Nūnai sunkiausias nusikaltimas - protestuoti

Na, ir ką baisaus signatarai ir profesorius iškrėtė? Subūrė organizuotą nusikalstamą gaują? Lampėdžiuose surengė „razborkes“? Šaudė ir atsišaudė? Pasamdė iš Kaliningrado „kilerį“ snaiperį? Ėmė verstis narkotikų kontrabanda? Aprūpino Talibaną rusiškais kulkosvaidžiais, sraigtasparniais, automatais? Na, gal bent daržovių kioską išplėšė? Ogi ne. Tiesiog sugalvotas pretekstas, kaip tuos vyrus įbauginti. Kad nedalyvautų visuomenės protestų mitinguose ir viešai nereikštų savo pažiūrų į dienos aktualijas. Nei dėl Garliavos mergaitės. Nei dėl emigracijos. Nei dėl Europos Sąjungos. Nei dėl praskolinamos, skurdinamos Lietuvos. Ne tik skurdinamos, bet apgyvendintos žmonėmis, kurie vis rafinuočiau įbauginami, įgąsdinami. Kaskart vis tylesni, nuolankesni.

Leidimas būti neabejingu piliečiu

Paradoksalu, kad viešai piliečių nuomonei reikia gauti leidimą. Nusirisime tiek, kad gatvėse, tai yra viešojoje erdvėje, jau bijosime viešai reikšti savo emocijas. Tarkime, pamatysi miesto skvere gražų gėlyną ir jau nedrįsi garsiai aikčioti. Ištarti, kad labai gražu. Tarkime, jei į skverą atėjai su 12 pažįstamų, tai prieš drįsdamas gėlyną garsiai pašlovinti turėsi dumti į meriją. Kad gautum leidimą mitinguoti. Ir būtinai nurodyti, kokiu klausimu bus mitingas ir kas jame pasisakys. Merijos administracija tavo pareiškimą apsvarstys ir nuspręs. Kad savo nuotaikas bus galima reikšti už savaitės. Nuo 13 val. iki 14 val. Scenarijus toks. Oratoriai nustatyta eilės tvarka garsiai sako „gražu“. Mitingo organizatorius asmeniškai atsako, kad niekas iš mitinguotojų nesakytų „negražu“. Ir visiems leidžiama rinktis ne skvere, bet atokiausioje miesto pakampėje. Na ką gi, po savaitės susirinktume į merijos nurodytą pakampę, o ten jokio gėlyno nėra. Atvirkščiai. Šiukšlynas. Be to, ir pasisakyti nesinori. Per savaitę noras praėjo. Tačiau su merija suderintą mitingo programą vis vien tektų vykdyti. Kad policija pažeidimų neužfiksuotų. Mitingo oratoriai nustatyta eilės tvarka pasakytų šiukšlynui „gražu“. Visi paplotų ir išsiskirstytų.

O kaip elgtis praeiviams, viešojoje vietoje pamačiusiems nualpusį žmogų? Ar jei apsups vagį, ką tik pavogusį rankinę. Ramiai! Stop! Iš pradžių tektų susiskaičiuoti. Gelbėtojų ar vagies gaudytojų vienetus. Neviršyti dešimties vienetų. Juk net nepajusi, kaip pažeisi Susirinkimų įstatymo reikalavimus. Jei netyčia iš susijaudinimo priskaičiavai ir vagį, vadinasi, viršijai piketui leistiną žmonių kiekį.

Tiesa prilyginta keiksmažodžiui

Valdžia turėtų džiaugtis, kad žmonės viešai reiškia savo nuomones. Nes taip nenutrūksta brandžiose demokratijose būtinas grįžtamasis ryšys tarp piliečių ir valdžios. Politikai taip pasitikrina, ar jų priimti sprendimai piliečiams priimtini ir suprantami. Vieša nuomonė yra saugiklis. Saugantis valstybę, kad jos valdžia nepasijustų nežemišku balionu. Neprarastų orientacijos. Sveikos nuovokos. Galutinai nepakiltų nuo žemės ir nevaldytų žmonių absurdiškais, iš esmės neįgyvendinamais potvarkiais. Balioninėmis prakalbomis. Tačiau Lietuvoje kitaip. Balionas liepia - gyventojai klauso. O kas bando balioną pilietiškai pakritikuoti, tas jau teisiškai persekiojamas.

B.Genzelis, R.Ozolas ir P.Gylys dalyvavo taikiuose mitinguose, kur žmonės reikalavo teisingumo, teisybės. Nuo kada šie žodžiai tapo pavojingi ir nepriimtini lietuvių kalbai? Gal teisybė priskirtina keiksmažodžiui? Chuliganų paišomam viešuosiuose tualetuose? Kiek turi nusiristi valdžia, jei ima bijoti visai nekaltų žodžių? Kiek Vilniaus savivaldybės administracija turi nusiristi, kad valanda paankstintas mitingo laikas asocijuojasi su valanda anksčiau išvažiavusiu, todėl su kitu sąstatu susidūrusiu traukiniu? Na, kas iš tiesų per vieną valandą pasikeistų? Gal teisybė pasikeistų? To žodžio galūnė nubyrėtų?

Na, ar labai būtų pakitęs Kauno urbanistinis peizažas, jei jaunimui būtų leista Nemuno pakrantėje su kreidutėmis parašyti žodį „TIE-SOS“. Bet mūsų jaunimui leidžiama ginti badaujančius vaikus Afrikoje, tačiau neleidžiama galvoti apie Garliavos mergaitę. Mergaitė turėtų tapti juodaode. Garliava - atsidurti Afrikoje. Štai tada būtų galima kreidutėmis bet kur užrašyti „Gelbėkime vaikus Afrikoje“.

Ar tikrai buvo kilęs realus pavojus Lietuvai, kai gegužės 19-ąją keli tūkstančiai žmonių Vilniuje pražygiavo nuo S.Daukanto aikštės iki Parlamento. Jei buvo realus pavojus valstybės saugumui, tai kodėl iš Šiaulių bazės nepakilo nė vienas NATO lėktuvas? Jei buvo realus pavojus, tai dar galutinai nesuskilinėjusioms, garsiosioms Gedimino prospekto plytelėms.

Ar reikia sankcionuoti ne chuliganą?

Taikingi mitingai yra sankcionuoti savaime. Absurdiška juos dar papildomai sankcionuoti ar nesankcionuoti. Nes visi taikingi mitingai yra netaikingų, tai yra chuliganiškų, mitingų antipodai. Ar kam nors šautų į galvą sankcionuoti taikingą, chuliganiškų polinkių neturintį žmogų? Chuligano antipodą? Svarstyti, ar ne chuliganas tinkamas? Svarstyti, ar jis gali pasirodyti tik 13-14 val.

Valdžiai lengviau valdyti nekritiškus, nereiklius žmogelius. Nepastebinčius, kur ištaškomi milijardai. Lietuviams leidžiama per televizorių spoksoti į Anglijos karalienės Elžbietos II valdymo jubiliejaus iškilmes. Leidžiama spoksoti, kaip tuokiasi princai. Tarsi siekiama, kad lietuviai emociškai išsijungtų iš savo valstybės gyvenimo ir prisijungtų prie kitų valstybių išdailintų vaizdų. Spoksodami į monarchus, princeses, holivudines žvaigždutes pamirštų Lietuvos reikalus. Nejaustų dėl Lietuvos jokio skausmo. Tarsi zombiai. Apduję nuo narkozės.

Individo prigimtis visada labiau linksta į fizinę, psichinę prievartą nei į demokratiją. Net įtikėję demokratai, atsidūrę valdžioje, slapčia pasvajoja apie policinę valstybę. Kaip valdžios atgaivą. Atostogas. Kad ir su nuskurdintais policininkais. Tačiau demokratijoje visų valdžių patikimiausias ramstis yra ne jėgos struktūros, apsiginklavusios bananais ar elektrošokais, bet savo valdžia pasitikintys piliečiai. Būtent tokia valstybė yra kūrybiška, gyvybinga, šuoliuojanti. O mes iš tikrųjų eikliai šuoliuojame? Atsiprašau, bet kur?

 Parengta pagal dienraštį "Respublika"