1 nuotr.Lietuvoje gali tapti profesoriumi neturėdamas vidurinio mokslo baigimo atestato. Tai teoriškai, o siaube, gal ir praktiškai jau įmanoma. Kaip bebūtų, jau turėjome socdemų deleguotą kultūros viceministrą Darių Mažintą (1). Baigusį tik 10 klasių, tačiau turėjusį aukštojo mokslo baigimo diplomą. O dabar apsireiškė konservatorius Vilius Semeška (2). Buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. Nebaigęs vidurinės, tačiau ekonomikos mokslų magistras.
Pirmoji mintis. Tragiškoji. Ko vertas Lietuvoje išsilavinimas, jei jau negalima atskirti, kas mokytas, o kas nemokytas. Jei popieriuko nematai - tai ir nežinai. Iš kitų požymių jau neatskiri barbaro nuo Sokrato. Gal todėl viešojoje erdvėje tiek beraščių, pradedant skelbimais ant stulpo ir baigiant socialiniais tinklais. Nes atestatai, diplomai sufabrikuoti.
Jei viena šiaulietė, Seimo nario padėjėja apsimetė akla, tai galima apsimesti ir protingu. Netgi lengviau. Įkliūna tik tie, kurie ypač lenda į viešumą. Ar turi garsias pavardes. Pvz., Kaune vos aukštojo Lietuvos kūno kultūros akademijos diplomo negavo Deivis Ganusauskas, pravarde Mongoliukas. Neva stropiai lankęs paskaitas. Suabejota ir Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho (3) diplomu Rusijoje bei mokslais Kauno technikos universitete. Tačiau jei Mongoliukas būtų Nemongoliukas, o Uspaskichas būtų Neuspaskichas, niekas jų išsimokslinimo netikrintų. Būtų sėkmingai prasprūdę. Darbavęsi ekonomistais, sporto treneriais, vadybininkais ir t.t. Tad nelįsk į politiką, nelįsk vadovauti ministerijoms, nelįsk į kriminalinius nuotykius, laikyk liežuvį už dantų - ir gali Lietuvoje suvaidinti bet kokį magistrą. Iš esmės, matyt, pakaktų ir keturių klasių išsilavinimo. Nes piliečiai visai nepastabūs. Per daug savimi susirūpinę. Jei pastebi, tai tik galimą konkurentą. O jei su niekuo nekonkuruoji, kojų nemindžioji - kvėpuok, gyvuok laisvai. Draugauti, šašlykus savaitgaliais kepti diplomo nereikia. Ir V.Semeška įkliuvo tik todėl, jog konfrontavo su Druskininkų savivaldybės valdančiąja dauguma. Ir turėjo abejonių dėl VRK pirmininkės skaidrumo.
Antroji mintis. Optimistiškoji. Neverta išgyventi, jog provincijoje uždarinėjamos mokyklos. Kam jos reikalingos? Motulė ar kaimo daraktorė-pedagogė pensininkė gali suteikti vaikui trijų klasių bazinį išsilavinimą. Kad galėtų parašyti pareiškimą ir suskaičiuoti pinigus. Ir pakaks. Valstybė kiek pinigų sutaupys. Be to, per daug gudrūs piliečiai per daug klausinėja. Negi kombainą ar traktorių su chemijos kabineto laboratorine kolba vairuos. Ar fizikos vadovėliu nuo karštos saulės dangstysis. O jei vaikis vieną dieną nuspręs, jog be aukštojo mokslo neranda žmonos, ras, kas jam nupaišys diplomą. Lietuvoje per kelis dešimtmečius pripaišyta daug netikrų litų bei eurų. Kas galėtų paneigti, jog per tą patį laikotarpį nebuvo pripaišyta netikrų diplomų. Juk gabiam menininkui tas pats - ar ąžuolą, ar beržą piešti. Galų gale, ir tai nebūtina. Pakišk aukštesniajai mokyklai pažymą vietoj atestato - ir priims.
Sunkiausia apsimesti reaktyvinio lėktuvo pilotu, nes pačiam būtų baisoka nukristi. Todėl manau, jog profesionaliais lakūnais Lietuvoje dar neapsimetama. Mažoka tikimybė apsimesti gydytojais. Kad neįkliūtum, teoriškai turėtum būti bent felčeris. Be to, pavojinga turėti specialybę, kurios mokoma tik vienoje ar tik keliose šalies aukštosiose mokyklose. Kolega nustebs - kodėl jūsų studijuojančio neatsimenu. O, pvz., vadybininkus, ekonomistus štampuoja dešimtys aukštų ir aukštesniųjų. Dar geriau, jei mokslinčiumi tapai užsienyje. Tada niekada neįkliūsi. Visi pagarbiai atsitrauks.
Mes nežinome, kiek Lietuvoje cirkuliuoja apgaulingų diplomų, pirktų diplominių darbų ar disertacijų plagiatų. Nes niekas tokiais dalykais nesigiria. Kartais net rektoriais tampa. Tačiau jei Lietuvoje per tris dešimtmečius tik didėjo socialinis atotrūkis, vadinasi, ekonomistų, sociologų, politologų diplomai yra visiškai niekiniai. Gal netikri?
