respublika.lt

Pasienyje - puikus biurokratinis klimatas

(0)
Publikuota: 2017 gruodžio 21 07:52:43, Olava STRIKULIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Renatas Požėla. Arūno Bernacko koliažas

Naujovė aktuali žvejams ir visų pasiplaukiojimų mėgėjams. Nuo sausio 1-osios fiziniai asmenys, norintys pažvejoti ar paplaukioti Valstybės sienos apsaugos zonoje (VSAZ) esančiuose vandenyse, turės ne tik gauti pasieniečių leidimą, bet ir sumokėti valstybės rinkliavą. Keliolika euriukų.

 

Sugriežtinimai pasienio zonoje beveik sutapo su Europos Komisijos gruodžio mėnesio pasiūlymais, kaip labiau sutvirtinti išorinės sienos kontrolę. Įvedant vieno langelio principo bendrą paieškos sistemą ES informacinėse bazėse ir bendrą asmens biometrinių duomenų nustatymą.

Dalis Lietuvos valstybės sienos apsaugos zonos taip pat yra ir ES išorinės sienos apsaugos zona. Vienur tik 50 m pločio, o kitur - ir 1 km pločio. Leidimus patekti į zoną, piliečiui parašius prašymą, išduoda Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniai. Žmogui atsakoma teigiamai ar neigiamai ilgiausiai per 10 dienų. Popierinio leidimo nereikia, nes pasieniečiai naudojasi elektronine duomenų baze. Pakanka tik žvilgterėti į kompiuterį. Tad jei, kaip ketina EK, paieškos sistema visoje ES veiks vieno langelio principu, tai pro tą langelį bus galima sužinoti ir koks Lietuvos žvejys - Jonas ar Petras - žvejoja pasienyje. Žmogus, be leidimo užsukęs į pasienio apsaugos zoną, kaip ir anksčiau bus arba įspėjamas, arba nubaudžiamas. Baudos dydis yra nuo 40 Eur iki 170 Eur.

Paprastai pasieniečių laikinų ar ilgalaikių leidimų prašė piliečiai, norintys pasisvečiuoti pas pasienio apsaugos zonoje gyvenančius gimines, aplankyti kapus ar turistines vietas. Kita leidimų prašytojų kategorija - ūkininkai, turintys teritorijoje žemės ar miško. Arba specialistai, kuriems VSAT leido prižiūrėti ar taisyti valstybės sienos apsaugos objektus - tvoras, signalizacijas, vaizdo kameras ir t.t.

Kita vertus, ar tikrai kiekvienai močiutei, norinčiai aplankyti artimųjų kapelius, būtina rašyti prašymą. Jei ne elektronine forma, tai bent rašikliu. Taip pat negi vietiniai pasieniečiai nežino, kad vietinis ūkininkas yra zonoje pasisodinęs bulvių. Negi jeigu veršis ištrūko ir kirto pasienio apsaugos zoną, tai ir dėl pabėgusio veršio leidimų prašo? O kontrabandininkas, gabenantis per sieną prekes, ir taip neprašys jokių leidimų. Nei pasieniečių šunų, nei pačių pasieniečių. Kontrabandininkai veikiau smuks pro tankiai apgyvendintas vietas, kurios į apsaugos zoną nepatenka. O tokių vietų pilna. Ir prie Rambyno kalno, ir prie Rusnės, ir Šalčininkų rajone, ir t.t. Tad visa ši biurokratija: rašymas, dokumentų pateikimas, leidimo laukimas, veikiau atspindi tik dar vieną visuotinio valstybės biurokratizmo atmainą. Kaipgi kitaip susireikšminsi, jei piliečiai nieko iš tarnybos neprašys? Sėdi poste, budi, valandos slenka, jokių pažeidėjų. O dabar jau gali išdavinėti leidimus, neklaužadas drausminti. Svarbiausia - interesantas jau lūkuriuoja tavo sprendimo. Jau jam neramu. Jau apie tave galvoja. Kuo greičiau praneši „leidžiu“, tuo labiau žmogus džiaugsis. Taip sukuriamas džiaugsmingasis, maloningasis biurokratinis klimatas. Interesantams šokinėjant per kliūtis. Biurokratija pasijunta visokeriopų malonių teikėja žmonijai. Ar bent vienam pasienio kaimui.

Panašūs susireikšminimai pastebimi ir įvedus naują tvarką nedarbingumo išmokoms gauti. Anksčiau „Sodra“ gaudavo pranešimą, kad žmogus turėjo nedarbingumo lapelį, ir išmoka už nedarbingumą būdavo pervedama automatiškai. Į kliento sąskaitą. O dabar jau reikia rašyti „Sodrai“ prašymą. Jei taip bus toliau, biurokratai dokumentą-prašymą tuoj pakeis į dokumentą-maldavimą ar prašymą jo „mylystoms“ susimylėti ir teiktis duoti išmoką. Tiesa, tokia kanceliarinė dokumento forma dar nepatvirtinta, bet jei norės - tai ir patvirtins. Kad dar labiau žmones sumenkintų ir savo įstaigą išaukštintų. Nors logiškiau būtų, jei prašymus rašytų tie buvę ligoniai, kurie nedarbingumo išmokos nepageidauja. Kilniai dovanoja valstybei. Išmoką už persirgtą gripą. Tokių piliečių per metus turbūt būtų ne tūkstančiai, bet maždaug dešimt. „Sodrą“ užgriūtų ne tūkstančiai prašymų, bet tik dešimt. Kiek būtų sutaupyta laiko, erzelio, interesantų gaišinimo, prašymų skaitymo. Kiek biurokratiniame aparate būtų atlaisvinta etatų. Dirbančių su absurdiškais prašymais ir leidimais. Tiesa, jau susigriebta, kad dėl nedarbingumo išmokos pakanka pateikti tik vieną prašymą per metus. Bet kam iš viso prašyti, jei yra nedarbingumo lapelis, o valstybė PRIVALO išmokėti išmoką. Jei taip bus toliau, Lietuvos piliečiai greitai rašys pareiškimus savo inkstams. Kad teiktųsi veikti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s