O.Strikulienė: Su prezidento rinkimais politikai žmonėms ir kiaulę pakišnuotraukos (19)

2018 gegužės mėn. 15 d. 07:20:11 Perskaitė 2049

Teisininkai jau ieško pačios optimaliausios referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimo formuluotės. Tokios, kad piliečiai užkibtų. Balsuotų tik teigiamai.

 

O kam? Referendumas dėl dvigubos pilietybės vis vien įvyks. Net ir tuo atveju, jei referendumo klausimas skambėtų taip „Ar pritariate dviem kilogramams atpigintos lašišos su dviguba pilietybe be antkainio? „Nuo urnų vis vien pasitrauksime‚ išdaliję dvigubas pilietybes. Visiems kosmopolitams, pasaulio piliečiams. Jei jų aptrupėjusių pavardžių šaknys ar priesagos vis dar lietuviškos. Nors „lietuvis“ pats jau vargiai prisimena, kodėl jis lietuvis. Na, taip „granbabytė“ užsiminė „granfateriui“. Bet žemėlapyje Lietuvos jau ieško Afrikoje. Nors koks skirtumas? Welcome to Lithuania ar Welcome to Africa. Mums viskas tinka. Nes taip nori politikai. Todėl užsinorėsime ir mes. Jei nepavyktų, kaip pernai išsireiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, po metų būtų galima pakartoti. Suprask - jei lietuviai balsuos prieš dvigubą pilietybę, referendumą bus galima tiek kartoti, kol lietuviams įkyrės ir sutiks. Arba čia atsikėlę arabai sutiks. Kai Lietuva pritrūks lietuvių.

Jei valdžia nori, referendumo data tyčia sutampa su šalies prezidento rinkimais. Būtent tokiais rinkimais, kur rinkėjai būna aktyviausi. Jei valdžia nori, referendumui parenka gegužės mėnesį. Kai dauguma piliečių dar neatostogauja. Ūkininkai neprakaituoja šienapjūtėje. O miškuose dar neužderėję nei uogų, nei grybų.

Jei politikai nori, referendumui skiria net dvi dienas. Kaip 2003 m. stojant į Europos Sąjungą. O ir dabar Seimo pirmininkas yra viešai prasitaręs, jog referendumas galėtų vykti ne tik per pirmąjį, bet ir per antrąjį šalies prezidento rinkimų turą. Tačiau jei politikai nenori, kad referendumas įvyktų, jei nenori, kad jis vyktų ne valdžios, bet piliečių iniciatyva, tada pamatome tikrąjį „demokratų“ veidą. Prisimenu, kaip viešai buvo smerkiamas referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. 2013 m. žvarbų rudenį eiliniai piliečiai, vaikomi iš valstybinių įstaigų vestibiulių, išprašomi iš poliklinikų, aukodami savo sveikatą bei laiką, surinko 320 tūkst. parašų. Surinko, nors iš jų buvo tyčiojamasi, o referendumas pravardžiuotas „referendūūūmu“. Na, ir ką? Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ištikimoji valdžios pagalbininkė, 16 tūkst. parašų išbrokavo. Prieš pat Naujuosius metus. Bet piliečių nesutriuškino. Žmonės vėl puolė pasirašinėti. Tačiau laikas užvilkintas. Kai VRK nieko kito neliko, tik pripažinti piliečių teisę į referendumą, Seimas, sukandęs dantis, paskyrė įstatymiškai pačią tolimiausią datą. 2014 m. birželio 29 d. Po Gedulo ir Vilties dienos, po Joninių ir kaime jau įsivažiavus žemės ūkio darbams. Taip pat prasidėjus studentų bei dirbančiųjų atostogoms. Tad ko buvo galima tikėtis? Referendumas iš anksto palaidotas. Užrašas ant paminklo aiškus. Balsuoti atėjo tik 14,98 proc. rinkėjų. Tad jei politikai nori objektyviai žinoti, kiek trykštame entuziazmu dėl dvigubos pilietybės, tegul surengia referendumą per pačius liepos karščius. Nemaskuodami pakišamą kiaulę prezidento rinkimais.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net