17 nuotr.Po iškilmingo Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio minėjimo Seime ketvirtadienį vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje buvo iškeltos trijų Baltijos šalių vėliavos.
Aikštėje vėliavos pakėlimo ceremonijai išrikiuotą Garbės sargybos kuopą su švente pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Skambant Lietuvos himnui į dangų pakilo Lietuvos trispalvė. Po to viena po kitos buvo iškeltos kaimyninių Estijos ir Latvijos šalių vėliavos. Jas iškėlė specialiai šioms iškilmėms į Lietuvą atvykę Estijos ir Latvijos garbės kuopų kariai.
Simboliniu "Atgimimo keliu" į Nepriklausomybės aikštę susirinkusius žmones, valstybių vadovus ir garbingus svečius pasveikino Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji Kovo 11-ąją pavadino nepakartojamos istorinės galimybės diena - istorinės galimybės gyventi laisvai, nepriklausomai, patiems spręsti savo ateitį. Ši diena, sakė Prezidentė, - šventė tų, kurie gyvename šiandien, bet ne šia diena, nes siekiame istorinį nepriklausomybės šansą įprasminti.
Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Thom Hendrik Ilves) sveikino Lietuvą, įgyvendinusią tikrąją demokratiją, tikrąją laisvę - žodžio, sąžinės, religijos ir asociacijų laisvę.
Šiltais aikštėje susirinkusių žmonių plojimais buvo sutiktas lietuviškai į žmones kreipęsis Latvijos Prezidentas Valdis Zatleras. Jis pabrėžė vienybės jausmo svarbą, kvietė suteikti šiam jausmui naujas formas. Prisiminęs tolimus 1990-uosius metus, Latvijos Prezidentas pabrėžė, kad jei tuomet būtume skundęsi sunkumais, mums nieko nebūtų pavykę padaryti. Dabar, pasak jo, esame daug toliau pažengę, nei galėjome susapnuoti tais tolimaisiais 1990-aisiais. Nusivylusius gyvenimu savo šalyje lietuvius Prezidentas V. Zatleras kvietė į svečius, į Latviją. Čia jūs iš mūsų sužinosite, kokie lietuviai šaunūs ir drąsūs, kaip Lietuvoje viskas gerai sekasi, sakė jis.
Prieš dvidešimt metų šioje aikštėje buvo susirinkę daugybė žmonių, laukiančių istorinio sprendimo, tardama sveikinimo žodį į susirinkusią minią Nepriklausomybės aikštėje priminė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Tas sprendimas, pasak Seimo vadovės, demokratiškai išrinktame Seime buvo paskelbtas: Lietuva atkūrė savo tūkstantmetį valstybingumą.
"Kovo 11-osios Aktas buvo ne tik dėsninga tautinio atgimimo atomazga. Tai buvo tąsa istorijos, rašytos Lietuvos karaliaus Mindaugo laikais ir tęstos 19-ojo amžiaus sukilėlių, pirmųjų Respublikos savanorių ir pokario partizanų kovose", - sakė Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Pasak jos, iš praeities atplaukianti stiprybė, matyt, ir lėmė, kad Lietuva buvo pirmoji, paskelbusi nepriklausomybę nuo galingos imperijos. Tačiau ji pridūrė, kad tvirtybės ir drąsos mums teikė žinojimas, kad esame ne vieni, kad į kovą už laisvę kylame kartu su kitomis tautomis. Seimo vadovė padėkojo Latvijai ir Estijai už solidarumą ir bendrystę, kuri tada, 1990-aisiais, buvo itin brangi.
Seimo Pirmininkės nuomone, dvidešimt metų yra trumpas istorinis laikas antrą tūkstantmetį skaičiuojančiai valstybei.
"Dar esame per arti tų įvykių, pernelyg gyvai ir jautriai juos prisimename, kad galėtume visapusiškai įvertinti 1990-ųjų Kovo 11-osios stebuklą. Tegu tai padarys ateities kartos, o mes jau šiandien neabejojame: tai - viena iškiliausių Lietuvos istorijos datų, vienas svarbiausių įvykių mūsų valstybės, mūsų tautos gyvenime. Ir, žinoma, didžiulė Dievo ir likimo dovana kiekvienam iš mūsų", - sakė I. Degutienė.
Po vėliavų pakėlimo ceremonijos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio proga su švente Lietuvos žmones pasveikino NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse atliekantys Prancūzijos karinių oro pajėgų kariai - dviem naikintuvais "Mirage" 2000 jie praskrido virš Nepriklausomybės aikštės.
