respublika.lt

2017 kovo 24, penktadienis

O.Strikulienė: Silpnasis tapęs visišku nuliunuotraukos (13)

2017 vasario mėn. 05 d. 08:00:37
Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

„Respublikos“ savaitės akiratyje - visiškas valstybės negebėjimas apginti mušamus vaikus nuo smurtautojų. Nors ta kryptimi triūsia, kasdien girgžda, kažką veikia, algas ima vaiko teisių kontrolierė, didžiulis valdžios patarėjų, konsultantų, direktorių, vaiko teisių gynėjų, socialinių darbuotojų, teisininkų, psichologų aparatas. Na, ir kas?

 

Lietuvoje sugebama ir vienadienius, ir reikšmingus dalykus vienodai paversti „Santa Barbaromis“. Kai skirtumas tik toks, kokia tuo metu rodoma serija. Pvz., kelias savaites buvo sukama džipo, kailinių ir blondinės serija. O dabar bus sukama nužudyto vaikiuko serija. Atrodo, šių dviejų dalykų net negalima lyginti. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Reaguojama vienodai. Į viešumą iššoko džipas - ir iškart didis politikų susirūpinimas. Įvairiausiais kampais. Patrepsėjimas, kad reikia kažką daryti. Ir kitų Seimo narių automobilių išryškinimo stadija.

Į viešumą - faktas apie sadistiškai nužudytą vaikiuką - vėlgi didis politikų susirūpinimas. Patrepsėjimas, kad reikia kažką veikti. Į viešumą - blondinė, ir iškart jos grožio, paltukų grožio aptarinėjimas. Bei politikų susirūpinimas. Įvairiausiais kampais. Į viešumą - du sadistai. Vėlgi grožio-ne grožio aptarinėjimas. (Tik šįkart - dvasinio). Tad jokio skirtumo. Džipas, nužudytas vaikiukas ar išprotėjęs kupranugaris. Reakcija būtų vienoda. Baisėtis. Trepsėti. Užmiršti. O šiuo metu - dar trepsėjimo, žvakučių degiojimo, baisėjimosi ir kitų patėvių, tėvų smurtautojų išryškinimo stadija. Anksčiau jų nematė. O po Kėdainių tragedijos pamatė. Ir Kelmėje, ir Vilniuje, ir Lazdijuose. O po mėnesio ir vėl nematys.

Socialinė rizika? Ji vos ne visuotinė!

Socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis su Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininku Mykolu Majausku išrovė į Kėdainius. Ieškoti kaltų galvų. Dalia Grybauskaitė su ta pačia vaikų gelbėjimo intencija - į Kauną. Ieškoti vaikų globos etalono. Aiman, visi tie patrepsėjimai tokie kabinetiniai. Verčiau pasuktų valdžios automobiliai į šoną. Ir per sušalusius dirvonus pasileistų į atokius kaimus, bažnytkaimius. Kiekvienas vietinis, atėjęs į parduotuvę druskos ar cukraus, nurodytų vietines įžymybes. Garsiausią miestelio „k“, didžiausią „pijoką“, naktinį arielkos tašką ir kieno vaikai garsiausiai klykia. Ar naktimis be priežiūros bastosi. Įeini į tokią trobą - ir viskas kaip ant delno.

Socialinė rizika kažkodėl suvokiama taip. Jei asmuo dirba, šaldytuve yra maisto, vaikas lanko vaikų darželį, tai nėra jokios rizikos. Nes ji kažkodėl asocijuojasi tik su skurdu, nedarbu, girtuoklyste. O iš tiesų sunku būtų Lietuvoje rasti pilietį, nepriskirtiną socialinės rizikos grupei. Tokių būtų gal tik 10 proc. O visi kiti jaučia riziką, kad bankrutuos verslas, kad susirgs, neužderės derlius. Kad sutuoktinis jaunesnę ras, o paauglį sūnų primuš bendraklasiai. Kad nesugebės grąžinti paskolos ar kas nors iš aprangos išsityčios. Socialinė rizika - nuolatinis mūsų būvis. Net važiuodamas susiduri su socialine rizika. Kad kitas sociumo ir eismo dalyvis į tave įsirėš. O nuo suirzusių suaugusiųjų kenčia vaikai. Oficiali statistika, kad socialinės rizikos šeimose auga apie 5,6 proc. vaikų, neatspindi tikrovės.

Silpnasis jau tapęs visišku nuliu

Vaikas yra silpnesnis už suaugusįjį. Retorinis klausimas - kada valdžia, o ir visuomenė buvo silpnojo pusėje? Visokio silpnojo! Nebūtinai vaiko! Per mažo. Per seno. Neįgalaus. Neturtingo. Ligoto. Vienišo. Nereikšmingo. Juk mušti silpnuosius visuomenės narius galima ir psichologiškai. Jų nepaisant, juos ignoruojant ar niekinant. Į retorinį klausimą atsakius paaiškėtų, kad silpnasis mūsų visuomenės narys beveik visada ignoruojamas. Kai toks vyraujantis požiūris, ir tyrėjai, apklausinėdami primuštą vaiką, buvo ne jo, bet stipresnio patėvio pusėje. Patikėjo ne mažyliu, bet suaugusiuoju. Nes tyrė ne silpnojo naudai! Ir visi šioje istorijoje, tik su keliomis išimtimis, dirbo ne silpnojo naudai! Nes jei vaikas gyvena su patėviu, jau teistu už žmogaus sužalojimą, rizika akivaizdi.

Švelniau mušk!


Šalyje veikia 93 vaikų globos įstaigos. Kiekvienos savivaldybės teritorijoje veikia vaiko teisių tarnybos skyriai. Socialinės rizikos šeimas lanko socialiniai darbuotojai. Turime daugybę pedagogų, psichologų, pagalbos telefonų, pagalbos mygtukų. Bet visas šitas griozdiškas aparatas, aprėpęs Lietuvą, vis vien nesugeba apsaugoti vaiko nuo smurto. Galų gale turime Baudžiamąjį kodeksą. Su atitinkamais straipsniais dėl fizinio smurto. O galutinis rezultatas - neįgalumas. Net Seimo lygiu nesutariama, ar tėvai turi teisę taikyti savo vaikams fizines bausmes. Vyraujantis požiūris maždaug toks. Mušti galima. Svarbu neužmušti.

Dabar Seimas, sušaukęs neeilinę sesiją, iš naujo priiminės iš darbotvarkės išbrauktą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Populiariai vadinamą „vaiko nemušimo įstatymu“. Bet ar jo priėmimas būtų išgelbėjęs vaikiuką Kėdainiuose? Kažin. Nes suaugusieji vaikais netiki. Mano, kad fantazuoja. Pats pargriuvęs susitrenkė kaktą, o apkaltino niekuo dėtą mamos sugyventinį. Ketverių metų mažyliai fantazuoja kitaip. Praneša, kad jį užpuolė meška, pikta karalaitė, drakonas.

Sandėliuok mažesniuose sandėliukuose


Nesutariama ir dėl vaikų globos įstaigų. Anot šalies prezidentės, vaikų globos įstaigas reikia naikinti. Taikyti kitokią globą. Šeimyninę. Kai vaikai, laikinai ar visai atimti iš gimdytojų, globojami kitose šeimose. Atitinkamai parinktose. Jau nuo šiemet neleidžiama į globos namus atiduoti vaikučių iki 3 metų. Jiems iškart ieškoma nuolatinių ar laikinų globėjų. Pvz., budinčių globėjų. Pasiruošusių priimti globotinį visą parą. Ilgiausiai - pusmečiui. O vėliau gal net įsisūnyti, įsidukrinti. Kita vertus, laikinųjų globėjų yra tik vienetai. Kaune - tik dešimt. Tarkim, per Lietuvą tokių yra šimtas. O vaikų globos įstaigų 93. Negi viena šeima, kupina netgi pačių geriausių norų, galėtų savo namuose globoti visus vienos globos įstaigos auklėtinius?

Kita vertus, tas mechaninis vaikų perkraustymas į naujus sandėliukus, sandėlius, dar negarantuoja, kad Lietuvoje neliks bejėgių mažylių. Patiriančių tėvų, mamų ar patėvių smurtą. Kaimynai tylės. Giminaičiai tylės. Socialiniai darbuotojai neįžvelgs jokios rizikos, nes šeima turi tris karves, daržą ir traktorių. Kai toks požiūris, vaikus gelbėja tik medikai. Jei pas juos atveža dar ne mirtinai sužalotus.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (13)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATSTOVAS: Jungtinių Valstijų Senatas patvirtino dešiniųjų pažiūrų Deividą Fridmaną naujuoju Amerikos ambasadoriumi Izraelyje.
  • RIBOS: penktadienį JAV dolerio kursas brangsta, bet JAV valiutos kurso augimą riboja susirūpinimas dėl JAV prezidento Donaldo Trampo gebėjimo įgyvendinti sveikatos apsaugos reformos projektą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Kaip įveikti tuberkuliozę?

balsuoti rezultatai

Ar keliaujate į užsienį apsipirkti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 -1   +3 C

  -4   +1 C

 

   -2    +1 C

  +6   +10 C

  +4   +6 C

 

    +5   +7 C

    2-6 m/s

     5-10 m/s

 

      3-8 m/s

USD - 1.0807 PLN - 4.2816
RUB - 62.6509 CHF - 1.0714
GBP - 0.8679 NOK - 9.1463
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12