respublika.lt

Olava Strikulienė: Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę

(0)
Publikuota: 2018 vasario 19 13:56:04, Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 88 nuotr.
Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę

Šią savaitę, kas kaip moka, paminėsime Lietuvos valstybės šimtmetį. Net su trijų spalvų sklindžiais. Ar trijų spalvų vaisių kokteiliais. O kai kas - murmėdamas. Tačiau būtent murmantieji, pilku dangumi, dažnu lietumi nepatenkinti lietuviai sukūrė šį stebuklą. Savo valstybę. Piktai! Aistringai! Užsispyrę! Savanaudiškai save saugodami. Net eidami atbulai. Altruistiškai save aukodami. Burbėdami ant jos. Pykdami ant jos. Net nekęsdami. Bet vis vien mylėdami. Savo valstybę. Kartais taip išnykdavusią istorijos ūkuose, kad atrodė - negrįš. Bet vis vien jos neprarasdavome. Vėl atrasdavome. Tad būk sveika, sulaukusi šimtmečio.

 

Pirmasis stebuklas - avantiūrizmas. Nuo pat 1918 m vasario 16-osios Lietuvos valstybė buvo pats beprotiškiausias, avantiūristinis signatarų projektas. Jokio masinio palaikymo faktiškai nebuvo. Valstybę palaikė tik negausi šviesuomenė. Ir nors priimtoje Konstitucijoje buvo pabrėžta, jog Lietuvos sostinė Vilnius, jau 1919 m. atrodė, jog lietuviai nei į Vilnių, nei į Lietuvą tuoj neturės jokių teisių. Šiaurinę valstybės dalį užėmė sovietinės Rusijos trys divizijos. Revoliucionierius Vincas Mickevičius-Kapsukas ketino sujungti Lietuvą su Baltarusija į bendrą Litbelo valstybę. Vėliau į Lietuvą ėmė veržtis pusiau banditai bermontininkai. Lenkija užėmė Vilniją. Ir šitoje ideologinėje, tautinėje, tikybinėje, vertybinėje rusų, lenkų, vokiečių, lietuvių, totorių, karaimų, žydų, gudų ir t.t. maišalynėje lietuviai sugebėjo apginti savo valstybę. Neišsigąsti. Supykti. Kodėl jie lenda kaip skėriai? Ir iš pasiutusio, visiškai nevalstietiško, visiškai neatsargaus avantiūrizmo suburti minias savanorių. Apginti vos vienerių metų valstybę. Dar labiau sumažėjusią. Netekusią Vilniaus ir Klaipėdos. Suluošintą. Su laikinąja sostine. Ir pradėti antrąjį lietuvišką stebuklą.

Antrasis stebuklas - užsispyrus statyti, kurti. Per 1920-1940 metus, jei kas paklaustų, ką veikė lietuvis, labiausiai tiktų atsakymas - jis kūrė, statė, reformavo. Įvykdyta žemės reforma. Įvesta auksu padengta stipri nacionalinė valiuta - litas. Kotiruojama pasaulio biržose. Kūrėsi modernūs ūkiai. Įsteigtas Vytauto Didžiojo universitetas. Rusijos gubernijos užkampis Kaunas savo naujais pastatais vis labiau panašėjo į Vakarų Europos miestą. Būtent tarpukario laikinosios sostinės architektūra sudomino UNESCO. Nors patys lietuviai, kaip ir šiais laikais, aršiai kritikavo naująją architektūrą. Teisingumo rūmus, Lietuvos centrinio pašto, Lietuvos banko rūmus ir t.t. Neįtiko jų dydis, išvaizda. Tačiau šioje architektūroje, orientuotoje stovėti šimtmečius, nejusti jokios ateities baimės ar laikinumo. Lietuviai, nepaisydami gąsdinančių būsimo Antrojo pasaulinio karo nuojautų, pasiutišku greičiu statė, tobulino, gražino savo valstybę. Ir savo buitį. Norėdami kuo daugiau spėti. Kuo labiau įsišaknyti, įsitvirtinti. Važinėjosi funikulieriumi. Kūrė lietuviškus lėktuvus ir sklandytuvus. Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlantą. Per 22 metus išleista apie 25 000 neperiodinių spaudinių. Dalininkė Marcė Katiliūtė už Ievos Simonaitytės romano „Aukštujų Šimonių likimas“ iliustracijas Paryžiuje apdovanota aukso medaliu. O dailininkas Vytautas Petravičius 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už iliustracijas apdovanotas „Grand Prix“ ir žiuri diplomu. Lietuviai veržėsi visomis kryptimis. Į jūrą, į debesis, į laukus, į miestus. Šį laikotarpį galėtume vadinti didžiąja, beatodairiška kūryba. Su politiniais ginčais Seime ir spaudoje, su kariškių 1926 m. įvykdytu perversmu, su streikais, tačiau vis vien kuriant. Tad nereikia aimanuoti, jog esą lietuvis rambus, lėtas. Kai reikia, mes net labai veržlūs. Pavyzdžiui, 1935 m. Kaune vyko pirmasis pasaulyje nacių teismas. Keturi Klaipėdos krašto nacių vadovai buvo nuteisti mirties bausme. Vėliau ją pakeičiant kalėjimu iki gyvos galvos.

Ištrauka iš italo Džovanio Salvatorio prisiminimų apie tarpukario Lietuvą: „Lietuviai, šie šiaurės vaikai yra gražiai nuaugę, stambūs, tvirti, be to, neturi virškinimo sutrikimų, kokius sukelia išsekimas nuo karščio“.

Ištrauka iš JAV lietuvių veikėjo Antano Šeštoko-Margerio įspūdžių 1931 m.: „Vytauto Didžiojo universiteto rūmai yra tokio fabrikiško stiliaus (...) šitas namas tinkąs universitetui kaip balnas karvei“.

Trečiasis stebuklas - išlikti žudomam. 1940-1941 m., 1941-1944 m. ir 1944-1953 m. Šie dramatiški okupacijų laikotarpiai tiek aprašyti, kad galima pasakyti tik tiek, jog veržlus statytojas lietuvis buvo tapęs iškankintu, nukankintu, įbaugintu, susitepusiu, sekamu ir išdavinėjamu lietuviu. Vieni skauduliai. Vien tik susitaikymo, prisitaikymo ir vis vien neprisitaikymo dramos. Visi kančios etapai. Nuo didžiulio noro priešintis, nuo 20 pogrindinių partizaninių spaustuvių iki pralaimėjimo. Nelaimingumo. Justas Paleckis negalėjo būti laimingas išsiųsdamas Lietuvos diplomatą Juozą Urbšį į gulagus. Žmogus, pavarde Urbonas, išdavęs Adolfą Ramanauską-Vanagą, taip pat negalėjo būti laimingas. Kaip negalėjo būti laimingi valstiečių arkliai, suvaryti į kolchozą, o patys valstiečiai išvaryti į Krasnojarsko sritį. Būsimas poetas Kostas Kubilinskas, išdavęs partizanus, buvo lygiai toks pats nelaimingas kaip ir Vincas Mykolaitis-Putinas. Cenzūros priverstas perrašinėti savo romaną „Sukilėliai“. Laimingų žmonių, kai šeimos priverstinai išskirtos, kaimynai žuvę ar apvogti, negali būti iš principo. Tai tik išorinis prisitaikymas ir veidmainystė.

Ketvirtasis stebuklas - prisitaikyti neprisitaikant. 1953-1987 m. lietuvis okupacijoje atkartojo labai panašų laikotarpį į 1920-1940 m. Jis vėl puolė statyti, kurti. Stengėsi užmiršti, kas buvo, neliesti pavojingų temų. Ir stačia galva nėrė į mokslus, darbus. Rezistentų, nebijančių viešai reikštis, buvo vienetai. O pagrindinė masė lietuvių tik laikinai, pvz., per Kalantos įvykius atbusdavo ir vėl išoriškai aprimdavo. Slaptoji, pavojingoji tema - Lietuvos valstybė - vis vien glūdėjo pasąmonėje. Kitaip nebūtų buvę sukurti nei „Mažvydas“, nei „Herkus Mantas“. Sako, buvome konformistai, kolaborantai, prisitaikėliai ir vogėme iš gamyklų, statybų. Bent cemento maišiukus. Bet ar galima vadinti kolaborantu žvėriuką, kuris priverstas prisitaikyti prie pusiau išdegusio miško. Nes kito miško nėra. Tokiame gimė. Todėl kolaboruoja su apdegusia egle. Faktai rodo, jog lietuviai buvo su Lietuva. Apdegusia, bet širdy nenumarinta. Kitaip nebūtų buvusi sukaupta kritinė nepasitenkinimo masė. Vėl atkūrusi valstybę.

Penktasis stebuklas - atsikartoti istorijos spiralėje. Apie Atgimimą nerašysiu, nes jį savo memuaruose apdainavo beveik visi to meto politikai. Nors memuaristika būtų tikslesnė, jei prie jos būtų prijungti ir Šiaulių „princų“, Panevėžio „tulpinių“, Kauno „daktarų“, tuometinės milicijos-policijos ir gamyklų, parduotuvių direktorių memuarai. Atėjo laisvė, bet kartu prasivėrė ir Pandoros skrynia. Išlindo įvairiausios ydos. Atrodė, kad Lietuvoje vyksta karas. Sproginėjo mokesčių inspekcijos, policijos komisariatai, namai, automobiliai. Vieni tuo laikotarpiu žuvo. Kiti praturtėjo. Treti prarado sveikatą ir pasitikėjimą savo valstybe. Ketvirti pabėgo. Laikotarpis kiek primena 1919 metus. Kai vienerių metų valstybei vienu metu teko kovoti ir su Rusijos divizijomis, ir su bermontininkais, ir su lenkais, ir su V.Kapsuko bolševikais. Kai viskas buvo persipynę. Skiriasi tik tiek, jog tada sklypai dar neskraidė. Tik S.Darius su S.Girėnu. Bet, o stebukle, ir šis sumaišties laikotarpis praėjo. Susigulėjo. Susisluoksniavo. Žmones dabar gąsdina nebe sprogdintojai, bet telefoniniai sukčiai ir emigracija. Tačiau, atmetus negatyvą, kurio būta ir Jono Basanavičiaus, ir Antano Smetonos, ir Kazio Griniaus laikais, apsidairykime ir pamatysime, kiek Lietuvoje jau nuveikta. Lietuvis vėl stato. Tik semantiniai akcentai kitokie.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s