Paskutinis prezidentės metinis pranešimasnuotraukos (43)

2019 birželio mėn. 11 d. 11:16:25 Perskaitė 1917

Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį, drįstu pareikšti, kad iš esmės su Valstybe viskas gerai, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienį Seimo posėdyje skaitydama paskutinįjį metinį pranešimą.

 

„Mes sparčiai mokomės gyventi Laisvėje“, - akcentuoja šalies vadovė.

D. Grybauskaitė teigia, kad Lietuvos žemė kartu su partizano Adolfo Ramanausko-Vanago palaikais grąžino valstybei nepalaužiamą kovos ir pasipriešinimo dvasią.

„Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius. Jame aš matau labai daug pasiaukojimo ir žmonių, kuriems rūpi“, - sako D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad Lietuvos brandą rodo įgytas tarptautinis pripažinimas.

„Lietuvos vardas šiandien tariamas su pagarba ir pasitikėjimu“, - metiniame pranešime akcentuoja D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad šalies balsas ne tik girdimas ES ir NATO, tačiau prisideda ir prie taikesnio pasaulio kūrimo.

„Mūsų balsas turi svorį Europos Sąjungoje ir NATO, lietuviškos idėjos prisideda prie taikesnio ir modernesnio pasaulio kūrimo. Kad į išsilaisvinusią savarankišką valstybę taip žiūrėtų pasaulis, kaip žiūri dabar į mus, – reikšmingas pasiekimas“, - teigia D. Grybauskaitė.

Primename, kad antradienį prezidentės D. Grybauskaitės skaitomas metinis pranešimas bus jos paskutinis – dešimtas. Liepos 12 d. bus inauguruotas ir valstybės vadovo pareigas perims Gitanas Nausėda.

D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metais, o 2014-aisiais perrinkta antrai kadencijai. Viso dešimtmečio metu ji inicijavo 136 įstatymų projektus, iš kurių buvo priimti 121. Seimui pakartotiniam svarstymui buvo grąžinti 83 įstatymai bei ratifikavimui pateikti 210 tarptautinių teisės aktų. Per abi kadencijas prezidentė paskyrė 239 naujus teisėjus, o iš pareigų atleido 246 teisėjus. D. Grybauskaitė į užsienį vizitų tikslais vyko 251 kartą.

D. Grybauskaitė: dėl dalies valdančiųjų keliamų apokaliptinių scenarijų krito investuotojų pasitikėjimas

Prezidentė D. Grybauskaitė, antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą, teigė, kad dėl dalies valdančiųjų keliamų apokaliptinių scenarijų krito investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika.

„Naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą – per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika. Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontraversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai“, – savo pranešime kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams.

„Tai pasmerkia šalį nesibaigiančiam eksperimentavimui vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis. Žmonės laukia aiškumo ir stabilumo. Reforma negali tęstis ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema. Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi“, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas praėjusią savaitė sakė, kad didžiųjų finansinių technologijų (fintech) įmonių susidomėjimas Lietuva vis mažėja, o dėl to kaltos vidinės diskusijos šalyje.

D. Grybauskaitė: labiau nei kova su korupcija ima populiarėti kova su Konstitucija


Prezidentė savo metiniame pranešime kritikavo parlamentarus dėl piknaudžiavimo Lietuvos Konstitucija. D. Grybauskaitė taip pat priminė, kad į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl 33 galimai antikonstitucinių teisės aktų.

„Pažengėme gerokai toliau už daugelį šalių, užtikrindami pamatinius teisinės valstybės principus – Konstitucijos ir teisės viršenybę. Tačiau iššūkių teisinei mūsų valstybės sanklodai nestinga.

Labiau nei kova su korupcija ima populiarėti kova su Konstitucija", - teigė D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė taip pat sukritikavo parlamentarus dėl noro pakeisti Konstitucijos straipsnius.

„Išgyvenome beprecedentį pasikėsinimą į Konstitucijos I skirsnį, kuris saugo pamatines konstitucines valstybei ir tautai vertybes – kalbą, suverenitetą, teritorijos vientisumą. Užmojų perrašyti Konstituciją ar paminti joje įtvirtintas vertybes taip, kad atitiktų vienos konkrečios grupelės pageidavimus, buvo daug – nuo neribotų statybų miškuose, nomenklatūrinių privilegijų, žodžio laisvės varžymo iki mėginimų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką ar nuleisti referendumams galiojančią kartelę", - sakė D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, pernai į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl 33 galimai antikonstitucinių teisės aktų.

„Pagaliau įteisinus individualų konstitucinį skundą, šiam teismui darbo dar padaugės, tačiau tai gerai, nes dažnu atveju tai paskutinė instancija, stabdanti politinę savivalę. Nes „Konstitucija pagal poreikius“ gali neatpažįstamai pakeisti teisinės valstybės veidą ir grąžinti šalį į perkamo teisingumo ir teisinio nihilizmo laikus. Adaptuodamiesi prie tarptautinės teisės normų ir europietiškų teisinių vertybių, reformuodami savo teisėsaugos institucijas, teismus, prokuratūrą, tobulindami kodeksus, priimdami pažangesnius įstatymus sukūrėme išties vakarietišką teisinę sistemą", - sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė apie šalies politinę kultūrą: karinga arogancija veda į destrukciją

D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį į visuomenės požiūrį į demokratiją ir šalies politinę kultūrą. Šalies vadovė pabrėžia, kad politinės rietenos ir chamizmas neturi tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija.

D. Grybauskaitės teigimu, nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo priimti „strategiškai svarbūs valstybės raidai sprendimai", du trečdaliai žmonių yra nepatenkinti demokratija, nepasitiki partijomis, Parlamentu ir Vyriausybe.

„Per pastarąjį dešimtmetį (...) priėmėme strategiškai svarbius valstybės raidai sprendimus – skaidrindami teismų ir teisėsaugos veiklą, kovodami su politine ir oligarchine korupcija, stiprindami energetinį ir ekonominį šalies savarankiškumą, užsitikrindami karinį saugumą, vykdydami šalies interesais ir nacionaliniu orumu grįstą užsienio politiką, didindami socialinį žmonių saugumą, nors atskirties sumažinti žymiai negebėjome", – Seime sakė šalies vadovė.

„Tačiau 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe. Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į šalies destrukciją", – pridūrė kadenciją baigianti prezidentė.

D. Grybauskaitė taip pat pažymėjo, kad šalyje esą yra demonstruojama ne tik nepagarba žmogui ar jo teisėms, tačiau ir laisvėms, o tarpusavio nepasitikėjimas veda prie nesusišnekėjimo.

"Atsikratę polinkio niekinti kitą, išmokę įsiklausyti ir bendradarbiauti taptume kur kas stipresni. Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei", – sakė D. Grybauskaitė.

Kalboje šalies vadovė taip pat paminėjo, kad neseniai vykęs referendumas dėl Seimo narių mažinimo esą iš esmės neturi reikšmės – "Parlamento darbo kokybės tai tikrai nepakeis".

D. Grybauskaitė: vis atsinaujina potraukis kontroliuoti žiniasklaidą

Prezidentė sukritikavo parlamentarus dėl noro kontroliuoti žiniasklaidą.

„Vis atsinaujina ir potraukis kontroliuoti žiniasklaidą. Per pastaruosius trejus metus – 10 pasiūlymų, apribojančių žurnalistų darbą. Nuo kritikos bandyta apsisaugoti antikonstituciniais pasikėsinimais politizuoti net ir LRT – nepriklausomą visuomeninį transliuotoją. Žodžio laisvė yra LAISVĖ. Todėl tai – nacionalinio saugumo klausimas", - teigė šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės, valdžios atstovai nori kontroliuoti ne tik žiniasklaidą, bet ir kultūros atstovus.

„Kritikai nepakanti valdžia apynasrį mielai užmautų ne tik žiniasklaidai, bet ir tvirtas nuostatas turintiems kūrėjams, kurių tiesus ir įtaigus kalbėjimas uždega tautos dvasią, skatina kritiškai mąstyti, didina tarpusavio pasitikėjimą", - teigė prezidentė.

D. Grybauskaitė priminė, kad šalies menininkai garsina Lietuvos vardą.

„Iš valstybės ir pasaulio iššūkiams neabejingos dailės, muzikos, kino, literatūros ir gimsta „Gloria Lietuvai“, mokanti pagarbos praeičiai, stiprinanti vertybinį tautos stuburą, mažinanti abejingumą, ugdanti patriotiškumą ir atsakomybę už savo šalies ateitį. Lietuvą garsina pasauliniai operos oskarai, auksiniai bienalių liūtai ir talentingiausia pasaulio batuta", - teigė šalies vadovė.

"O Muziejų naktis, gatvės muzikos festivaliai, poezijos pavasariai, kinas po atviru dangumi, išmanioji biblioteka, netikėtos erdvės – tai ne tolimasis užsienis. Tai kokybiškų lietuviškų kultūros renginių gausa ir mūsų kūrybos laisvė, kurios neįsprausi į jokius rėmus", - teigė prezidentė.

D. Grybauskaitė: daug kartų mėginta įtraukti teisėsaugą į politinius procesus

. Grybauskaitė savo metiniame pranešime teigė, kad didžiausią grėsmę teismams kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš verslo ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas.

„Teismų nepriklausomumo suvokimas Lietuvoje nėra žemas, tačiau, visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę jam kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš verslo ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas. Daug kartų mėginta įtraukti teisėsaugą į politinius procesus – pasitelkti rinkimų kovai ar karui su oponentais. Teisėsaugos institucijų nepriklausomumas – didelis pasiekimas. Tai būtina apginti ir išsaugoti", - sakė šalies vadovė.
 
Kita vertus, D. Grybauskaitė teigė, kad Lietuva ES yra giriama už skaidrią ir griežtą teisėjų atranką.

„Naujos kartos teisėjai ir prokurorai jau atsikrato ne tik klaninio jungo, bet ir priklausomybės nuo politikų bei senų korupcinių įpročių. Reikėjo daug metų, kol teisėsauga pagaliau išsivadavo iš baimių kažkam neįtikti, atsikratė telefoninės teisės, nustojo dangstyti savus. Skaičiuojame ne tik amžiaus bylas – atsikratome nebaudžiamumo: už korupcines veikas pirmos instancijos teismuose nuteisiama net 92 proc. kaltinamųjų", - teigė Prezidentė.

D. Grybauskaitė: būtina siekti Astravo AE uždarymo

Prezidentė pažymėjo, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra politinės įtakos įrankis ir reikia siekti visiško jos uždarymo.

„Nesidairykime atgal į Rytus, nes puikiai žinome, kad BRELL žiede iš Maskvos dispečerinių sukasi ne tik elektra, bet ir politinė įtaka. Kaip ir Astravo atominėje“, – sakė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, Espo šalys pripažino, kad elektrinė pastatyta ant nesaugios aikštelės, todėl kalbama ne tik apie jos saugumą, bet ir nesaugią aikštelę.

„Vadinasi, čia negali veikti jokia elektrinė. Būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai“, – pažymėjo prezidentė.

D. Grybauskaitė taip pat pridūrė, kad su Europos Komisija jau pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, o šį mėnesį bus pasirašytas galutinis detalesnis susitarimas Briuselyje.

Primename, kad Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.

Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.

D. Grybauskaitė: siekis kalbėti su nedraugiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis

Turime ir toliau išlikti Laisvės varpu tarptautinėje politikoje, paskutiniame metiniame pranešime sako kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Antradienį Seime perskaitytoje kalboje šalies vadovė akcentavo aktyvų ir svarbų Lietuvos vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje, pabrėžė poreikį ir toliau išlaikyti tvirtą Lietuvos vertybinį stuburą.

„Gebėjimas atsakingai veikti, atvira ir tiesi laikysena, o ne pataikavimas daro mus matomus geopolitinėje erdvėje. Vertybėmis ir pasitikėjimu, o ne baime ir nuolankumu grįsta užsienio politika pelno pagarbą Lietuvai“, - sakė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, aiškūs ir tvirti valstybės principai visada atsipirks labiau nei siekis kam nors įtikti.

„Tarptautinė tvarka keičiasi ir mums reikia išlaikyti vertybinį stuburą. Tai visada atsipirks labiau nei mėginimas kam nors įtikti. Pasaulis jau žino – Lietuvos nepastumdysi, bet Lietuva gali pasitikėti“, - kalbėjo šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės, nebrandūs politiniai sprendimai ir siekis bendradarbiauti su priešiškomis valstybėmis gali tiesiog tapti šliaužiančiomis grėsmėmis.

„Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir pavojinga“, - sakė Lietuvos vadovė.

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva globalių iššūkių akistatoje nėra pasyvi stebėtoja.

„Nauji iššūkiai saugumui, pasaulio tvarkai, žmogaus teisėms, klimato kaitai, prekybai reikalauja keisti tarptautinių organizacijų veiklą. Ir čia Lietuva nėra pasyvi stebėtoja, o viena iš permainų iniciatorių“, - teigė prezidentė, akcentuodama būtinybę ir toliau šaliai išlaikyti principines nuostatas tarptautinėje erdvėje.

„Turime ir toliau išlikti Laisvės varpu tarptautinėje politikoje“, - sakė D. Grybauskaitė, įvardindama, kad Ukrainos žmonių palaikymas Rusijos agresijos akivaizdoje turi likti strategine Lietuvos laikysena.

„Todėl besąlygiškas Ukrainos žmonių palaikymas ir toks pats besąlygiškas agresoriaus pasmerkimas – ar tai būtų Krymas, Kerčė, ar cheminio ginklo panaudojimas Jungtinėje Karalystėje – turi išlikti mūsų strategine laikysena“, - sakė D. Grybauskaitė, akcentuodama, kad Lietuva, kaip valstybė, turi ką pasiūlyti europinei bendruomenei.

„Lietuva ne tik dirba pagal europinę darbotvarkę, mes ją formuojame, nes turime ką pasiūlyti Europos ateičiai. Mūsų idėjos dalyvauja kuriant ES kibernetinį saugumo skydą, unikalūs Lietuvos produktai, tokie kaip „Demaskuok“ projektas, padeda visai ES kovoti su dezinformacija ir priešiška propaganda“, - kalbėjo D. Grybauskaitė. 

D. Grybauskaitė: esame laisvi tiek, kiek pripažįstame kito žmogaus laisvę

Seime perskaitytame savo paskutiniame metiniame pranešime prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė paprasto žmogiškumo svarbą visose gyvenimo srityse.

„Esame laisvi tiek, kiek pripažįstame kito žmogaus laisvę. Kiekvienas nori jaustis oriai ir saugiai bet kurioje šalyje, tikėdamasis, kad su juo bus elgiamasi pagarbiai, tiesiog žmoniškai. Paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė nukreipė kritiką į valdančiųjų pamėgtą draudimų politiką.

„Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs“, – sakė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvos žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikų brandą.

„Pagarba kitaip mąstančiam ir gyvenančiam, kitaip atrodančiam, mažiau turinčiam, daugiau pasiekusiam, lygios galimybės, privataus žmogaus gyvenimo apsauga, pasirinkimo laisvė – štai kas daro mus patrauklia valstybe sau ir kitiems. Visuomenės virsmas mūsų šalyje labai spartus – žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikų brandą“, – sakė D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė tikisi, kad naujasis šalies vadovas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius

Prezidentė pažymėjo besitikinti, kad naujasis šalies vadovas Gitanas Nausėda pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius.

Skaitydama metinį pranešimą D. Grybauskaitė pažymėjo, kad visuomenė nori vertybes ginančio vadovo, o ne tylaus ir nuosaikaus.

„Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dyrpt“ netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo. Tikiuosi, kad naujasis prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius", – kalbėjo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė taip pat pažymėjo, kad Prezidento ir europarlamentarų rinkimai parodė, jog šalies žmonės yra vis labiau atsparūs „oligarchinei įtakai".

„Išsirinkome naują prezidentą ir europarlamentarus, dar kartą pasitikrindami savo vertybinį stuburą ir laisvės indeksą. Išmokome galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai", – teigė D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė tikisi, kad G. Nausėda tęs jos pradėtas socialines iniciatyvas

Savo paskutiniame metiniame pranešime prezidentė pabrėžė kolektyvinio veikimo svarbą mūsų visuomenėje. Pasak prezidentės, šio veikimo mokomės ir esame pastebėti.

„Tarptautiniai ekspertai Lietuvos visuomenėje įžvelgia didelį socialinio kapitalo potencialą ir prognozuoja mums gerą ateitį, jei tik išmoksime veikti kolektyviai ir siekti bendrų tikslų“, – sakė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė tikisi, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda tęs jos remtas socialines iniciatyvas.

„Nacionalinė socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“ neturi pabaigos. Labai tikiuosi, kad naujasis prezidentas ir jo komanda taip pat tęs šią kampaniją.

Per trejus metus užregistruota beveik tūkstantis iniciatyvų, mažinančių smurtą, žalingas priklausomybes, savižudybes, skatinančių vaikų globą ir įvaikinimą. Prie jų jau prisijungė visos 60 savivaldybių, nevyriausybinės organizacijos, per 70 atsakingo verslo įmonių, diplomatinės atstovybės, tarptautinės organizacijos, žiniasklaida, kampanijos ambasadoriais tapo žinomi šalies žmonės.

Statistika nepamatuosi, kiek kartų „Tėvų linijos“ telefonu gautas patarimas pakeitė diržą, kas vyksta vaiko galvoje, kai globos namus pakeičia šeima, gatvę – dienos centras ar pirmąkart gyvenime pamatyta jūra, kokiu pasitikėjimu savimi spindi nuo smurto išsivadavusios moters akys“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė pažymėjo, kad tik kurdami tarpusavio ryšius tapsime jėga, lemiančia Lietuvos ateitį, kuriai nebaisūs nei vidaus, nei išorės iššūkiai.

„Neabejinga, atvira ir tarpusavio pasitikėjimu grįsta visuomenė bus pajėgi susitelkti dėl sunkiausių valstybėje sprendimų. Tai pagrindinis raktas į sėkmės Lietuvą“, – sako D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė: savo kultūra galime didžiuotis

Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė ypatingą kūrybos laisvės svarbą ir kūrėjų indėlį į laisvos visuomenės kūrimą. Šalies vadovė taip pat užsiminė apie politikų bandymus užčiaupti kūrėjus.

„Kritikai nepakanti valdžia apynasrį mielai užmautų ne tik žiniasklaidai, bet ir tvirtas nuostatas turintiems kūrėjams, kurių tiesus ir taikus kalbėjimas uždega tautos dvasią, skatina kritiškai mąstyti, didina tarpusavio pasitikėjimą“ – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, Lietuvos kūrėjų meniniai kūriniai kelia tautinį pasididžiavimą, ugdo patriotiškumą.
 
„Iš valstybės ir pasaulio iššūkiams neabejingos dailės, muzikos, kino, literatūros ir gimsta tokie kūriniai, kaip „Gloria Lietuvai“. Pernai per šimtmečio minėjimą kai stovėjau šalia svečių – prezidentų iš kaimyninių šalių – kurie su pasigėrėjimu, o aš su pasididžiavimu klausiausi „Gloria Lietuvai“, aš žinojau, kad tik Lietuva galėjo sukurti tokį kūrinį. Šis kūrinys moko pagarbos praeičiai, stiprina vertybinį tautos stuburą, mažina abejingumą, ugdo patriotiškumą ir atsakomybę už savo šalies ateitį“, – sakė D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, savo kultūra galime didžiuotis ir turime su kuo ją lyginti. Ji garsina Lietuvą visame pasaulyje.

„Lietuvą garsina pasauliniai operos oskarai, auksiniai bienalių liūtai ir talentingiausia pasaulio batuta. O Muziejų naktis, gatvės muzikos festivaliai, poezijos pavasariai, kinas po atviru dangumi, išmanioji biblioteka, netikėtos erdvės – tai ne užsienis, tai Lietuva. Tai kokybiškų lietuviškų kultūros renginių gausa ir mūsų kūrybos laisvė, kurios neįsprausi į jokius rėmus“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net