respublika.lt
e3

Papildomai kaupti senatvės pensijai galimybių turi net mažiausiai uždirbantys (2)

2018 gruodžio mėn. 06 d. 08:05:11

Nuo kitų metų šalies dirbantieji galės apsispręsti, kaip kaups lėšas senatvės pensijai – liks tik „Sodros“ sistemoje, ar dalyvaus ir valstybės remiamoje antrojoje pensijų pakopoje. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad prognozuoti, kuriuo atveju investicijų grąža būtų didesnė, yra gana sudėtinga, tačiau remiantis ekonomikos dėsniais kiaušinių nereikėtų laikyti vienoje pintinėje ir investicijas išskirstyti.

 

Antroji pakopa naudingiausia mažai uždirbantiems

Pasak Ž. Maurico, apsisprendusiųjų likti tik „Sodros“ sistemoje pensijos dydis priklausys nuo Lietuvoje dirbančių žmonių skaičiaus ir jų gaunamo darbo užmokesčio, o privačiuose fonduose kaupiančiųjų pensijos dydį lems investicijų grąža.

„Vaizdžiai tariant, pasilikusieji tik „Sodros“ sistemoje kiaušinius deda į vieną krepšį Lietuvoje, o tie, kurie kaups fonduose, savo investicijas paskleidžia po visą pasaulį. Praktika rodo, kad investicijų išskaidymas yra naudingas ir bet kuriuo atveju sumažina riziką“, - sako ekonomistas.

Jis teigia, kad antrojoje pensijų kaupimo pakopoje naudingiausia dalyvauti tiems, kurių gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis už vidutinį.

Pagal naująją kaupimo formulę kaupiantieji skirs 3 proc. savo gaunamo atlyginimo, o valstybė iš valstybės biudžeto skirs 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Tiesa, pradėsiantys kaupti nuo kitų metų galės rinktis 1,8 proc. dydžio įmoką nuo atlyginimo ir 3 proc. pasieks per penkerius metus.

„Galima sakyti, kad kuo mažesnis atlyginimas, tuo labiau apsimoka kaupti, nes valstybės priemoka, kuri skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio tampa santykinai didesnė nei paties kaupiančiojo įmoka, kuri skaičiuojama nuo mažesnės algos. Bet kuo darbo užmokestis didėja, tuo antrosios pakopos patrauklumas mažėja, o dideles pajamas gaunantiems žmonėms iš viso labiau apsimoka dalyvauti tik trečiojoje, savanoriškoje pakopoje, kurią valstybė irgi remia suteikdama gyventojų pajamų mokesčio lengvatą“, - sako Ž. Mauricas. 

Investicijos į nekilnojamąjį turtą – rizikingos

Eksperto teigimu, daugiau uždirbantys turi galimybių investuoti ne tik į pensijų fondus. Paletė yra gana plati – tai ir kaupiamasis gyvybės draudimas, per kurį irgi galima susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio, taip pat nekilnojamasis turtas, meno dirbiniai, žaliavos. Tačiau Ž. Mauricas pabrėžia, kad pati populiariausia investicija Lietuvoje – tai nekilnojamasis turtas ir tai sukuria papildomą grėsmę.

„Žmonės, manydami, kad „Sodra“ jiems neužtikrins adekvačios pensijos, savo santaupas dažniausiai investuoja į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tai irgi laikyčiau kaip kiaušinių laikymą vienoje pintinėje, nes jei mūsų šalies ekonomika patirs nesėkmių, tas turtas gali greitai nuvertėti. Be to, tai nėra likvidi investicija, nes turtas nusidėvi. Todėl vienas iš pensijų kaupimo sistemos reformos tikslų turėtų būti gyventojus paskatinti dalyvauti toje sistemoje, idealiausia – visose trijose pakopose ir šiek tiek mažiau investuoti į nekilnojamąjį turtą, kuris sukuria papildomą investicijų koncentraciją, todėl ateityje, lūkesčiams neišsipildžius, žmogus gali likti prie suskilusios geldos. Reikia labiau išskirstyti savo investicijas ir stengtis investuoti visame pasaulyje – būtent tai ir suteikia antroji bei trečioji pensijų kaupimo pakopos“, - teigia ekonomistas. 

Svarbiausia – nebijoti rizikuoti

Ž. Maurico teigimu, kuo didesnė rizika, tuo didesnė grąža, todėl jaunimui jis pataria rinktis rizikingesnius fondus. 

„Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo didesnę dalį turi sudaryti investicijos į rizikingesnius aktyvus, visų pirma akcijas. Na, o pensiniam amžiui artėjant, didesnė dalis investicijų turi būti nukreipta ne į akcijas, o į obligacijas tam, kad  svyravimai akcijų rinkoje stipriai nesumažintų pensijų fonde sukauptos sumos. Tad siūlomas gyvenimo ciklo investavimo modelis tikrai duos didesnę grąžą ateityje. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad dalis gyventojų, kurie linkę investuoti į rizikingesnius aktyvus prieš krizę, padaro klaidų. Per krizę jie nukenčia ir išsigandę iš karto pereina į konservatyvius fondus. Tačiau pasibaigus krizei akcijos dažniausiai labai greitai pradeda kilti, todėl prarandamas tas kilimo priedas“, - mano ekonomistas.

Taigi būdų pasirūpinti didesne senatvės pensija turi tiek mažas pajamas gaunantys, tiek daugiau uždirbantys šalies gyventojai – svarbiausia, kad kaupimas truktų pakankamai ilgai, ne trumpiau nei 25-30 metų.

Užs. 263906


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRALAIMĖJO: Jungtinės Valstijos laimėjo ginčą su Meksika dėl tuno ženklinimo „Nežaloja delfinų“ (Dolphin Safe) ženklu, kai Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) teisėjai atmetė Meksikos kaltinimus, neva JAV tuno ženklinimo taisyklės pažeidžia PPO taisykles, praneša „Reuters“.
  • MIRĖ: mirė ketvirtas žmogus, sužeistas per antradienį Strasbūro Kalėdų mugėje įvykusias šaudynes, pranešė Paryžiaus prokuratūra, kuria remiasi BBC.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar turėtume reikalauti SSRS žalos atlyginimo?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -3     -1 C

-3     -2 C

 

   -4    -2 C

  -2     0 C

  -2    +1  C

 

  -3     -1 C

    5-9 m/s

    2-3 m/s

 

   4-6 m/s

 

reklama
e2