respublika.lt
e3

Pavojų šeimoms kelia Norvegijos išlaikytiniainuotraukos (64)

2018 gruodžio mėn. 06 d. 13:23:11
Justina GAFUROVA

Artimiausiomis dienomis Seime turėtų užvirti tikra kova dėl Vaiko teisių apsaugos reformos. Sistemos spragos gąsdina ne tik dėl vaikų susirūpinusius tėvus, bet ir kai kuriuos Seimo narius, negalinčius apsispręsti, kokiems pakeitimams pritarti. Į kovą kyla ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). Tiesa, išskirtinai tik tos, kurios finansuojamos iš užsienio fondų.

 

Neseniai ne tik Seimui, Vyriausybei, bet ir prezidentei buvo išsiųstas įvairių šalyje veikiančių organizacijų prašymas nepriimti Mindaugo Puidoko pataisų. Esą jose vėl siūloma įteisinti smurtą. Po šiuo dokumentu pasirašo kelios dešimtys organizacijų, o pirmuoju smuiku čia groja NVO konfederacijos „Už vaiko teises“ nariai. Prie iniciatorių, beje, paminėtas ir Lietuvos žmogaus teisių centras, vadovaujamas Seimo nario Juliaus Sabatausko dukros Birutės Sabatauskaitės. Šios organizacijos 2017 m. į valdžios institucijas kreipėsi panašiu raštu, kai reikalavo ratifikuoti Stambulo konvenciją.

O štai NVO koalicija „Už vaiko teises“ dar 2015 m. išplatino ir kitą viešą pareiškimą, kuriame išreiškiamas palaikymas Norvegijoje veikiančiai vaiko teisių apsaugos sistemai. Tai buvo padaryta tuomet, kai Lietuvą sukrėtė istorijos iš Norvegijos, kur iš lietuvių buvo paimti vaikai, o kai kuriuos iš jų, praradę viltį, tėvai savavališkai parsivežė į Lietuvą. Šioje išplatintoje deklaracijoje pirmuoju smuiku griežė Žmogaus teisių stebėjimo institutas su tuometine vadove Dovile Šakaliene.

Gal tai tik sutapimas, kad Lietuvoje labai aršiai diskutuojant apie D.Šakalienės ir M.Majausko pateiktas Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekto pataisas, kuriose buvo siūloma apibrėžti smurtą prieš vaikus, D.Šakalienė žiniasklaidai išplatino laišką, kuriame buvo rašoma, kaip informuoti apie pataisas, ir netgi pateikė konkrečias frazes, kurias reikėtų minėti. D.Šakalienė žurnalistams netgi pateikė konkretų sąrašą ekspertų, galinčių komentuoti reformos tema. Jame, kaip tyčia, ekspertai, kurie yra NVO konfederacijai priklausančių organizacijų vadovai: „Paramos vaikams centro“ vadovė Aušra Kurienė, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, „Gelbėkit vaikus“ generalinė sekretorė Rasa Dičpetrienė. Tą kartą visuomenininkai kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją bei Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su prašymu ištirti tokią Seimo narės veiklą, tačiau tyrėjai jokių pažeidimų nenustatė.

Gal sutapimas ir tai, kad 2009-2014 m. finansavimo laikotarpiu Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuotas NVO programos administravimas arba pinigų skirstymas buvo patikėtas ne valstybinei institucijai, o Žmogaus teisių stebėjimo institutui, kuriam tuo metu vadovavo D.Šakalienė. 8 iš 13 koalicijos „Už vaiko teises“ narių projektams užsidegė žalia šviesa. Koalicijos partnerės VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektui skirta 139,7 tūkst. eurų. Ta pati įstaiga kartu su „Jaunimo linija“ dalyvaudama asociacijoje „In corpore“ šios pateiktam projektui gavo dar 38,95 tūkst. eurų. Be to, „Jaunimo linijos“ ir jos partnerės „Vaikų linijos“ projektui atiteko dar 39,55 tūkst. eurų. „Lietuvos neįgaliųjų forumui“ skirta daugiau kaip 132 tūkst. eurų, bendrijai „Viltis“ - 77,42 tūkst. eurų. „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ projektui skirta 114,7 tūkst. eurų, organizacijai „Gelbėkit vaikus“ - beveik 36,43 tūkst. eurų. VšĮ „Šeimos santykių institutas“ laimėjo savo projektui 120,7 tūkst. eurų. VšĮ „Paramos vaikams centras“ - beveik 134,5 tūkst. eurų. 2014-2021 m. laikotarpiu Lietuvai skirta 117,6 mln. eurų parama įvairioms sritims, tačiau kvietimams teikti paraiškas dar ruošiamasi. NVO programa šiuo laikotarpiu vadinsis „Aktyvių piliečių fondas“. Jai skirta 9 mln. eurų. Šią programą administruoti atviro konkurso būdu laimėjo jungtinė „Atviros Lietuvos fondo“, „OSFL projektai“ ir „Geri norai Lt“ komanda.

Tačiau ne visos finansavimo kryptys patikėtos operatoriams Lietuvoje. Štai 15 mln. eurų numatyta sveikatos sričiai, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei. Būtent už vaikų ir jaunimo rizikos grupę bus atsakinga Socialinių reikalų ir darbo ministerija bei Norvegijos nacionalinis sveikatos institutas. Ši organizacija, kaip nurodoma dokumente, „pataria programos kūrimo ir įgyvendinimo klausimais, dalyvauja programos įgyvendinime“.

Įdomu ir tai, kad šiai koalicijai priklauso ne tik lietuviškos organizacijos. Pavyzdžiui, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas“. Ši tarptautinė skėtinė organizacija, įsteigta vokiečio, Norvegijoje sukūrė pakaitinių namų tinklą ir iš valstybės biudžeto susikrovė milijonus bei išvengė mokesčių. Fondo kūrėjas per kelis metus sukūrė tarptautinį tinklą, analogiškas organizacijas įsteigdamas dar šešiose valstybėse. Taip pat ir Lietuvoje. Apie pusantro šimto tūkstančių eurų siekiančiame organizacijos biudžete apie pusė lėšų yra gaunama iš Lietuvos valstybės biudžeto, kita dalis - užsienio fondai.

„Gelbėkit vaikus“, kurios vadovė R.Dičpetrienė kartu su Mykolu Majausku buvo pasirodžiusi tėvų mitinge prie Seimo ir tikino, kad kritikuojantys reformą nori mušti savo vaikus, iš tiesų taip pat yra skėtinė organizacija, kurios pagrindinė būstinė yra didžiojoje Britanijoje. Organizacija buvo įkurta 1919 m. šalyje ir šiuo metu veikia dar 120 šalių. Beje, prekybos tinklas IKEA nurodomas, kaip šios organizacijos tinklo partneris. „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“ taip pat gimė ne Lietuvoje. Ši organizacija buvo įkurta Austrijoje, kur iki šiol yra organizacijos pagrindinė būstinė. Skaičiuojant ir Lietuvą, „SOS kaimai“ veikia 118-oje valstybių.

Šios ir kitos koalicijos narės finansavimą gauna ne tik iš užsienio fondų, bet ir mūsų valstybės biudžeto. Beje, ne tik gauna paramą, bet ir formuoja vaiko teisių apsaugos politiką. Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje yra įsteigta Tarpžinybinė vaiko gerovės komisija, kurios narė yra ir jau minėta „Paramos vaikams centro“ direktorė. „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas savo interneto svetainėje nurodo, kad taip pat yra šios tarybos narys. Galbūt todėl, kad ilgametė fondo vadovė Kristina Stepanova, pasirodo, dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ES investicijų skyriaus vyriausiąja specialiste. Tiesa, pastarosiomis dienomis fondas atnaujino savo interneto svetainę ir dabartine fondo vadove Lietuvai nurodo Brigitą Kairienę.

Interviu su labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadove Aušra STANČIKIENE:

- Ar sutapimas tai, kad nepritarti įstatymo pataisoms siūlo ta pati NVO koalicija „Už vaiko teisės“, kuri 2015 m. viešai išreiškė paramą Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemai?

- Manau, gyvenime sutapimų nebūna. Žinoma, man netikėta, kad nevyriausybinės organizacijos palaiko vyriausybinio sektoriaus stiprinimą šeimų ir vaikų nenaudai. Pačiame įstatyme išplėsta smurto sąvoka yra platesnė nei Baudžiamajame kodekse ir numato maksimalias bausmes tėvams, bet ne pagalbą. Įstatymo pataisos yra ne už smurtą, o prieš neadekvačias bausmines priemones. Nevyriausybinės organizacijos turėtų būti atsvara Vyriausybinėms programoms - tai yra nevyriausybinių organizacijų priedermė ir funkcijos. Šiuo atveju nutiko taip, kad nevyriausybinės organizacijos padeda stiprinti struktūrą. Man, kaip NVO atstovei, šiame sektoriuje dirbančiai nuo Atgimimo pradžios, tokie požymiai kelia nerimą. Tačiau tai tėra viena iš daugelio organizacijų koalicijų. Lietuvoje skaičiuojama apie 15 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, tad šiame rašte pasirašė labai nedidelė nevyriausybinio sektoriaus dalis.

- Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotame Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme po pakeitimų įrašyta, kad Nevyriausybinių organizacijų taryba, kuri dalyvauja rengiant teisės aktus, arba, kitaip sakant - formuojant mūsų politiką, sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų. Skamba paradoksaliai, nes būtent skėtinės organizacijos ir nėra nacionalinės?

- Šis įstatymas buvo keičiamas Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro, įkurto ir finansuojamos Džordžo Sorošo pinigais. Po pakeitimų jis sudarė galimybes ir netgi įpareigojo kurtis skėtinėms organizacijoms, suteikiant joms atstovavimo teisę ir galią. Šios organizacijos ir tapo pagrindinėmis, atimdamos nevyriausybinio sektoriaus atstovavimo įrankį iš regioninių mažesnių organizacijų. Skėtinės organizacijos gavo pirmenybę NVO sektoriaus atstovavimui ir finansavimui.  Todėl susikuriamos prielaidos korupcijai, pažeidžiama atstovavimo teisė.

- Pagrindinis tarptautinių skėtinių organizacijų, kurios dalyvauja įstatymų leidyboje, darbo grupėse steigėjas „užduoda“ vertybinės veiklos toną?


- Taip, jos turi savo kryptį ir tikslą. Jos dažniausiai diktuoja tarptautinius standartus. Negali veikti kitaip, jeigu esi tokio auklėjimo. Neabejoju, kad visos didžiosios organizacijos, tokios kaip Caritas ar Raudonasis kryžius, nešė filantropines idėjas į Lietuvą, tačiau, ypač naujai ateinančios organizacijos, yra daugiau ne humanizmo, o tam tikros ideologijos nešėjos. Kai kurios jų turi puikiai išvystytą socialinio verslo struktūrą. Beatodairiškas kopijavimas ir priėmimas, o ne mokymasis ir analizavimas, parodo mūsų nepilnavertiškumą. Vežame palmių sėklas iš Afrikos ir sėjame į sniegą. Neadaptuodami idėjų, kurios veši kitose šalyse, tik ieškodami naudos sau, prisidirbame daug negerų dalykų.

Nuo 2013 m. Lietuvoje vykdant deinstitucionalizaciją, buvo susitelkta į institucijų uždarymą, o ne į paslaugų plėtrą, o naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas iššoko visu greičiu ir nusuko traukinį į kitą pusę... Šitas įstatymas orientuotas ne į pagalbą, bet sudaro dideles galimybes plėtoti pakaitinių šeimų paslaugas. Todėl galiu atsakingai pasakyti, kad dabartinė Grėsmės lygio nustatymo metodika nesiremia jokiomis mokslu grįstomis teorijomis, tik sukuria galimybę pasislėpti už instrukcijų, institucijas ir jose dirbančius apsaugo nuo atsakomybių, bet ne vaikus ir jų teises. Man, kaip ilgametei visuomenininkei, ypač skauda, kad  turint visas galimybes kurti tvarią ir darnią ateitį, mums nepasisekė - dabar veikiančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu darnios ir tvarios vaiko pagalbos sistemos sukurti neketinama.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (64)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SALA: parduodama viena Folklando salų Peblas - kartu su penkiomis skirtingomis rūšimis pingvinų, gyvenančių čia tūkstančiais, tūkstančiais avių ir dešimtimis paukščių rūšių.
  • POTVYNIAI: potvyniai Vietnamo Kvang Ngajaus provincijoje nusinešė mažiausiai 13 žmonių gyvybių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar nemokamai studijavęs jaunimas turėtų atidirbti Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

reklama
e2