Beveik visos Lietuvoje su kriminaliniais ar finansiniais nusikaltimais, taip pat ir kitomis negerovėmis, kovojančios tarnybos bei įstaigos turi pasitikėjimo telefonus. Tačiau daugumoje jų jie skamba retai ir apčiuopiamos naudos praktiškai neduoda. Išskyrus Valstybinę mokesčių inspekciją, per mėnesį sulaukiančią kelių šimtų pranešimų, dėl kurių valstybės biudžetas jau pasipildė dešimtimis milijonų eurų nuslėptų mokesčių.
Skambučiai netyla tik VMI
Lietuvoje paskelbta kelios dešimtys telefonų numerių, paskambinus kuriais, ištisą parą anonimiškai galima informuoti apie daromus nusikaltimus bei visas kitas gyvenimo negeroves. Vieni jų veikia jau keliolika, kiti vos kelerius metus. Valstybinei mokesčių inspekcijai tokiu telefonu galima skambinti nuo 2006 metų. Pasak VMI Kontrolės departamento direktorės Eglės Ramanauskienės, per tuos metus iš viso sulaukta daugiau nei 43 tūkst. įvairių pranešimų.
„Pagal gautą informaciją, VMI nustatė 39,9 mln. eurų nuslėptų mokesčių, 6,6 mln. eurų vokeliuose išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio, beveik 1,7 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų. Mokesčių mokėtojų nepakantumas daromiems mokestiniams nusižengimams kasmet auga. Per paskutinius kelerius metus gautų pranešimų skaičius viršija 4 tūkst., o šiemet jau sulaukta apie 4,2 tūkst. pranešimų. Kiekvieną mėnesį sulaukiame vidutiniškai apie 280 pranešimų apie pastebėtus įvairius mokestinius pažeidimus. Daugiausiai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų gyventojų. Dažniausiai - gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Piliečių sąmoningumas duoda akivaizdžių kovos su „šešėliu“ rezultatų“, - „Vakaro žinioms“ sakė E.Ramanauskienė.
Gerokai mažiau „kaista“ Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) karštosios linijos telefonas. Juo per mėnesį vidutiniškai sulaukiame apie 40 pranešimų. Dažniausiai apie galimai netinkamą valstybės institucijų ar savivaldybių, jų įstaigų administracinę veiklą. Policijos departamente, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) tokie telefonai skamba dar rečiau. Praėjusiais metais FNTT šiuo telefono numeriu gavo 67, šiais metais - 49 pranešimus. Pasieniečiams pernai skambinta 41 kartą (per pirmąjį šių metų pusmetį - 30), policininkams - 81 (24).
Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo telefoninę pasitikėjimo liniją įkūrė tik prieš dvejus metus. Ja bei elektroniniu paštu kasmet sulaukia per 1000 skirtingų pranešimų. O Lietuvos Respublikos prokuratūra neturėjo ir iki šiol neturi pasitikėjimo telefono linijos. Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės teigimu, tai nenumatyta teisės aktuose ir nėra privaloma. Tad, apie tokios linijos atsiradimą jei ir svarstys, tai tik ateityje.
Tiesos yra nedaug
FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė skambučių skaičiaus nesureikšmina, nes jie sudaro tik nedidelę dalį tarnybos gaunamų prašymų ar skundų.
„Dalį gautos informacijos FNTT nagrinėja pati, o kita dalis pagal kompetenciją persiunčiama kitoms valstybės institucijoms. Pasitikėjimo telefonu gaunama pranešimų apie neoficialiai mokamus atlyginimus, nelegalų darbą, negautus kvitus ar čekius, įsigyjant tiek maisto produktus, tiek pramonines prekes. Tačiau neretai pasitikėjimo telefonu skambinantys asmenys pateikia informaciją, kurios turinio patikrinti FNTT negali, nes ji būna netiksli ir nekonkreti, nepateikiama jokių duomenų apie galimą nusikalstamą veiką ar teisės pažeidimus, o atsakiklis nefiksuoja informacijos apie skambintoją“, - teigė R.Andriuškaitė.
VSAT Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis neslepia, jog pasitvirtina tik iki 20 procentų pasitikėjimo telefonu gautos informacijos. Tad neatmestina, jog taip siekiama savanaudiškų tikslų ar net keršto. Tačiau tokią visuomenei suteiktą galimybę pasieniečiai vertina tik teigiamai ir kaip pasiteisinančią.
„Dažniausiai skambina per sieną vykstantys asmenys. Dėl eilių kontrolės punktuose, dėl, jų manymu, per lėto tarnybų darbo, galimai netinkamų pareigūnų veiksmų, galimai pastebėtų kontrabandos atvejų. Paprastai skambinama tikintis pagalbos ir teisingumo, demonstruojant savo tikrą ar įsivaizduojamą pilietiškumą“, - sakė G.Mišutis.
Iš 81 pernai policininkų sulaukto pranešimo pasitvirtino tik septyni. Šiemet - tik vienas (nelegali prekyba). Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio teigimu, dažnai skambinantis nori tiesiog išsikalbėti ir pasiguosti, išsakyti savo gyvenimiškas problemas bei lūkesčius. Daugumai tokių žmonių geriau kalbėti į autoatsakiklį, negu tiesiogiai bendrauti su pareigūnu.
Atlygis - išimtis
Lietuvos policija jau ne kartą priminė, jog vertingą informaciją suteikę asmenys gali tikėtis atlygio. Ir pakankamai įspūdingo - net iki 14 tūkstančių eurų. Tokia suma „įkainotas“ sunkus nusikaltimas. Atlyginama tik už korupcinius (pareigūnų piktnaudžiavimas, kyšininkavimas, papirkinėjimas) ir ekonominius nusikaltimus. Tokius, kaip kontrabanda, neteisėta akcizinių prekių apyvarta, sukčiavimas, neteisėtas praturtėjimas, korupcija ir kitų. Ir, aišku, jei dėl gautos informacijos valstybei žalą darančios nusikalstamos veikos bus nutrauktos ir atskleistos.
„Šiemet už vertingą informaciją išmokų niekam nemokėta. Pernai, gavus tris pranešimus, išmokėta 13 tūkst. eurų“, - sakė R.Matonis.
VSAT pernai vienam asmeniui išmokėjo 300 eurų už informaciją apie neteisėtą akcizinių prekių gabenimą. 2017 metais STT už tai 24 asmenims bendrai sumokėjo per 19 tūkst. eurų. Didžiausias atlygis siekė apie 2000 eurų. VMI teigimu, už suteiktą informaciją apie galimus mokesčių nusižengimus įstatymai finansinio atlygio nenumato.
Visos tarnybos skambinantiems pasitikėjimo telefonais garantuoja anonimiškumą. Bet tuo tiki ne visi, todėl dažniausiai neprisistato.
Rašytojo ir psichologo Vytauto Čepo komentaras:
Piliečių neabejingumas ir aktyvumas, matant vagiant ar grobiant valstybės bei žmonių turtą, daromus nusikaltimus, yra sveikintinas. Tačiau lazda visada turi du galus. Atsiranda superaktyvūs piliečiai, kurie skambina dėl kiekvienos smulkmenos. Labai jautrių negerovėms, save laikančių ypač dideliais teisuoliais, visada buvo ir bus.
Yra ir piktybiniai žmonės. Psichologai juos vadina „vampyruojančiais“. Jiems smagu, kai kitiems yra blogai. Juk ne veltui sakoma, kad lietuviui nėra nieko maloniau, kaip matyti degantį kaimyno tvartą. Toks žmogus praneš ir paskui trins delnus iš džiaugsmo stebėdamas, kaip niekuo dėtas asmuo yra tampomas teisėsaugos. Ir net pirmas puls jį guosti dėl tokios neteisybės.
Sovietiniais laikais anoniminių skundų iš pradžių net nenagrinėdavo. Nes tiriant, ar komunisto Petro dukra nėra prostitutė, paaiškėdavo, kad jis visai dukros neturi. Tik vėliau, matyt, pritrūkus darbo, nes žmonės skundus pasirašyti bijodavo, pradėjo. Bet didelio entuziazmo nerodė. Manau, laikui bėgant žmonės susitupės ir nereikalingų skambučių tarnybos gaus vis mažiau. Būdamas Seimo nariu aš jau seniau siūliau, kad už pranešimą apie tuomet klestėjusią kontrabandą žmogus gautų atlygį. Taip ir nusikaltimų mažėtų, ir norintys už informaciją gauti pinigų neliktų anonimais.