3 nuotr.Lietuvoje pasigendama apibrėžtumo, kas yra viešasis interesas, kaip jis nustatomas ir turėtų būti ginamas. Tai išsiaiškinti turėtų padėti specialus tyrimas, kurio rezultatai paaiškės kitų metų spalį.
Penktadienį Teisingumo ministerijoje vyksta Lietuvos teisės instituto (LTI) organizuota tarptautinė mokslinė konferencija "Viešasis interesas versus teisėti lūkesčiai". Renginio metu pranešimus skaito Lietuvos, Prancūzijos, Vengrijos, Lenkijos, Ispanijos teisės mokslininkai, formuojantys nacionalinę ir tarptautinę teisės doktriną, taip pat konstitucinės, civilinės, administracinės teisės ir proceso sričių praktikai, susiję su viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių apsauga ir gynimu. Šis renginys aktualus visiems, besidomintiems viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių sampratomis, jų turiniu, viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių santykiu, konfliktais tarp viešojo ir privačių interesų ir šių interesų derinimu bei viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių apsauga ir gynimu.
Pasak LTI direktorės Jurgitos Paužaitės-Kulvinskienės, Lietuvoje tebeegzistuoja viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių atpažinimo problema.
"Pirma, kad būtų nuspręsta, kam atiduoti prioritetą, žinoma, reikia identifikuoti, kas apskritai yra viešas interesas. Iki šiol mūsų teisės aktuose yra tas neapibrėžtas viešas interesas, kuris nėra detalizuotas, Civilinio proceso kodekse jis 16 kartų paminėtas, bet nuo to aiškiau nepasidaro", - spaudos konferencijoje sakė J. Paužaitė-Kulvinskienė.
LTI vadovės teigimu, teismai, teisėjai prašo pagalbos padedant nustatyti viešojo intereso vertinamuosius kriterijus, institucijos kreipiasi į prokuratūrą nebūdamos tikros, kad prokurorai imsis ginti viešąjį interesą. Kol kas ryškiausias visuomenėje žinomas viešojo intereso pavyzdys - Neringos boteliai.
"Net, jeigu atskira institucija, dirbanti teritorijų planavime, socialinės apsaugos, žemės grąžinime, mano, kad šioje vietoje reikia apginti viešąjį interesą, pati galbūt neturi procesinių įrankių ir prašo prokuratūros pagalbos, tai nereiškia, kad prokuratūra kreipsis", - kalbėjo teisininkė ir pridūrė, kad šiuo metu bylose dėl viešojo intereso buvimo ar nebuvimo sprendžia pats teisėjas.
LTI mokslo darbuotoja Lina Beliūnienė įvardijo, kad viešojo intereso apibrėžtumo problema tiriama įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą "Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai". Projekte remiamasi ne tik nacionaline teisės sistema, moksline doktrina, teismų praktika, bet ir ekonomine, sociologine prieigomis.
Pasak L. Bieliūnienės, projekto rezultatas turėtų būti galutinės viešojo intereso apibrėžtumo koncepcinės gairės, "nes manome, kad iš tikrųjų įmanomas ir galimas apibrėžtas viešasis interesas".
Nustatant viešąjį interesą remiamasi vadinamuoju RVV kodu - tas dalykas turi būti reikšmingas, reikalingas ir vertingas visai visuomenei ar reikšminei jos daliai.
