Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada teikti įstatymo projektą, kuris, jei kolegos pritartų, sumažintų parlamentarų skaičių nuo 141 iki 121 politiko.
Visai logiška. Jei Lietuvoje piliečių mažėja, tai turėtų sumažėti ir jiems atstovaujančių Seimo narių. Tik, aišku, ne iki dešimties. Nes dešimtukui, jei užsimanytų įvykdyti šimtmečio aferą, būtų visai lengva susitarti. O šiaip, ar bent vienas lietuvis, jei nėra šalies parlamentarizmo kronikininkas, prisimena atvejį, kai įstatymą ar jo pataisą priėmė 141 politikas? Posėdžių salėje ir taip paprastai posėdžiauja tik trečdalis. Ypač popiet. Tad Seimo narių skaičiaus sumažinimas - tik dėsningas Seimo priartinimas prie jau egzistuojančios realybės. Jei dabar įstatymą gali priimti ir 60, ir 85 politikai, tai kodėl negalėtų priimti 121 politikas?
Tačiau ne. Sujudo kai kurie aktyvistai. Daugiau nei 80 visuomenininkų - politologų, sociologų ir t.t. - jau kreipėsi į V.Pranckietį su pagraudenimais, perspėjimais. Maždaug taip. Maldaujame neiškrėsti nesąmonės. Didžiai geidaujame nesumažinto Seimo narių skaičiaus. Vai - vai! Ajajai! Nes kas atstovaus Lietuvos kūrinijai emigracijoje. Lietuvos mažutėliams, pabirusiems po visą pasaulį. Todėl meldžiame jus, godotinas pone V.Pranckieti, nesiūlyti Seimui tokios diversijos. Nes iš gėdos sudegsime prieš mūsų emigrantus. Įvyks globalinė katastrofa. Paliksime emigrantus visiškai vienišus. Airių, britų, indėnų, brolių Bolų ir vikingų apsupty. Priešiško pasaulio džiunglėse. Be 141 mūsų atstovo palaikymo.
Tačiau kyla klausimas. Kiek emigrantų, seniai įsikūrusių užsienyje ir nesiruošiančių grįžti, patirtų didžiulę desperaciją, jog Lietuvoje sumažintas parlamentarų skaičius? Gal Žydrūnas Ilgauskas? Gal Violeta Urmana? Gal laimėjusieji JAV „žaliąją kortą“ ir jau seniai turintys šios šalies pilietybę? Beveik per tris dešimtmečius iš Lietuvos buvo išplauta tiek tautiečių, kad jų vaikai jau tapę britais, airiais, amerikiečiais. Ir jiems mažiausiai rūpi, kad kažkoks Lietuvoje likęs Seimas vaizduoja jiems atstovaujantis. Ir visai nerūpi, kokie Vilniuje priiminėjami įstatymai. Nes gyvena ne Vilniuje, bet Kanadoje. Paiso jau ne Lietuvos, bet kitos šalies įstatymų. Aliaskoje gyvenant nerūpi, jog Lietuvoje nori uždrausti šunims daugiabučiuose loti. Ar uždrausti gyventojams rūkyti balkonuose. Aliaskoje rūpi neužlipti ant meškos. O mums rūpi neblaiviems neužlipti ant Aurelijaus Verygos. Mes galime prisigalvoti įvairiausių kelių eismo taisyklių, bet lietuvis emigrantas, vairuojantis Didžiojoje Britanijoje, vis vien važinės, mūsų požiūriu, „prieš eismą“. Nes nepasiteisins britui policininkui, jog laikosi lietuviškų taisyklių. Todėl nereikia vaidinti, kad Seimas atstovauja emigrantams.
Visuomenininkai galėtų iš pradžių išsiaiškinti, kiek emigrantų yra įsiminę visų Seimo narių pavardes. Gerai, bent ministrų. Tad jei 20 pavardžių iš Seimo išnyktų, ne tik emigrantai, bet ir čia likę piliečiai labai nenuliūstų.