respublika.lt

Nešventiškos šventadienio mintys. O „čiugunkelis“ irgi gardus kąsnelis (22)

2018 balandžio mėn. 03 d. 09:44:22
Gediminas JAKAVONIS

Nutiesus Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, 1862 m. rugsėjo 5 d. į stotelę, kuri buvo pavadinta už kelių kilometrų esančio miestelio vardu, atvyko pirmasis traukinys. Ta data buvo laikoma Varėnos gimimo diena ir štai jau daugiau kaip pusantro šimto metų „čiugunkelis“, taip dzūkai vadina geležinkelį, tapo neatskiriama jų gyvenimo dalimi.

 

Į mano močiutės kaimą Zervynose atvykę svečiai negalėdavo suprasti, kaip vietiniai gyventojai, neturėdami laikrodžių, taip tiksliai pasako laiką. Paprasčiausiai, kaime laiką skaičiuodavo pro šalį pravažiuojantis traukinys. Nuo Marcinkonių pusės Varėnos link jis važiuoja tada ir tada, o jei nuo Vilniaus pusės atvyksta - tai bus tiek ir tiek. Būtent geležinkelis nulėmė, kad varėniškiai savo gyvenimą visada labiau siejo su Vilniumi negu su laikinąja sostine Kaunu. Tad nenuostabu, kad dabartinės Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos abiturientai studijas renkasi arba Vilniaus universitete, arba dabartiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete, kuris tada vadinosi VISI. Ir visai nesvarbu, ar tai buvo prieš kelis dešimtmečius, kai traukiniu sostinėn studijuoti važiuodavome su buvusiu „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka, ar tai buvo prieš keliolika metų, kai tokiu pat būdu į mokslus Vilniaus Universitete vykdavo dabartinis šios įmonės generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete mano diplominio darbo tema vadinosi „Pabaltijo geležinkelių transportas“. Nuo to laiko, kad ir kur dirbčiau, visada domėjausi, kas šioje srityje vyksta Lietuvoje. Po atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos, 2001 m. pradžioje, kai „Lietuvos geležinkeliams“ ėmė vadovauti buvęs susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, o vėliau generaliniu direktoriumi tapo S.Dailydka, jų objektyvūs techniniai kriterijai tik gerėjo. Prie šios valstybinės įmonės vairo stovėjo profesionalai, sugebėję aplink save suburti kvalifikuotų specialistų kolektyvą. Sakydamas „profesionalai“, turiu omenyje profesionalus tikrąja prasme, kad skaitytojas jų nemaišytų su valstiečių-žaliųjų Vyriausybe, kuri šį žodį pavertė nevykėlio sinonimu. Tai, kad geležinkeliuose tvarkėsi šeimininkas, net neįsigilinusiam į šios veiklos specifiką žmogui tereikėjo žvilgtelėti, kaip sutvarkytos „Lietuvoje geležinkelių“ stotys ir jų aplinka. Visur - švara ir tvarka. Po Lietuvą keleivius vežioja modernūs Vilniaus lokomotyvų remonto depe sukonstruotų šilumvežių varomi traukiniai. Lokomotyvų remonto depas buvo suremontuotas ir modernizuotas. Faktiškai jis tapo gamykla, kur šilumvežiams buvo keičiama jėgainė, statomi varikliai, taupantys tepalus ir kurą. Čia kartu su čekais pradėti gaminti nauji šilumvežiai, perdaromi rusiški rėmai ir dedama nauja modulinė šilumvežio sistema. Tad Lietuvoje, konkrečiai Vilniaus depe, įvyko stebuklas. Depo neprivatizavo, įrangos nepardavė į metalo laužą ir čia ne tik išplėtė šilumvežių techninį aptarnavimą, bet ir pradėjo jų gamybą.

Buvęs europarlamentaras Juozas Imbrasas, kuris Briuselyje dirbo transporto komitete, teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ visoms šalims Europos komisijoje buvo pristatomi kaip pažangiausi. Tai lietė tiek krovinių pervežimą, tiek keleivių aptarnavimo kokybę. Lietuva pirmavo Europoje pagal lokomotyvų, kuriuos pati kūrė ir techniškai aptarnavo, panaudojimo efektyvumą. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo mažiausiai iš visų ES šalių prašanti savo valstybės finansinės pagalbos įmonė, kuri už savo lėšas, naudodama savo darbo išteklius, nutiesė europinę vėžę nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

Ne tiek daug mūsų mažoje valstybėje žmonių, galinčių sėkmingai vadovauti stambioms įmonėms, nuo nulio pradėti ir vystyti pelną duodantį verslą, kurti darbo vietas. Priešingai, Lietuvoje išmokome privatizuoti gerai dirbančias įmones, jas išskaidyti, išparduoti kartu atleidžiant ten dirbančius žmones. Užaugo karta, mokanti puikiai gyventi ir uždirbti didžiausias pajamas iš valstybės aptarnaujamų skolų. Tam nereikia nei techninio, nei ekonominio išsilavinimo. Tereikia gero audito - finansinio pasiruošimo ir liberalizmo ideologijos. Natūralu, kad šių žmonių, matančių klestinčius Lietuvos geležinkelius, nervai ilgai nelaikė. Teisingai sako patarlė: „Norint mušti šunį, lazdą rasi visada.“ Todėl pirmiausia reikia paruošti visuomenę. Kaip? Tam į viešąją erdvę metami pinigai, kad būtų galima sukompromituoti buvusią „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę. Algoritmas toks pats, kaip ir liūdnai pagarsėjusios urėdijų reformos atveju. Pamenat: urėdijose klesti korupcija, urėdai - gudrūs „ūsuoti bebrai“, urėdijų finansininkės - „ūdros vagilės“ ir t.t. Dabar: S.Dailydka užbiurokratino „Lietuvos geležinkelius“, „Lietuvos geležinkeliai“ - mamutų kapinės, „Lietuvos geležinkeliuose“ - stagnacija ir neracionalus finansinių bei darbo išteklių panaudojimas. Tokio turinio straipsnių žiniasklaidoje, kuriai daro įtaką mūsų politinis elitas, buvo begalė. Todėl ir sprendimas buvo toks - vieną varėniškį „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus vietoje pakeitė kitas varėniškis.

Na fainas tas Mantas Bartuška. Kad šį jauną gabų žmogų parodytum perspektyviu ir teisingus sprendimus priimančiu vadovu, investuoti reikia nedaug. Štai Mantas stebi, kaip „Aro“ pareigūnai puola šilumvežį užgrobusius „teroristus“, štai jis, diriguojant Donatui Katkui, su šilumvežių mašinistais valstybės 100-mečio proga atlieka Lietuvos himną, tai išlydi iš Vilniaus traukinį, kuris Klaipėdą turėtų pasiekti per dvi valandas, tai vadovauja šilumvežio su dujomis varomu varikliu sukūrimo darbams. Padėk, Dieve!

Žiniasklaida mirga nuo pagyrų naujajai „Lietuvos geležinkelių“ valdžiai, kuri sugeba taupyti, išsiversti be daugybės ten dirbusių žmonių. Per metus iš „Lietuvos geležinkelių“ atleista šimtai žmonių, kurių dauguma yra savo srities specialistai. Skaičiuojama, kad vien iš Vilniaus depo atleisti arba kitaip pasitraukė daugiau kaip du šimtai. O prieš kelias savaites valydami bėgius, žuvo du geležinkelio darbininkai, kuriuos suvažinėjo traukinys. Geležinkelio profsąjungiečiai dėl to apkaltino savo vadovybę, kuri nepagrįstai sumažino darbuotojų skaičių. Tokį darbą, anot jų, paprastai dirba keturi darbuotojai, pakaitomis po du - vieni valo, o kiti rūpinasi jų saugumu.

Besidžiaugiantį sumažėjusiomis „Lietuvos geležinkelių“ išlaidomis valdžios elitą Europos komisija „pradžiugino“ 28 mln. eurų bauda. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tuojau pat ėmė pirštu baksnoti į S.Dailydką, kam tas išardė avarinį geležinkelio ruožą tarp Lietuvos ir Latvijos. Atvykusi eurokomisarė taip ir nesuprato, kodėl lietuviai neatsakinėjo į Europos komisijos užklausimus ir pralošė šią išlošiamą bylą, užsidirbdami milijonines baudas. Iš tiesų, kodėl? Ogi todėl, kad naujoji „Lietuvos geležinkelių“ valdžia, taupydama, atleido savo teisininkus ir paprasčiausiai neliko kam juridiškai atstovauti saviems interesams. Tad pradžioje tarp valdančiųjų politikų kilusi pasipiktinimo banga išieškoti patirtus valstybės nuostolius iš kaltų asmenų, t.y. iš S.Dailydkos, staiga visai nutilo.

O parodomasis taupymas „Lietuvos geležinkeliuose“ tęsėsi toliau. Pavyzdžiui, iki šiol nusidėvėjusius pagrindinės transporto linijos bėgius keičiant naujais, pasenusius sumontuodavo šalutinėse magistralėse. Dabar, taupydami lėšas, išardytus šalutinius bėgius ėmė montuoti į pagrindines magistrales.

Pamėginkit po šito paneigti, kad dabar prie „Lietuvos geležinkelių“ vairo stovi ne apie jų ilgalaikį strateginį vystymą, o apie jų paruošimą privatizavimui mąstantys žmonės. Nors Susisiekimo ministras R.Masiulis atmeta bet kokią įmonės ar jos padalinių privatizavimo galimybę, M.Bartuška teigia, kad po poros metų ją mato kotiruojamą biržoje. Finansinių vadybininkų mentalitetas labai paprastas. Jie valstybinę pusę perveda į privačią, o tai, kad privatizavus paskutinius objektus, nelieka valstybės pamatų, šiems žmonėms nerūpi.

Viso to niekada nepadarysi be politinės valios. Praėjusią vasarą pratęstoje Seimo sesijoje „karbauskininkų“ dauguma buldozeriu prastūmė urėdijų reformą. Dabar, kaip informavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pavasario sesijoje laukia svarbus darbas priimant įstatymus, reglamentuojančius „Lietuvos geležinkelių“ veiklą. Valstiečiai-žalieji arba „raudonieji-kolchoznikai“, kaip juos vadina Dzūkijoje, praėję miškus, geležinkeliais tęsia savo žygį per Lietuvą.

***

 

Pateikiame Jums redakcijos atrinktus šios temos TOP 3 komentarus (platesnę „Respublikos“ skaitytojų diskusiją rasite apačioje, komentarų skiltyje.) Kviečiame diskutuoti!

@ Geležinkelio valdžia - visiški idiotai. Verkia, kad bankrutuoja, ir viską daro, kad tai įvyktų. Penktadieniais negalima gauti bilietų į traukinį Vilnius-Klaipėda. Seniau savaitgaliais važiuodavo ilgiausi sąstatai, dabar - 3 vagonai. Taip vadinami greitieji stoja gal tik Šiauliuose. Pasitikslinau - greitasis nuo paprastojo į Vilnių atvyksta 12 min. greičiau. Kodėl nestoja kituose miestuose? Ir žmonės važiuotų, ir pinigų daug surinktų. Bet kai mėmės valdžioje , tai tvarkos nerasta.

@ Gerai straipsnio autorius sako... Kodėl gerai dirbančią valsybinę įmonę reikia privatizuoti? R.Masiulio žodžiais nepasitikiu. Tikriausiai, visų atleistų ir kitų piliečių „apraminimui“ pasakė, kad neprivatizuos. Dar daugiau, kaip dažnai būna, ieškos užsienio investuotojų! Tai vyksta 26 metus. Pavyzdžiui, valstybė nebeturi:  Mažeikių naftos, Telekomo, savo banko, vaistinių ir t.t.

@ Yra tokia „Rail Baltica“, jau 4 metai rūdija ruožas, joks traukinys per dienas nevažiuoja. Tiesa, sekmadieniais važiuoja lenkiškas drezinas net su dviem keleiviais („šoferis“ ir kontrolierius). PRAŠYMAS: leiskite pradėti ardyti šį durnių laivą!


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŽUVO: per didelę traukinio avariją Indijoje, anot žiniasklaidos, žuvo dešimtys žmonių; nelaimė įvyko penktadienį netoli Amritsaro miesto Pandžabo valstijoje pačioje Indijos šiaurėje; incidentas per Dašeros šventę galėjo pareikalauti nuo 40 iki 50 gyvybių, pranešė vietos TV stotys.
  • PRATYBOS: Kinija ir Pietryčių Azijos valstybių organizacijos (ASEAN) narės kitą savaitę pirmą kartą surengs bendras karinio laivyno pratybas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų seneliai be vargo naudojasi kompiuteriu ir internetu?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +1   +7 C

 

   +3  +8 C

  +10 +13 C

   +11  +13 C

 

   +11  +12 C

 4-9 m/s

 1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

USD - 1.1505 PLN - 4.2989
RUB - 75.5050 CHF - 1.1451
GBP - 0.8784 NOK - 9.4598
reklama
Sveikata Grožis