O.Strikulienė: Vėl prireikė ministro K.Navicko galvos. Bet ministras - ne medis, lengvai nenukirsnuotraukos (9)

2018 rugsėjo mėn. 02 d. 10:16:11 Perskaitė 2078

„Respublikos“ akiratyje - aplinkos ministro Kęstučio Navicko veikla. Ministras, šių metų gegužę sėkmingai išvengęs atstatydinimo dėl neva ES fondams proteguotos buvusios savo darbovietės, šįkart sukėlė visuomenės ir net kai kurių Seimo valdančiųjų papiktinimą dėl 2019-2023 metams 6 proc. padidintos valstybinių miškų kirtimo kvotos. Tiesa, K.Navickui atostogaujant, šį nutarimo projektą, paruoštą Aplinkos ministerijos, pasirašė K.Navicką pavadavęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

 

Negi Lietuvoje jau per daug miškų. Gyvename Sibiro taigoje? O gal miškingoje Suomijoje. Nors Suomija kaip ir Švedija perka medieną kitur. Savo miškus puoselėja. O Lietuvoje, nors apklausos rodo, jog didžioji dalis piliečių miškų kirtimui nepritaria, miškai toliau kertami. Tikrą, natūralų mišką su paukščių perimvietėmis, per tuoktuves burbuliuojančiais kurtiniais, natūraliomis senų medžių išvartomis galėsime regėti tik režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentiniame filme „Sengirė“. Nors iš kur toks begalinis noras gyvą medį nukirsti. Važinėti į girias miškavežiais bet kokiu oru. Ir bet kokiu oru girgždėti elektriniais pjūklais. Dėl didesnių pinigų? Kad labiau įsiteiktume užsieniečiams, medienos užsakovams-baldininkams, medienos apdirbimo įmonių savininkams? Galbūt. Matyt, tiek nusiritome toli nuo savo protėvių, garbinusių ąžuolą, sukūrusių sakmę apie žalčio vaikus, paverstus medžiais, kad dabar rūpi tik medienos kubo kainos. O kad kai kurie medžiai gyvena daug ilgiau nei viena žmonių karta, negi kam nors dar rūpi tokios subtilybės. Nukirst, nužudyt, parduoti. Nors net sovietiniais laikais savo miškus saugojome. Medieną pirkdavome Karelijoje.

Kirtimo apetitai didėja, o medžių-broilerių veislė neišvesta


Seimo socialdemokratų frakcija, piktindamasi, jog būtent šis aplinkos ministras padidino kirtimų apimtis, nėra visai teisūs. Kirtimų apimtys buvo didinamos ir anksčiau. Vėlgi 6 proc. Miško kirtimų apimtys 6 proc. buvo padidintos ir 2014-2018 m. Tąkart buvo leista valstybinės reikšmės miškuose per metus iškirsti 3145 tūkst. kubų likvidinės medienos. Išvertus į gamtai jautrių piliečių kalbą medžiai buvo sulikviduoti. Kaip mirties konclageryje. Dalis jų paleisti pro kaminą dūmais. Kaip biokuras. Didžioji dalis parduota užsieniečiams. Medienos pardavimo kainos taip pat kyla. Dar daugiau pakils, kai iš tikrųjų vertingas medis - ąžuolas, beržas, uosis ir t.t. taps mūsų miškų deficitu. Džiaugsimės drebulėmis bei karklais. Voverės galės lakstyti ant karklo, o jūriniai ereliai perėti sodybų gandralizdžiuose. O medžiai sugrįš jau kaip skandinaviški baldai ir medinės dėžutės. Galėtume kirsti dar godžiau, pardavinėti dar daugiau. Tik gaila, jog neišvesta veislė „ąžuolas-broileris“. Negalime pardavinėti kaip greitai augančios vištienos.

Painioja natūralią girią su sodu?


Nors Miškų sąjūdis dėl tokio Vyriausybės sprendimo žada kreiptis į teismą, o socialdemokratai - į Dalią Grybauskaitę, didesniam miškų kirtimui pritaria ne tik Saulius Skvernelis, bet ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Esą jei suaugusio medžio laiku nenukirsi, tai ir neparduosi. Nes medis, pasiekęs savo brandą, pradeda pūti. Viena rūšis anksčiau, kita - vėliau, bet vis vien išpūva, o išpuvęs kada nors nuvirsta. Tai, aišku, tiesa. Stelmužės ąžuolo jau nepirktų joks užsienio baldžius. Soduose taip pat nelaikomos senos, jau mažesnius vaisius užauginančios obelys. Kad nesusargdintų dar sveikų obelaičių. O ir jos genimos, kad atjaunėtų šakos ir duotų didesnį derlių. Tačiau miškas yra kur kas daugiau nei sodas. Soduose nėra tokios gamtinės įvairovės, simbiozės. Soduose apsilanko tik alkani kiškiai.

Nuo užteršto miške oro nė vienas briedis ar grybautojas nenumirė

Dar vienas argumentas už kirtimą. Pūvantys medžiai teršia orą bei aplinką. Tačiau aplinką turbūt labiau teršia medinės provincijos būdelės-tupyklos su širdutėmis. Neteko girdėti, jog Lietuvos briedžiai ar vilkai su šernais ėmė masiškai nusinuodyti pūvančiomis eglėmis-krituolėmis. Miškus išretina ir jūriniai krankliai kormoranai, ir gaisrai, ir vėtros. Tad kam dar retinti su pjūklais. Įsisuks koks nors viesulas - ir pats medžius išvartys be benzininio pjūklo. Padirbės stichija be algos. Bet čia jau poezija, melodrama. O V.Pranckietis pateikia visuomenei argumentą, kuriuo, matyt, ir pats netiki. Esą, jei daugiau kirsime miško, atpigs biokuras. Gyventojai mokės pigiau už šildymą. Kur gi ne. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvoje miškus įnirtingai kerta. Laimei, bent kaip žemės sklypai po Lietuvą neskraidė. Tačiau vis vien pilna privačių skelbimų apie pigiai parduodamą medieną. Ar apie parduodamą mišką išsikirsti. Tačiau, nepaisant paūmėjusio medžių žudymo, durpynų eksploatavimo, Lietuvos vartotojams šilumos kainos ne pigo, bet nuosekliai brango. Ir dabar brangs. Paaiškinus vartotojams, jog skiedrų „barelis“ pasaulio rinkose pabrango. Be to, tenka statyti nesuskystintų gamtinių skiedrų terminalą. Juk dalis žmonių - naivūs. Jei valdžia sako, tai ir tiki.

Su „valstiečiais“ net nesitarė?


Miškų didesniam kirtimui nepritaria ir Seimo „valstiečių“ frakcijos narė Virginija Vingrienė, o Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika pripažįsta, jog šis klausimas su komitetu nebuvo derinamas. Tad kaip vykdoma parlamentinė kontrolė, jei net „valstiečių“ ministras savivaliauja. Tiesa, kirtimą derino su Energetikos ministerija. O ši, aišku, pritarė. Juk malkos gerai dega. Energetiškai vertingos.

Socialdemokratai, aišku, puola K.Navicką ir dėl vykdomos Miškų urėdijų reformos. Nes socdemai tokiai reformai nuo pat pradžių prieštaravo. Kita vertus, kuo mažiau liko atsakingų žmonių už mišką ne Vilniuje, bet rajonuose, t.y. vietoje, tuo lengviau medžius išpardavinėti. Nes vietoje urėdo neliko. Neprieštaraus. O dalis juk prieštarautų. Ypač jei veteranas urėdas pats jaunystėje tuos medžius sodino.

Nors „valstiečių“ programoje žadėta, jog plyni kirtimai sudarys tik 30 proc., nes miškai turi būti saugomi kaip vertybė, atrodo taip nebus. Plyni kirtimai sudarys 70 proc. Mat teigiama, jog dabar kertami pokariu sodinti, jau brandūs medžiai. Tad kirsk 60-80-metį pensininką beržą dabar. Kol dar turi prekinę vertę. Mokslininkai irgi pritaria. O gal specialiai parinko tik pritariančius, lojalius valdžiai. Nes kadaise tuometinės Žemės ūkio akademijos dendrologai netrukdė sunaikinti dalį Kamšos draustinio su saugotinais medžiais. Nes buvo tiesiamas kelias. Profesoriaus Tado Ivanausko sodyba „Obelynė“ taip pat išsaugota tik jo giminaičių ir buvusių studentų dėka. Tad jei nutarė kirsti daugiau, tai kirs! Nesvarbu, kiek visuomenė aikčios ar nusimins beržynus mėgstančių raudonviršių skanautojai. Valstybinių miškų urėdijos 26 regioniniuose padaliniuose jau jaučiamas medienos meistrų stygius. Turi 73 meistrus, o reikia 237 tokių specialistų. Jaučiate? Ne medžio, bet MEDIENOS meistrų. Anksčiau urėdijose buvo miško išteklių ir auginimo specialisto etatas. O dabar šis etatas bus perskeltas į du etatus. Vienas specialistas bus atsakingas už medžio auginimą, o kitas - už jo savalaikį ir teisingą nužudymą. Bus miško išteklių specialistu.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net