedamąją yra įskaičiuoti SGD terminalo išlaikymo kaštai (įskaitant laivo nuomą, darbuotojus ir t.t.), gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ patiriamos SGD terminalo administravimo sąnaudos, taip pat paskirtojo tiekėjo UAB „Litgas“ tiekimo veiklos sąnaudos. Saugumo dedamoji yra papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, ją moka visi gamtinių dujų vartotojai.

Tuo metu VIAP fondo lėšos dažniausiai išdalinamos įvairiems energetikos projektams. Mastai - stulbinantys. Štai vien nuo 2010 m. iki praėjusių metų rudens atsinaujinančių išteklių energetikos projektams jau išmokėta daugiau nei 1,6 mlrd. Eur iš VIAP biudžeto.

„Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui iš viso nuo 2010 m. iki 2018 m. rudens teko apie 698 mln. Eur paramos, arba maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. Eur VIAP paramą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. Eur.

Įdomu tai, kad šių metų vasarį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo sukuriama galimybė elektros energijai imlioms įmonėms pasinaudoti lengvata mokant už VIAP.

Atitinkamą projektą parengė Energetikos ministerija. Jo esmė - nustatyti, kad intensyviai elektrą naudojančių pramonės šakų įmonės už per metus suvartotą energijos kiekį, viršijantį vieną gigavatvalandę, galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

„VIAP bus perskirstytas kitiems vartotojams - tiek įmonėms, tiek buitiniams vartotojams. Tačiau skaičiuojame, kad elektra dėl to brangs nedaug - 0,5-1 proc.“ - „Vakaro žinioms“ atsakė Energetikos ministerija, anot kurios, projektas suderintas su Briuseliu. Kas tos laimingosios įmonės, kurios nemažą dalį nuostolių nurašys mums visiems, kol kas neaišku. Baigtinio sąrašo nėra.

Parlamentaras Artūras Skardžius, vadovavęs Seimo laikinajai komisijai, tyrusiai galimas aferas energetikos sektoriuje, sako, kad vyksta žaidimas VIAP lauke, kadangi Vyriausybė neranda kitų būdų, kaip į Lietuvą pritraukti pramonės įmonių ir išlaikyti esamas. Vienintelis būdas - naštą užkrauti kitiems.

„Kai teko vadovauti parlamentinio tyrimo komisijai, akis badė faktas, kad elektros kaina Lietuvos pramonės vartotojams yra viena brangiausių Europoje. Šiandien - taip pat. Kodėl viskas taip brangu? Ne dėl išaugusio vartojimo, nes Lietuva elektros suvartoja panašiai kaip visada - 10-12 teravatvalandžių per metus. Tačiau yra sukurta perteklinė infrastraktūra: prikurta įvairiausių generavimo šaltinių, perdavimo linijų ir t.t., o visa tai nugula į tarifą VIAP pavidalu.

Tuo metu už terminalą visi mokame saugumo dedamąją - tai iš esmės tas pats VIAP, tik kitu pavadinimu. Deja, jo paskirstymas yra neaiškus. O su saugumo dedamąja įdomiausia buvo tai, kad už ją mokėjome, kai terminalo dar nė nebuvo, tačiau A.Kubiliaus Vyriausybė ją vis tiek sugalvojo. Tokio mokesčio neturėjo būti, bet buvo“, - stebėjosi A.Skardžius.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TARA: daugiau nei dvejus metus diskutuojamas Seimo narės Virginijos Vingrienės siūlymas į taromatus rinkti vyno ir degtinės butelius Aplinkos apsaugos komitete nukeltas iki Seimo rudens sesijos.
  • TRENERIS: Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo jaunimo sistemą sustiprins treneris Arvydas Gronskis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar smulkieji ūkininkai turėtų auginti kiaules vien šaltuoju metu?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

 +12 +14 C

 

 +12 +13 C

+18 +19 C

 +19 +22 C

 

 +21 +23 C

 0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1269 PLN - 4.2622
RUB - 70.5998 CHF - 1.1071
GBP - 0.8987 NOK - 9.6223
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis