Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Stasio Žumbio nuotr.

„Na, ir ką savo 9-ajame metiniame pranešime išryškinsiu. Ar tikrai jau devintas? Skaičius nekoks. Primena marinisto Ivano Aivazovskio labai gailų paveikslą „Devintoji banga“. Tuoj nušluosiančią skęstančius jūrininkus. Bet nieko nepadarysi. Skaičius yra tik skaičius. Akcentuosiu kitus dalykus. Metinis pranešimas - tai savotiškas meno kūrinys. Turi žmones paveikti emociškai. Sudrebinti. Sutaurinti. Nes tik vis dar pasitaikantys idealistai metinių pranešimų iš tikrųjų klausosi. O kiti klausosi tik tiek, ar nebus ištartas jo partijos ar ministerijos pavadinimas.“

Drama be Karbauskio

„Todėl, kaip ir reikalauja šis meninis žanras, sukursiu emocinę priešpriešą. Pvz., „Gražuolė ir Pabaisa“. Lietuvą - tą įstabųjį Laisvės kūrinį - graužia godumo ir nepasitikėjimo kirminas. Vardu „Neregėta Lietuva“. Vis prasiskverbiantis į valstybės pamatus. Daug aiškinti, kas tas kirminas, net nebūtina, nes visuomenė dar susifokusavusi į „MG Baltic“ skandalą. Ankstesnių skandalų veikėjus jau pamiršusi. Nebent patys save prisimena ir kitiems primena. Vadinasi, teks fokusuotis į paskutinį skandalą. Ar tikrai paskutinis? Patarėja sako, jog tikrai. Puiku, būtent čia įterpsiu savo apgailestavimą dėl „tulpių pašto“. Tarstelėsiu, jog irgi nudegiau. Tulpių, aišku, neminėsiu. O kam? Negi jos dega. Visi ir taip viską supras. O kai visi supratingai supranta, galima vystyti temą toliau. Įdomu, ar Ramūnas Karbauskis manęs dabar klausosi? Manau, kad dar ne. Jis mėgsta pavardes ir tikslų hektarų skaičių. Dabar klausosi šalies idealistai, nes aš savo metiniame dar brendu per Rubikono upelį kaip Julijus Cezaris, dar vis esu kovų su juodosiomis buhalterijomis įkarštyje. Įdomu, ar manęs dabar klausosi Viktoras Uspaskichas, jei yra Lietuvoje? Ar bent Vytautas Gapšys. Nežinau, bet idealistai tikrai klausosi. Kaip aš jau beveik dvi kadencijas brendu, maknoju per Laisvės kūrinį Lietuvą, gniuždomą šantažo ir grasinimų. Jau per daug juoda? Idealistams reikia suteikti vilties, kad galutinai neišsibėgiotų? Suteiksiu jiems viltį su idealizmą uždegančiu lozungu „Tik teisinis ir pilietinis pasipriešinimas yra atsakas į neskaidrią politiką!“. Valio, draugai! Pabaigą ištariu tik mintyse, kad idealistai nesupainiotų su Gegužės 1-osios paradu. Dar išžygiuos nežinia kur. O gal per stipriai pasakiau apie pilietinį pasipriešinimą? Ne, per daug žmonių įaudrinti neverta. Po pastraipos apie blogybes, reikia įdėti optimistinį sakinį. Tad tikiu, kad su trimis istorinėmis korupcijos bylomis prasideda ir nauja šalies skaidrumo istorija. Geras sakinys. Man patinka. O ar tikrai tikiu? O ar tikrai visiems būtina žinoti, ką aš galvoju? Kaip noriu, taip ir galvoju. O kaip reikia, taip ir viešai sakau. Įdomu, ar Karbauskis manęs jau klausosi? Turbūt dar ne. O Saulius Skvernelis tikrai klausosi. Nes jis - statutinis. Gavo komandą - klausykis, ir vykdo. Kai baigsiu kalbėti, duos sau komandą - laisvai. Tai vadinama asmenybės savidresūra. Tai yra, savireguliacija.“

Drama su Karbauskiu

„Na, o dabar pradedu! Karbauski, laikykis! Jei nesuprasi, kad apie tave buvo kalbama, Gabrielius paaiškins. O aš pradedu apie partijas. Jų galios sukoncentruotos partinėse viršūnėse, remiasi tik lyderių vardu. Ar išgirdai, Karbauski? Atrodo, neišgirdo. Nes niekas nepaminėjo jo vardo ir hektarų. Todėl mano, jog toks partijos apibūdinimas tinka konservatoriams ir jų Gabrieliui. O gal tik vaidina? Negi toks žioplas? Tada trinktelėsiu į tarpuragę stipriau. Pranešiu, jog Lietuvos darna tampa visuomenės susipriešinimu. Aha, išgirdai žodį „darna“? Visiškai teisingai. Iš valstiečių rinkiminės programos. Smulkmenomis Seime užsiimate. Ar Lietuvoje pati didžiausia problema - priklausomybė nuo sekso ar medžioklė su lankais? Ir komisijų Seime per daug. Ir tiria jos selektyviai. Stop! Gal jau per daug pasakiau? Įtars, jog užstoju konservatorius nuo Vytauto Bako komisijos. Todėl keičiu intonaciją. O dabar, kai visi šiek tiek atvėso, kad trenksiu tikslų smūgį Karbauskiui. Štai! Klausyk! Vieni kaime nesuduria galo su galu, o kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius. Žemės koncentracija - vienose rankose, klesti pajų ir vekselių biznis, žemės įsigijimas nekontroliuojamas, yra „sofos“ ūkininkų. Vėl nieko nesupratai? Vėl vaidini? Juk siunčiu aiškią žinią, jog valstiečiai žemės ūkyje toleruoja visišką jovalą ir negina kaimo varguolių. O dabar pagąsdinsiu, jog visur, kur įsigali savivalė, reikalingas pilietinio pasipriešinimo sąjūdis. Geras pavyzdys - Medikų sąjūdis. O šiaip kas čia per daug priešinsis? Negi kaimo senoliai? Profesinės sąjungos silpnos. Jaunimas į partijas stoja vangiai. Prieš rinkimus dar koks nors naujas koncernas-gelbėtojas išlįs. Bet negalima taip baisiai kalbėti ir išgąsdinti dar užsilikusius idealistus. Gal pabaigai kokį gražų eilėraštį padeklamuoti? Ne, pernelyg patetiška. S.Skvernelis pamanys, kad jau atsisveikinu ir Vyriausybės darbu nesidomėsiu. Ir taip tas statutinis galvoja, kodėl jo nė kiek neužpuoliau. Ogi nenorėjau šįkart. Kad ir kaip būtų, Skvernelis ir V.Baką pareguliuoja. Kad per daug konservatorių nepultų. Kad ne taip entuziastingai vykdytų visus Karbauskio pageidavimus. Užteks jam ir Širinskienės.“

Ai, bus dar tų dramų...

„O dabar dar reikia pakalbėti apie užsienio politiką. Tik sunku ją supaisyti, kai Donaldas Trampas vieną dieną G7 susitikimą apkvailina, o kitą dieną - jau Singapūre Šiaurės Korėjos lyderį šlovina. Labiau nei mane Baltuosiuose rūmuose. Štai ką reiškia turėti branduolinį ginklą. Tačiau, nors geopolitinė situacija miglota, o NATO kariai dar neišmokę vairuoti šarvuočių, tikiu, bent šaudyti gal moka? Gal bent vokiečiai. Nes Vokietija yra Lietuvos saugumo atrama. Ar jau viską paminėjau? Akcentus sudėliojau teisingai? Aišku, teisingai. Kaip visada. Juk aš neklystu. Ar kas nors po mano metinio pranešimo pasikeis? Nežinau. Geriausiai man sekdavosi gąsdinti teisėjus, Algirdą Butkevičių ir virkdyti socialines darbuotojas. Gal visgi vertėjo Karbauskio pavardę paminėti. Kad net ir visiškai bukas suprastų, jog apie jį - JĮ! - kalbama. Ai, ir taip bus gerai. Baisiau būtų, jei mano žodžių įkvėptos profesinės sąjungos bei pilietiniai judėjimai imtų dauginte daugintis. Tiek prisidaugintų, kad išeitų į neskaidrių politikų medžioklę su lankais. Kartu žingsniuojant ir Medikų sąjūdžiui. Kad bintuotų sužeistuosius. O ką politologai kalbės - ir taip žinau. Kalbės, jog man tinka dabartinis partijų finansavimo modelis, o ankstesnio nenoriu. O partijos nori. Ir kiekvienas politologas, priklausomai nuo politinių simpatijų-antipatijų, vartalios tą žinią, kol patiems nusibos. Dar kalbės, jog man nepatinka dabartinis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suformavimo modelis. Nes tokiai VRK sudėčiai sunku išlikti politiškai neutraliai. Bet ar politiškai neutralių žmonių būna? Juk nebūna. Na, dar kalbės apie mano „konfliktą“ su R.Kar-bauskiu. O ko čia per daug konfliktuoti. Juk abu labu panašūs. Abu vienodai užsispyrę ir abu vienodai neklystantys.“