respublika.lt

Nuspręsta: V.Čmilytė-Nielsen tapo naujos kadencijos Seimo pirmininke

J.Razma ir A.Mazuronis išrinkti vicepirmininkais

(0)
Publikuota: 2020 lapkričio 13 23:20:50, Eltos inf.
×
nuotr. 19 nuotr.
Naujojo Seimo plenarinis posėdis. Eltos nuotr.

Naujas Seimas sudarė ir naują valdybą, kurioje kol kas dirbs tik 3 nariai. Tai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jos pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma ir Seimo  pirmininkės  pavaduotojas Andrius Mazuronis.

 

Už tokį nutarimą penktadienį balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 16 parlamentarų.

Demokratiniais procesais Seime nusivylęs parlamentaras Vytautas Bakas naują valdybą pavadino  „trojka“.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas apgailestavo, kad  įteisintas „labai keistas darinys,  niekada to nebuvo Seimo istorijoje“.

„Tikrai neabejojame dėl asmenybių, bet iš tiesų darome nelabai tinkamą dalyką“,- sakė jis.

Parlamentarai domėjosi, kada Seimo valdyba pasipildys kitais nariais. Į tai Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen atsakė, kad kitą savaitę ketina susitikti su frakcijomis, po kurių ketina pateikti kandidatus į  Seimo vicepirmininko pareigas.

Konservatorius J. Razma tapo Seimo pirmininkės pirmuoju pavaduotoju

Politikos senbuvis konservatorius J. Razma tapo Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pirmuoju pavaduotoju.

Seimas pritarė tokiam Seimo pirmininkės pasiūlytam nutarimo projektui, už kurį  balsavo 93  Seimo nariai, 5 buvo prieš, 19  parlamentarų susilaikė.

„Tai vaikščiojanti  ne tik Seimo Statuto, bet ir teisės aktų enciklopedija. Tai pats tinkamiausias kandidatas“, - apie kolegą kalbėjo Kęstutis Masiulis.

Kaip kandidatas į Seimo vicepirmininko pareigas J. Razma akcentavo kokybiškų, dalykiškų diskusijų svarbą. Jis norėtų, kad Lietuvos Seime mažėtų priimamų įstatymų projektų skaičius ir jie būtų kokybiškesni.

„Jau anksčiau siūliau, kad reikia atsisakyti vienos rūšies teisės aktų projektų – tai Seimo darbo programos pildymas. Savo turiniu tai visai tuščias dalykas. Kai kuriuos smulkius įstatymus, kodeksus galima būtų sujungti“, – sakė J. Razma.

Jo nuomone, pavyzdžiui, galbūt užtektų vieno rinkimų kodekso, o ne 5–6 rinkimus reglamentuojančių įstatymų.

J. Razmos nuomone, Seimas turėtų priimti praėjusioje kadencijoje įstrigusį įstatymo projektą dėl Seimo narių darbo sąlygų reglamentavimo.

J. Razma ir A. Mazuronis tapo Seimo vicepirmininkais

Seimo nariai konservatorius J. Razma ir „darbietis“ A. Mazuronis tapo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotojais.

Už J. Razmos kandidatūrą penktadienį per slaptą balsavimą balsavo 93 Seimo nariai, 31 buvo prieš, 4 susilaikė.

Tryliktoji diena tryliktąją dieną gimusiam Seimo Darbo partijos frakcijos nariui Andriui Mazuroniui buvo irgi sėkminga. Už jo kandidatūrą penktadienį balsavo 84 Seimo nariai, 38 buvo prieš, 6 parlamentarai susilaikė.

Anksčiau penktadienį A. Mazuronis pasiūlytas į Seimo vicepirmininko pareigas

Penktadienį vakare paskelbta, kad Seimo Darbo partijos frakcijos narys A. Mazuronis siūlomas į Seimo pirmininkės pavaduotojo pareigas.

Apie tokį savo apsisprendimą pranešė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Toks parlamento vadovės teikimas nepatiko „valstiečių“  lyderiui Ramūnui Karbauskiui, kuris nesuprato, kodėl į šias pareigas siūlomas ne didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos, o mažiausios opozicinės – Darbo partijos frakcijos atstovas.

Beje, ir pats A. Mazuronis pripažino, kad toks pasiūlymas ir jam buvo netikėtas.

Seimo „valstiečiai“ ir socialdemokratai piktinosi, kodėl į Seimo vicepirmininkus siūlomas pačios mažiausios opozicinės frakcijos atstovas, įtardami užkulisinius susitarimus. „Kodėl tris kartus didesnė frakcija yra ignoruojama?“ – stebėjosi „valstietis“ Jonas Jarutis.

„Kaukės nuplėštos“, – taip situaciją apibūdino kitas Seimo narys „valstietis“ T. Tomilinas.

„Jeigu Darbo partija bus pagalbinė priemonė daugumai – tai tiek jūs esate ir verti“, – rėžė T. Tomilinas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas prisipažino, kad tikrai ne tokios pradžios tikėjosi. „Dar tokios praktikos šitoje Seimo salėje nebuvo. Pasiskelbti opozicija, tai nereiškia būti opozicijoje, tai paprasčiausia toks susitarimas“, – sakė A. Sysas.

„Geras šachmatininkas turi numatyti kelis žingsnius į priekį“, – Seimo pirmininkę apgynė konservatorius Antanas Matulas.

Kandidatas į Seimo vicepirmininkus A. Mazuronis sulaukė ir nemalonių klausimų, pavyzdžiui, dėl išėjimo iš Liberalų sąjūdžio bei Tvarkos ir teisingumo“ partijų, tačiau to išsamiai komentuoti nenorėjo.

A. Mazuronio kritikai reiškė nepasitenkinimą dėl tokios naujos vicepirmininkų skyrimo praktikos, tačiau asmenines, profesines jo kompetencijas gyrė ir aukštai vertino.

Į Seimo vicepirmininko pareigas siūlomas J. Razma norėtų kokybiškesnės įstatymų leidybos

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen į Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas pasiūlė politikos senbuvio konservatoriaus J. Razmos kandidatūrą.

Seime jis išdėstė savo darbo principus. Kandidatas akcentavo kokybiškų, dalykiškų diskusijų svarbą. „Dėsiu visas pastangas įsiklausyti į argumentus ir kritiką“, – žadėjo  J. Razma.

Jis norėtų, kad Lietuvos Seime mažėtų priimamų įstatymų projektų skaičius ir jie būtų kokybiškesni.

„Būdamas opozicijoje siūliau, kad reikia atsisakyti vienos rūšies teisės aktų projektų – tai Seimo darbo programos pildymas. Savo turiniu tai visai tuščias dalykas. Kai kuriuos smulkius įstatymus, kodeksus galima būtų sujungti“, – sakė J. Razma.

Jo nuomone, pavyzdžiui, galbūt užtektų vieno rinkimų kodekso, o ne 5–6 rinkimus reglamentuojančių įstatymų.

Iš kolegų jis sulaukė įvairių klausimų – apie Seimo viešbučio perspektyvas, parlamentarų apgyvendinimą, teisės aktų ekspertinį vertinimą.

J. Razmos nuomone, Seimas turėtų priimti praėjusioje kadencijoje įstrigusį įstatymo projektą dėl Seimo narių darbo sąlygų reglamentavimo.

„Abu esame žemaičiai, gimę tą pačią dieną ir, ko gero, vienodo ūgio“, – siūlydamas palaikyti J. Razmos kandidatūrą, agitavo liberalas  Eugenijus Gentvilas.

Seimo pirmininko pavaduotojai renkami slaptu balsavimu. Balsavimas planuojamas dar penktadienį vakare.

V. Čmilytė-Nielsen džiaugiasi tapusi Seimo pirmininke: akivaizdu, kad balsų už buvo ir iš opozicijos

Naujos kadencijos parlamentarams pritarus, kad Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen eitų Seimo pirmininkės pareigas, pati naujojo Seimo vadovė sako, kad vienas iš laukiančių prioritetinių darbų – kitų metų biudžeto priėmimas ir nuotolinio balsavimo įtvirtinimas parlamentarams.

„Labai džiaugiuosi tokiu kolegų pareikštu pasitikėjimu. (...) Biudžetas yra svarbiausias šio rudens Seimo darbas, o mūsų darbas yra užtikrinti, kad Seimas nepertraukiamai dirbtų, nepriklausomai nuo to, kokios bebūtų sąlygos ir pandemijos situacija“, – penktadienį paaiškėjus Seimo pirmininko rinkimų rezultatams, žurnalistams sakė išrinktoji parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak politikės, ji negalvojo, kiek kolegų palaikys jos kandidatūrą.

„Akivaizdu, kad ir iš opozicijos buvo balsų už“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės teigimu, dar penktadienį ji teiks dviejų jos potencialių pavaduotojų kandidatūras.

V.Čmilytė-Nielsen – naujoji Seimo pirmininkė

Liberalė V. Čmilytė-Nielsen išrinkta tryliktojo Seimo pirmininke.

Penktadienį vakare slaptu balsavimu už jos kandidatūrą balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 18, susilaikė 5, du biuleteniai buvo negaliojantys.

Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen biografija:

Gimė 1983 m. Šiauliuose.

2001 m. baigė Šiaulių Didždvario gimnaziją, 2007 m. - Latvijos universiteto Filologijos fakultetą, anglų filologijos bakalauro studijas.

2001-2015 m. - šachmatininkė profesionalė, didmeistrė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės narė: Europos čempionė (2011), Pasaulio čempionato prizininkė (2006), Pasaulio šachmatų olimpiadų nugalėtoja (2000 ir 2004).

2015-2016 m. XI Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narė.

2016-2020 m. XII Seimo narė: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė (nuo 2018 m.), Seimo opozicijos lyderė (2019 m.), Žmogaus teisių komiteto, Europos reikalų komiteto narė (2016-2019 m.), Švietimo ir mokslo komiteto narė (2019-2020 m.), Etikos ir procedūrų komisijos narė (2016-2020 m.), Neįgaliųjų teisių komisijos narė (2017-2019 m.).

Valstybiniai apdovanojimai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (1996 m.); ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius (2011 m.); Šiaulių miesto garbės pilietė (2011 m.).

Išleido autobiografinę knygą „Tarp juoda ir balta".

Ištekėjusi, keturi sūnūs.

13-asis Seimas slaptai balsavo dėl V. Čmilytės-Nielsen kandidatūros

Anksčiau penktadienį Seime vyko slaptas balsavimas dėl liberalės V. Čmilytės-Nielsen kandidatūros vadovauti Seimui.

Kalbėdama Seime V. Čmilytė-Nielsen, pristatydama savo pirmuosius darbus, sakė, kad svarbiausias artimiausias darbas bus valstybės biudžeto tvirtinimas.

Jos teigimu, teks grįžti prie nuotolinio balsavimo galimybės parlamentarams.

„Pandemijos antroji banga tik stiprės, mes turėsime rasti būdų, kaip užtikrinti, kad parlamentas dirbtų nenutrūkstamai“, – sakė kandidatė į Seimo vadovus.

Kandidatus į Seimo pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.

Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių.

V. Čmilytė-Nielsen: nacionaliniam susitarimui dėl švietimo atsirasti jau yra visos prielaidos

Į Seimo pirmininko postą kandidatuojanti Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad naujasis Seimas turėtų nacionalinį susitarimą dėl švietimo priimti 2021 m. Anot jos, šiuo metu yra visos prielaidos tam, kad ilgą laiką strigęs susitarimas dėl švietimo būtų pasirašytas.

„Aš manau, kad labai gera prielaida nacionaliniam susitarimui dėl švietimo yra tai, kad rinkimų kampanijos metu bene visos partijos įvardijo švietimo problemas, kaip vienas iš pirmųjų, kurias norėtų spręsti. Tiesą pasakius, jau praėjusioje kadencijoje buvo iniciatyvų sėsti prie bendro stalo ir iš esmės tie juodraščiai dėl nacionalinio susitarimo jau yra parengti. Šiandien reikia kelių dalykų: reikia iniciatyvos, neatidėliojant ilgam laikui sėsti prie bendro stalo. Reikia vėl kviesti švietimo ekspertus ir užsibrėžus racionalų laiko limitą – tai turėtų būti vienas iš darbų, ir jis turėtų būti baigtas 2021 metais“, – Seime atsakinėdama į parlamentarų klausimus, teigė liberalė.

Kartu ji pažymėjo, kad, jos nuomone, susitarimo projektas dėl švietimo neturėtų apimti labai plataus problemų spektro.

„Sutarti (reikėtų – ELTA) dėl galbūt nelabai plataus, bet konkretaus plano švietimo srityje. Kurio veikimo laikas būtų tikrai neapribotas vienos kadencijos. (...) Kad politinių ciklų svyravimai ar politinės konjunktūros pasikeitimai neverstų mūsų vėliau grįžti atgal“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Sulaukė nepatogių klausimų

Kandidatė į Seimo pirmininkus V. Čmilytė-Nielsen Seime atsakinėjo į naujai išrinktų parlamentarų klausimus. Seimo nariai priminė parlamentarei Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalą bei jos bendrapartiečio Viktoro Pranckiečio praėjusioje kadencijoje kontraversiškus žodžius, kad „mažuma turi paklusti daugumai“.

Parlamentaras V. Bakas teiravosi kandidatės pirmas, ar ši nematanti intereso konflikto būti Seimo vadove, kuomet Liberalų sąjūdis bylinėjasi korupcijos byloje.

„Jūs esate teisiamos partijos atstovė, šiandien prezidentas pasakė apie skaidrios ir moralios politikos lūkestį, kaip jūs manote, kaip jums pavyks suderinti, kad jūs esate už korupciją teisiamos partijos atstovė, kaip ketinate tai suderinti su moralės, etikos ir aukštos kultūros politikos standartais, ar, jūsų nuomone, tai normalu?“ – klausė V. Bakas.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad korupcinės bylos epizoduose jos nėra, o ir visuomenė pareiškė jai pasitikėjimą rinkimuose.

„Kaip jūs puikiai žinote, neturiu jokio asmeninio ryšio su jūsų minima istorija. Esu jau trečia Liberalų sąjūdžio pirmininkė per pastaruosius ketverius metus. Svarbiausia, kad trejuose rinkimuose kelis metus rinkėjai yra išsakę savo pasitikėjimą Liberalų sąjūdžiu bei manimi asmeniškai. Tai yra man didžiausias padrąsinimas ir patikinimas, kad stovėti šioje tribūnoje aš turiu moralinę teisę“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen. Kandidatės į Seimo pirmininkės postą atsakymą palydėjo parlamentarų plojimai.

Socialdemokratas Algirdas Sysas priminė buvusio Seimo pirmininko, jos bendrapartiečio Viktoro Pranckiečio garsiai nuskambėjusius praėjusioje kadencijoje žodžius, kad „mažuma turi paklusti daugumai“.

„Ar jūs pritarėte buvusio Seimo pirmininko teiginiui, kad mažuma turi paklusti daugumai?“ – klausė jis.

„Mielas kolega, aš į šiuos klausimus atsakiau per pastarąją savaitę kokius penkis kartus. Priminsiu, kad mūsų frakcijos atstovai buvo tie, kurie griežčiausiai tai kritikavo. Aš labai džiaugiuosi, kad liberalai yra tie žmonės, kurie yra už kritiką nepyksta“, – atsakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo nariai parlamentarės teiravosi ir jos pirmųjų darbų Seime. Pasak jos, svarbiausias artimiausias darbas bus valstybės biudžeto tvirtinimas.

„Biudžetas bus svarbiausias. Organizacine prasme mes turime pasirengti tam, kad šis darbas vyktų sklandžiai. Čia, matyt, reikia grįžti prie nuotolinio darbo užtikrinimo ir nuotolinio balsavimo galimybės parlamentarams suderinimo. Pandemijos antroji banga tik stiprės, mes turėsime rasti būdų, kaip užtikrinti, kad parlamentas dirbtų nenutrūkstamai“, – sakė kandidatė į Seimo vadovus.

Seimui pateikta V. Čmilytės-Nielsen kandidatūra vadovauti Seimui

Į Seimo pirmininko postą naujoji trijų partijų – konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – valdančioji koalicija pasiūlė liberalės V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą.

Penktadienį Seimo plenariniame posėdyje šią kandidatūrą 65 Seimo narių vardu pateikė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Daugiau kandidatų į Seimo pirmininko pareigas nebuvo pasiūlyta. V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad sutinka balotiruotis.

Kandidatei į Seimo pirmininko pareigas suteiktas žodis. Seime jos kalbai skirta 30 minučių.

Statutas numato, kad Seimo pirmininkas renkamas pirmajame po rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu. Kandidatus į Seimo pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.

Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių.

Primename, kad 2016 m. lapkričio 14 d. vykusiame pirmajame 2016–2020 m. kadencijos Seimo posėdyje vadovauti Seimui buvo iškeltos dvi kandidatūros – Seimo nario Viktoro Pranckiečio ir parlamentaro Eugenijaus Gentvilo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis 78 Seimo narių vardu iškėlė V. Pranckiečio kandidatūrą. Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius, siūlydamas E. Gentvilo kandidatūrą, sakė, kad ją savo parašais parėmė 27 parlamentarai.

Sutikęs siekti Seimo pirmininko posto Kovo 11-osios Akto signataras E. Gentvilas tuomet aiškino, kad kandidatuoja, siekdamas užtikrinti Seimo opozicijos teises ir prestižą, kad Seimo pirmininkas nebūtų renkamas iš vieno kandidato.

"Savo pralaimėjimo nevadinčiau kartėliu ir nusivylimu", – sakė E. Gentvilas.

2016 metais šiek tiek po 22 val. Seimas išsirinko parlamento vadovą, kuriuo tuomet tapo V. Pranckietis.

Kandidatė į parlamento pirmininkes V. Čmilytė-Nielsen: Seimas negali izoliuotis nuo esminių valstybės klausimų

Į Seimo pirmininko postą kandidatuojanti Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen pirmojo posėdžio metu nubrėžė gaires, kuriomis ji vadovautųsi tapusi parlamento pirmininke. Kandidatės užimti šį postą teigimu, šiuo metu svarbiausia Seimui yra stiprinti teisėkūros kokybę, o vienas iš pirmųjų uždavinių turėtų būti Seimo darbo nuotoliniu būdu užtikrinimas.

„Mano kandidatavimo sąlyga yra koalicijos sutartis, pagal kurią sutarėme veikti. Manau, kad šis valdančiosios koalicijos susitarimas, kurį mes, trijų partijų atstovai, kūrėme kaip bendraminčiai, yra žingsnis į priekį mūsų politinėje kultūroje“, – sakė kandidatė į Seimo vadovus.

Liberalės teigimu, naujoji valdančioji dauguma įsipareigoja užtikrinti kuo kokybiškesnę teisėkūrą. Anot jos, Lietuvos Seimas šiuo metu kokybiškai priimamais įstatymais negali pasigirti.

„Sprendžiant iš statistikos, Seimo veikla teisėkūros srityje, priešingai nei kitose ES valstybėse, vis dar yra itin intensyvi. Užregistruojama ir skubotai priimama labai daug teisės aktų projektų. Tai veda prie to, kad kiekybiniai, o ne kokybiniai rodikliai lemia ir atskiro Seimo nario ir viso parlamento darbo įvertinimo kriterijus. Taip neturėtų būti. Vertinant teisėkūros veiklą reikia prisiminti esminį tikslingumo principą. Teisės akto projektas turėtų būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžto tikslo negalima pasiekti kitais būdais. Būtina remtis kokybiniais vertinimo pagrindais“, – kalbėjo liberalė.  

„Siekiant užtikrinti efektyvų parlamento darbą, bendram Seimo ir Vyriausybės veikimui reikia nustatyti aiškius racionalius kriterijus, formuojant Seimo darbotvarkę, ir jų laikytis“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, priimant įstatymus turėtų būti iš naujo įvertintas esamas skubos ir ypatingos skubos procesas.

„Teisėkūros procese turėtų būti apribotas skubos ir ypatingos skubos taisyklių taikymas. Tai dažnai veda prie nekokybiško rezultato ir kaip pasekmė – visos teisinės sistemos nestabilumo“, – teigė ji, akcentuodama, kad daugiau dėmesio privalu skirti išankstinei analizei srities, kurią ir numatoma reglamentuoti.

Seimas turi būti aktyvus suvaldant pandemiją

Kandidatė į Seimo pirmininkes savo kalboje užsiminė ir apie kritikos sulaukusį Seimo darbą pirmosios pandemijos bangos metu.

„Seimas negali nusišalinti arba izoliuotis nuo esminių valstybės klausimų. Pavyzdžiui, susijusių su pandemijos sprendimais. Priminsiu, kad, pavasarį kilus pirmajai bangai, Seimas buvo atsidūręs kiek nuošalyje. Buvo svarstymų įvesti tam tikrą karantino režimą. Tai, mano manymu, nėra teisinga. Seimas, kaip tautos atstovybė, turi aktyviai dalyvauti tokiose svarbiuose procesuose ir negali prarasti lyderystės“, – sakė politikė.

Todėl, pasak V. Čmilytės-Nielsen, vienas pirmųjų uždavinių turėtų būti nuotolinio Seimo darbo reglamentavimas.

„Šis klausimas, matyt, turėtų būti vienas pirmųjų, kurių turėtume imtis, taip užtikrinant sklandų tautos atstovybės darbą“, – sakė ji.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s