respublika.lt

Patys kalti, kad mokame už kitusnuotraukos (29)

2018 gruodžio mėn. 07 d. 13:45:11
Danas NAGELĖ

Lietuvai skubiai reikia iš pasiskolintų pinigų skirti apvalią sumą - per 42 mln. eurų. Tačiau ne pensijoms, algoms didinti ar kitoms mūsų gyventojų reikmėms, o bylinėjimosi išlaidoms, kariniams pirkiniams ir papildomam nenumatytam įnašui į ES biudžetą. Briuseliui papildomai turėsime sumokėti, nes surinkome daugiau mokesčių, nei prognozuota. Be to, kai kuriose ES programose dar 2012 m. atsisakė dalyvauti airiai, danai bei britai, todėl turėsime mokėti ir už juos.

 

Turėsime primokėti

Vyriausybė nusprendė paskirstyti 42,218 mln. eurų, kurių pati nė neturėjo, todėl pasiskolino. Paskirstė trims reikmėms, iš kurių dvi didelės nuostabos nekelia. Tačiau apie jas - vėliau. Įdomiausia yra pirmoji reikmė. Pasirodo, Finansų ministerijai prisireikė 17,5 mln. eurų nenumatytoms įmokoms į ES biudžetą. Įmokoms į šių metų ES biudžetą buvo numatyta 394,58 mln. eurų. Tačiau spalį ES pataisė biudžetą, o lapkričio viduryje Europos Komisija pateikė naujus duomenis dėl PVM, bendrųjų nacionalinių pajamų, paskaičiavo, kad Lietuva muitų surinko daugiau nei planuota. Be to, atsižvelgė į Airijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės nedalyvavimą tam tikrose politikos srityse, susijusiose su laisve, saugumu ir teisingumu. Todėl pranešė, kad Lietuvos įmoka į ES biudžetą padidėjo ir jai sumokėti šiemet trūksta 17,5 mln. eurų.

Patys kalti

Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Darius Trakelis „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad trims minėtoms valstybėms padarytos išimtys dėl finansinių įsipareigojimų, remiantis 2012 m. pasirašytais protokolais. Gal ir Lietuva galėtų atsisakyti dalyvauti kai kuriuose bendruose ES projektuose ir taip sutaupyti? Pasirodo, ne.

„Dabar tokio pasirinkimo nebėra. Tada, kai buvo derinami protokolai, matyt, tokia galimybė išsiderėti buvo ir Lietuvai, bet dabar tai jau nebėra savanoriškas mokėjimas - nori - dalyvauji, nori - ne. Nėra taip, kad kiekvienais metais iš naujo dėl to būtų deramasi. Susiderėta vieną kartą ilgam laikotarpiui, sutartis pasirašyta, priimta ir ją reikia vykdyti. O tos, kurios susiderėjo dėl išimties, ir nedalyvauja“, - teigė ES ir tarptautinių reikalų departamento direktorius.

Ne pirma išimtis

Beje, Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija dažnai nedaro to, kas liepiama kitoms valstybėms, ir lieka nenubaustos. Pavyzdžiui, 2015 m. gegužę, kai Briuselis „dalino“ pabėgėlius, jos atsisakė šiuos priimti. Europos Komisija tada pranešė, kad „pagal ES sutartis Airija ir Jungtinė Karalystė turi tam tikrų teisių, todėl šiuo atveju tai gali reikšti, kad jos pačios nuspręs, ar nori dalyvauti kvotų sistemoje, ar ne, panašios išlygos taikomos ir Danijai“.

„Minėtos trys šalys dabar nedalyvauja ir minėtose politikos srityse, susijusiose su laisve, saugumu ir teisingumu, remdamosis protokoluose joms numatytomis išimtimis. Todėl kitos šalys proporcingai padengia trūkstamą finansavimą. Lietuvai tenkanti dalis - 420,8 tūkst. eurų“, - paaiškino Finansų ministerijos atstovas.

D.Trakelis paaiškino, nuo ko priklauso Lietuvos įmokos į ES biudžetą dydis. Jį apsprendžia ne vienas faktorius.

„Pavyzdžiui, dalis įmokos priklauso nuo surenkamų muitų: ne nuo prognozuojamo surinkimo, o mokame kiekvieną mėnesį pagal surinkimo faktą - pervedame į ES biudžetą. 20 proc. nuo surenkamų muitų galime pasilikti, o likusią sumą privalome pervesti“, - dėstė Finansų ministerijos atstovas, pasak kurio, Lietuvos įmokos sudaro apie 0,28 proc. viso ES biudžeto.

D.Trakelio teigimu, įmokos dydžio skaičiavimo mechanizmas yra sudėtingas.

„Nes ji yra iš kelių dalių. Pati didžiausia dalis skaičiuojama nuo bendrųjų nacionalinių ES šalių pajamų, antra - nuo pridėtinės vertės mokesčio bazės, trečia - nuo muitų. Kaip minėjau, nuo muitų sau galime pasilikti 20 proc. - administracinėms išlaidoms. Nuo surenkamo PVM mokame 0,3 proc., tačiau ne pagal faktą, o avansu - pagal prognozes. Aišku, jei jos nepasitvirtina, vėliau būna koregavimai į vieną ar kitą pusę. Nuo bendrųjų nacionalinių ES šalių pajamų mokame 0,28 proc. - kiekviena šalis moka pagal savo išsivystymo lygį. Čia irgi mokame pagal prognozes, o ne pagal įvykusį faktą“, - aiškino D.Trakelis.

Kitąmet dar daugiau


Pasak jo, kasmet rudenį Europos Komisija teikia taisomuosius biudžeto projektus, nes paskaičiuoja, ar prognozės pasitvirtino. Pernai Lietuvai papildomai primokėti nereikėjo.

„Šiemet mūsų įmoka yra rekordinio dydžio, nes įsibėgėja ES 2014-2020 m. laikotarpio Daugiametės finansinės programos priemonių įgyvendinimas. Laikotarpio pradžioje įmokos buvo mažesnės. Tačiau yra didelė tikimybė, kad, nors šiemet įmoka buvo didžiausia iki šiol, kitąmet ji bus dar didesnė“, - įspėjo pašnekovas.

Karinėms reikmėms

Ir dar apie kitas dvi reikmes, kurioms paskirstytos stambios sumos. Krašto apsaugos ministerijai atiteks 21,518 mln. eurų - Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO. Leidimą skolintis šioms reikmėms yra davęs Seimas. Finansų ministras Vilius Šapoka dar rugsėjį Seimui pateikė 2018 m. valstybės biudžeto patikslinimo pataisą, kurios tikslas - įvykdyti Seimo 2016 m. rezoliuciją, kuria nuspręsta skirti šiais metais krašto gynybai 2 proc. BVP, nes to pageidauja ir net kartais reikalauja NATO. Jau tvirtinant šių metų biudžetą skelbta, kad gynybos finansavimui šiemet skirti tie 2 proc. BVP. Bet, kaip išsiaiškino „Vakaro žinios“, planuojant šių metų asignavimus krašto apsaugai buvo remtasi pernykščiais Statistikos departamento duomenimis ir Finansų ministerijos prognoze apie BVP augimą. Šį pavasarį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozę pagerino, o šios organizacijos duomenimis naudojasi NATO štabas. Dabar Finansų ministerija paskaičiavo: norint pasiekti 2 proc. ribą, reikalingi būtent tie 21,518 mln. eurų.

Samdome užsieniečius

3,2 mln. eurų atiteks Energetikos ministerijai - kreditiniam įsiskolinimui už pernai gautas ir šiemet jau suteiktas teisines paslaugas.

„Lietuvai arbitražiniuose procesuose atstovauja „Shearman&Sterling“ kartu su subtiekėjais Lietuvoje advokatų kontora TGS Baltic. Minėtos lėšos skirtos išlaidoms už teisines paslaugas, teikiamas arbitražinėse bylose, apmokėti - „Veolia“ byloje Vašingtono arbitraže ir byloje, kurioje sprendžiamas Stokholmo arbitražo sprendimo „Gazprom“ byloje anuliavimo klausimas. „Veolia“ prašo iš Lietuvos atlyginti 118 mln. eurų žalą, jų teigimu, patirtą „dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo.“ Lietuva 2017 m. rugsėjo 17 d. pateikė priešieškinį. Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvai padaryta žala galėjo viršyti 130 mln. eurų“, - „Vakaro žinias“ informavo Energetikos ministerija.

„Vakaro žinių“ trigrašis

Ar Lietuva bent jau bandė išsiderėti tai, kas pavyko britams, danams, airiams - išsiaiškinti beveik neįmanoma. Vienintelė galimybė tai sužinoti būtų sudaryti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuriai liudijantys pasirašo pasižadėjimą nemeluoti ir nieko nenutylėti. Mat buvęs vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius, „Vakaro žinių“ paklaustas, ar buvo bent kokios derybos dėl nuolaidų Lietuvai, teatsakė: „Nemanyčiau, kad turime apie ką kalbėti.“ Nors, kas kitas, jei ne ponas Auštrevičius, ir turėtų apie tai kalbėti, net jei ši tema jam labai nemaloni.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (29)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEPRALEISKITE PROGOS: gruodžio 20 d. nuo 12 val. visoje Lietuvoje vyks tradicinė iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu Valstybinių miškų urėdijos miškininkai gyventojams dovanos eglių šakas.
  • NBA: Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos čempionate pirmadienį „Indiana Pacers“ komanda, kuriai atstovauja Domantas Sabonis, namuose 109:101 (29:33, 30:17, 28:25, 22:26) nugalėjo „Washington Wizards“ ekipą ir iškovojo ketvirtąją pergalę iš eilės.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar dalyvaujate protesto akcijose, mitinguose?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -3     0 C

-2     0 C

 

   -2   -1 C

  0    +2 C

 0   +2  C

 

  -1   0 C

    2-7 m/s

    3-4 m/s

 

   5-6 m/s

 

USD - 1.1425 PLN - 4.2921
RUB - 75.8985 CHF - 1.1295
GBP - 0.9025 NOK - 9.6885