respublika.lt
 

Nusikalstamas ES abejingumasnuotraukos (4)

2018 gruodžio mėn. 14 d. 11:26:51
Simona Stalilionytė, Elta

Lietuvos politikos ir saugumo ekspertai skirtingai vertina Europos Sąjungos šalių teisėsaugos institucijų efektyvumą.

×
nuotr. 4 nuotr.
Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.

 

Po antradienio išpuolio Kalėdų mugėje Strasbūre, per kurį žuvo trys žmonės ir keliolika buvo sužeisti, ES teisėsaugos struktūrų darbą analizavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, signataras Mečys Laurinkus ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

L. Kojalos teigimu, Europoje grėsmę keliančių ir dėl to stebimų asmenų priskaičiuojama tūkstančiais. Didžiosiose valstybėse šis skaičius ryškiausias. Nors dešimtims potencialių teroro aktų pavyksta užbėgti už akių, vienas ar keli visgi prasprūsta nepastebėti.

ES dėl laisvo asmenų judėjimo priima daug užsienio piliečių, dalis kurių neretai jau būna ar vėliau tampa religiniais radikalais. Būtent tai, anot L. Kojalos, sukelia fundamentalių problemų - atskirų individų integracijos ar radikalizacijos.

Rytų Europos studijų centro direktoriaus nuomone, nepaisant panašių į Strasbūro išpuolį reiškinių, kurie kartojasi periodiškai, ES teisėsaugos institucijos geba užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

Buvusio premjero G. Kirkilo manymu, ES teisėsaugos struktūros veikia efektyviai. Preventyviai yra užkardyta daug daugiau nusikaltimų, apie kuriuos paprasčiausiai yra mažai žinoma.

„Tai ne teisėsaugos, o teisėkūros veiklos klausimas. Įstatymai Europoje yra labai humaniški ir liberalūs. Todėl dažnai tokie nusikaltėliai yra ilgai stebimi, jiems netaikomos griežtesnės priemonės, tarsi leidžiama pasitaisyti“, - kalbėjo G. Kirkilas.

Priešingą nei G. Kirkilo nuomonę išsakė buvęs VSD vadovas M. Laurinkus. Pasak jo, saugumo agentūrų atliekamas darbas, skirtas užkardyti fundamentalioms bendruomenėms ir jų veiksmams, nėra pakankamas.

„Reikia keisti ES teisėtvarkos sistemą ir griežčiau kontroliuoti teisėsaugos institucijas“, - pabrėžė M. Laurinkus. Jo manymu, daug „duobių“ ne tik ES teisėsaugos įstatymuose, bet ir praktinėje veikloje, pavyzdžiui, dėl keitimosi informacija tarp saugumo struktūrų.

Vertindamas žvalgybinių institucijų darbą, M. Laurinkaus pažymėjo, kad pastarosios yra uždaros ir informacija tarpusavyje nelinkusios keistis.

„Visuomenei nuraminti ES daug kalbama apie informacijos keitimąsi su strateginiais partneriais, tačiau iš tikrųjų informacijos sklaida tarp ES valstybių saugumo struktūrų vyksta labai sunkiai“, - sakė M. Laurinkus.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas pažymėjo, kad teisėsaugos organai, palyginti su teisėtvarka, visuomet linkę pritaikyti griežtesnius įstatymus bei priemones, tačiau jiems neretai to neleidžia padaryti kai kurių šalių įstatymai arba tradicijos.

„Tokios šalys kaip Belgija, Prancūzija bando veikti normaliomis demokratinėmis sąlygomis, tačiau tai, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, ne visada pasiteisina“, - teigė G. Kirkilas.

Buvęs VSD vadovas laikosi nuomonės, kad po tokių išpuolių sustiprinus saugumą ir pradėjus tyrimą, visuomenė patiki, jog išpuoliai nepasikartos. Tačiau jie kartojasi periodiškai ir tokiose valstybėse kaip Prancūzija ar Belgija visuomenė nebepasitiki teisėsauga. Todėl reikia iš esmės reformuoti ES saugumą.

„Pokyčiai teisėsaugoje ir jos kontrolėje yra būtini, tačiau ES, matyt, jau yra pasenusi ir nieko daryti nebenori“, - svarstė M. Laurinkus.

Klausimą dėl teisėsaugos institucijų veiklos šiuo konkrečiu ir kitais panašiais atvejais, M. Laurinkaus manymu, turėtų svarstyti Europos Parlamentas. Saugumo ir teisėtvarkos klausimai turėtų būti svarstomi ne tik nacionaliniu lygiu, bet perkelti ir į aukštesnį ES lygį.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Prancūzijos policija nukovė šaudynes surengusį vyrą, 29 metų amžiaus Šerifą Šekatą (Cherif Chekatt), kurį džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ paskelbė vienu iš savo „karių“.

Š. Šekatas gimė Strasbūre ir buvo gerai žinomas saugumo tarnyboms. Jis buvo teistas 27 kartus už smurtą ir apiplėšimus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje bei nemažai laiko praleidęs kalėjime. Manoma, kad kalėjime jis buvo radikalizuotas.

Antradienio rytą Strasbūro policija, turėjusi jį suimti už kitus nusikaltimus, Š. Šekato namuose nerado.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽDARO: Vokietijos parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių.
  • VIDAUS POLITIKA: Prezidentūros vidaus politikos grupėje dirbs 4 patarėjai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +14 C

 

 +12 +14 C

+22 +23 C

 +22 +25 C

 

 +23 +24 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1083 PLN - 4.3643
RUB - 72.7560 CHF - 1.0905
GBP - 0.9115 NOK - 9.9390
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis