respublika.lt

Pasisotinti valdžia neįmanomanuotraukos (61)

2019 vasario mėn. 20 d. 13:42:11
Olava STRIKULIENĖ

Kai kurie psichologai teigia, jog net ir pats kvalifikuočiausias profesionalas, norėdamas vienoje vietoje neapkiausti, neprarasti profesinio intereso, turėtų bent kas dešimtmetį keisti savo darbovietes. O kaip politikoje? Seimo veteranai aktyvina mūsų Parlamento darbą, ar paverčia jį užsisėdėjusių, iniciatyvą prarandančių veteranų būstine?

 

Seime esama politikų, patekusių į Parlamentą jau 7-ą kadenciją. Tad faktiškai čia išbūsiančių mažiausiai 28 metus. O gal ir daugiau. Jei pagal sąrašus pateks į būsimas Seimo kadencijas. Kodėl pagal sąrašus? Todėl, kad peržiūrėjus veteranų politines biografijas, pastebima tam tikra tendencija. Iš pradžių dar būsimieji veteranai lengvai laimi savo rinkėjų pasitikėjimą vienmandatėse rinkimų apygardose, vėliau - tik pagal sąrašus daugiamandatėse.

Solidžiausi banginiai

Dabartiniame Seime solidžiausi veteranai, posėdžiaujantys jau 7-ąją kadenciją, yra socialdemokratų darbo frakcijoje dirbantis Gediminas Kirkilas, socialdemokratų partijos frakcijai atstovaujantys Irena Šiaulienė, Algimantas Salamakinas, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Kęstutis Glaveckas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Emanuelis Zingeris. Šeštąją Seimo kadenciją darbuojasi Mišriai Seimo grupei priklausantis Petras Gražulis, konservatoriai Irena Degutienė, Jurgis Razma, Audronius Ažubalis, Rimantas Jonas Dagys, socdemai Juozas Olekas, Algirdas Sysas ir socialdemokratų darbo frakcijai priklausantis buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Tad šie politikai mažų mažiausiai išdirbs Lietuvos parlamente po 24 metus.

Jei psichologai siūlo keisti darbovietę kas 10 metų, tai Seime darbovietės nekeičiamos 20-28 metus. Tiesa, kai kurie politikai atsišviežina kaitaliodami partijas. Buvęs konservatorius Egidijus Vareikis keturias kadencijas darbavosi kaip konservatorius. O penktąją - kaip „valstietis“. Veteranas Kęstutis Glaveckas pasidarbavo ir kaip centristas, ir kaip liberalas. Veteranas Rimantas Jonas Dagys padirbėjo ir kaip socialdemokratas, ir kaip konservatorius. Tačiau, nepaisant partinės ar net šeiminės ištikimybės, nes dalis parlamentarų ir žmonas pakeitė, rinkėjų ištikimybė aiškiai išblėsusi. Pvz., K.Glaveckas ar I.Degutienė, kadaise triuškinamai laimėdavę vienmandatėse apygardose, dabar patenka į Seimą tik pagal partinius sąrašus. Kaip bebūtų, Seimo veteranų būryje jau nėra nė vieno veterano, laimėjusio pastaruosius Seimo rinkimus vienmandatėse. Jei kas laimi vienmandatėse, tai pirmos Seimo kadencijos naujokai ar pernelyg neužsisėdėjusieji. Iš veteranų, plušančių Seime penktą kadenciją, vienmandatėje laimėjo tik konservatorius Antanas Matulas ir ketvirtą kadenciją besidarbuojantis socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius.

Daugiausia vienmandatininkų turi „valstiečiai“. Dauguma jų atėję į Seimą pirmą kartą. Iš viso pirmą kadenciją pluša 75 naujokai. Įskaitant ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.

O ko jiems trauktis?

Kodėl veteranai, jau jausdami ne politinę, tai bent asmeninio amžiaus naštą, neskuba pasitraukti iš aktyvios politikos? Nors ji, tiesą sakant, vis mažiau aktyvi bei produktyvi. Į Seimą daugiau nežada kandidatuoti tik Irena Degutienė. O kiti veteranai? Aišku, jei žmogus dar nėra pensinio amžiaus, jam galbūt bus sunkoka įsidarbinti pagal savo profesiją. Pvz., bus prarasta mediko ar fiziko kvalifikacija. Kaip rodo ankstesnės istorijos, labiausiai pasisektų teisininkams, menininkams ar turintiems savo šeimyninius verslus bei ūkius. Kitiems, kad gautų darbą, tenka įsidarbinti europarlamentarų ar mūsiškių parlamentarų pagalbininkais.

Politiko mokykla


Seimo narys veteranas A.Salamakinas, paklaustas, kuri politiko kadencija būna pati darbingiausia, kiek pagalvojęs atsakė:

„Darbingumas priklauso nuo to, kokie klausimai Seime keliami. 1992-1996 metais Seimas, dar visas būdamas naujokas, turėjo priimti šalies Konstituciją, per dvejus metus priderinti prie jos įstatymus bei poįstatyminius aktus. Plenariniuose posėdžiuose dirbdavome nuo 10 val iki 22 val. Džiaugdavomės, jei darbą baigdavome 20 val. Velniškai daug dirbdavome Seimo komitetuose. Todėl mano pirmoji kadencija buvo netipinė, nes neturėjome mokyklos.

O šiaip pirmą kadenciją vadinčiau politiko mokykla. Priklausomai nuo asmens, politikas per 1-3 metus perpranta Seimo darbo struktūrą, ima orientuotis Seimo koridoriuose ir kabinetuose. Sužino, už ką atsakinga Vyriausybė. Ypač sunku, jei politikas prieš tai nebuvo dirbęs savivaldybės taryboje. Tada tik per kadenciją perpranta visas Seimo „džiungles“. Antrąją kadenciją politikas jau dirba racionaliai, o trečiąją tampa profesionalu. Tada jau kitaip dirbi.

Sakote, kuo politikas ilgiau Seime dirba, tuo labiau nusibosta visuomenei ir rinkėjams? Nusibodimas yra vienas iš demokratijos principų. Tai neišvengiama. Tačiau anglų politikai pirmą savo kadenciją net žmoniškos vietos, kur atsisėsti, negauna. Ketverius metus tik žiūri, bet negali pasisakyti. Ir kuo daugiau kadencijų, tuo arčiau valdžios. Britai parlamentarai, dirbantys Bendruomenių ir Lordų rūmuose, 15-16 kadencijų savo parlamentuose išbūna. Britai teigia nesantys tiek turtingi, kad kiekvieną kadenciją keistų parlamentų sudėtis. O mes vis naujų politikų ieškome... Aišku, kiekvienam politikui ateina laikas pasitraukti dėl amžiaus, kad nebūtum išneštas iš Seimo kojomis į priekį.“

Dreba kinkos


Seimo naujokas, Mišrioje frakcijoje dirbantis Bronislovas Matelis prisipažino, jog jam būtų buvę daug sunkiau, jei kadaise nebūtų darbavęsis Panevėžio savivaldybės taryboje, taip pat ilgą laiką dirbęs žurnalistu. Būtent todėl, jog rašė straipsnius politikos temomis, lengviau perprato Seimo „virtuvę“. Tačiau, kaip prisipažino B.Matelis, vis vien iš šalies neatrodė, jog Seimo darbas toks sudėtingas.

„Maniau, ką jie ten daro, tik tuščiai plepa, - kalbėjo B.Matelis, - bet ir man pradžioje nebuvo lengva. Seime iki šiol yra nė karto nepasisakiusių, į tribūnas neinančių parlamentarų. Jie vengia rizikingų komisijų, kur reikia išreikšti savo poziciją. Stengiasi niekur nesikišti. Po vienos kadencijos tokie politikai paprastai išnyksta...

Manyčiau, naujokus reikėtų labiau apmokyti. Ne tik, kaip spausti mygtuką, bet ir Seimo darbo reglamento. Tiesa, jei ir moko, ne visi nori tokiuose mokymuose dalyvauti. Todėl nežino, kokioje įstatymo priėmimo stadijoje galima pasisakyti iš vietos, o kada - septynias minutes kalbėti tribūnoje.

Buvo toks kuriozas - „valstietis“ norėjo tris sakinius pasakyti iš vietos, o jį pakvietė septynias minutes kalbėti iš tribūnos. Žmogui net kojas pakirto“.

Pokyčių versle vadovo Gintauto MAŽEIKOS komentaras:

Ir politikoje, ir versle žmogus žmogui nelygus. Yra ne vienas verslo ar verslo padalinio vadovas, kuris produktyviai dirba kelis dešimtmečius ir išlieka efektyvus. Sugeba mokytis, keistis, tobulėti, prisiderinti prie kintančios aplinkos reikalavimų. Tiesa, tokių žmonių nėra labai daug. Tačiau jei politikas išrenkamas į Seimą ketvirtą, penktą kadenciją, vadinasi, žmonės turėjo galimybę įsitikinti, jog jis yra vertas būti renkamas. O jei politikas, anksčiau išrinktas vienmandatėse, dabar patenka į Seimą tik daugiamandatėje, tai jau yra tam tikras signalas ir jį reikėtų išgirsti. Tačiau pasakyti, jog demokratinėse valstybėse neturi būti profesionalių, labai ilgai dirbančių politikų, tikrai negalėčiau. Prisiminiau ilgametę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Vos pareiškė, kad kitą kadenciją pasitrauks iš aktyvios politikos - ir jau visi gailisi, kad tokia pasaulinio lygio profesionalė traukiasi.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (61)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EUROLYGA: Vitorijoje (Ispanija) vykstančio vyrų krepšinio klubų Eurolygos finalo ketverto turnyro trečiąją vietą užėmė Madrido „Real“ (Ispanija) krepšininkai. Praėjusių metų čempionai mažajame finale sekmadienį 94:75 (24:16, 14:24, 31:23, 25:12) nugalėjo Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija) ekipą.
  • LKL: trečiose ir lemiamose Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) ketvirtfinalio rungtynėse Klaipėdos „Neptūnas“ sekmadienį atlaikė Prienų „Skycop“ mestą iššūkį ir žengė į šalies pirmenybių pusfinalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar gerai, kad paplūdimiuose nebus galima prekiauti alkoholiu?

balsuoti rezultatai

Už ką balsuosite antrajame Prezidento rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +13 +14 C

  +15  +16 C

 

 +14 +16 C

+24 +26 C

 +24 +26 C

 

+21  +23 C

4-5 m/s

 4-6 m/s

 

 3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis