respublika.lt

Neįrodysit, iš kur pinigai - atims (37)

2018 rugsėjo mėn. 05 d. 11:22:18
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Kadangi įstatymas dėl neteisėto praturtėjimo akivaizdžiai neveikia, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas jau kuris laikas kalba apie civilinį turto konfiskavimo įteisinimą. Jo esmė: ne valstybė turi įrodyti, kad turtas įgytas nešvariais keliais, bet pats žmogus turi įrodyti turto legalumą. Esą pačiam žmogui tokiu atveju negresia baudžiamoji atsakomybė, objektas - tik turtas. Neįrodžius legalumo, savininkas jo neteks.

 

Neteisėto praturtėjimo bylos - be rezultatų

Taip reklamuotas baudžiamasis persekiojimas dėl neteisėto praturtėjimo neveikia. O jei veikia, tai praktiškai be pasekmių tiems neteisėtai praturtėjusiems. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) 2015-2018 m. laikotarpiu pradėtų ikiteisminių tyrimų buvo baigti 66. Iš jų tik 13 buvo perduota į teismą, o 52 nutraukti. Šiuo metu FNTT atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo. Kiek jų pasieks teismą, galima tik spėlioti. Bet ir tie tyrimai, kurie pateko į teismą, baigėsi, nepabijokime to žodžio, šnipštu. Bausmės buvo paskirtos tokios, kad kaltininkai jų net nepajuto.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Prisiminkime garsiąją Darbo partijos bylą, kurią tyrė gerus dešimt metų, paskui dar kelerius metus vartaliojo teismuose. Mat dėl to, kad tokie tyrimai yra sudėtingi, tyrimui netaikomas laiko ribojimas. Darbo partijos vadai galėjo miegoti nesapnuodami košmarų: viskas pasibaigė baudomis. Toks pats likimas ištiko ir garsiąją Medininkų muitininkų bylą, kur už kyšius buvo teisiami beveik trys dešimtys muitininkų. Tie irgi atsipirko minimaliomis baudomis. „Komitete ištyrėme baudžiamųjų bylų dėl neteisėto praturtėjimo nuosprendžius. Praktika parodė, kad mechanizmas veikia ir ne nuo įstatymų leidėjų priklauso, kad nusikaltėliai lieka nenubausti. Tai veikiausiai priklauso nuo noro ar nenoro pažeisti turtingų bei įtakingų asmenų interesus. Teismai kaip susitarę visiems taiko minimalias baudas - nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Ir labai keistai argumentuoja: bausmė sušvelninta, nes kyšį žmogus paėmė pirmą kartą. Kaip valstybės tarnautojas ar pareigūnas gali paimti kyšį antrą kartą? Esą tada jau nebešvelnins. Be to, buvo mėgstama taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl nusikaltėlis ir teismų metu, ir po nuosprendžio gyvena kaip gyvenęs“, - sakė V.Bakas.

Matydami tokią praktiką, Seimo nariai sukruto ir įteisino privalomas pataisas. Seimas uždraudė už korupcines veikas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Numatyta, kad už tokius nusikaltimus turi būti skiriamas laisvės atėmimas. O jei kokiu nors pagrindu daroma išimtis skiriama tik bauda, ji turi būti tokio dydžio, kokią naudą įtariamasis tikėjosi gauti.

Turto teisėtumą įrodinės pats savininkas

„Visuomenė nemato pavyzdžių, kad būtų nubausti milijonines sumas iš nusikalstamų veikų susikrovę asmenys. Yra tokių, kurie sako, kad įstatymas atgal negalioja. Bet neteisėto praturtėjimo įstatymas jau galioja 8 metus, mes atlikome tyrimą ir visuomenė pamatė buvusias verslo įtakas ir jų pasipinigavimą, pasipelnymą“, - teigė V.Bakas.

Pasak V.Bako, yra dar vienas priešnuodis prieš korupciją bei turtų krovimą neteisėtais būdais: civilinis turto konfiskavimas.

„Civilinis konfiskavimas taikomas, kai žmogus negali įrodyti įgyto turto teisėtumo. Žinoma, nepulsime kratyti visų žmonių, bet jei matome, kad valstybės tarnautojas, pareigūnas ar jų artimieji disponuoja didelėmis sumomis, dideliu turtu, jie turės pateikti įrodymus, kad viską įsigijo legaliai. Be to, būtų tikrinami su kriminaliniu pasauliu susiję asmenys. Šios priemonės veikia efektyviai, tai rodo kitų šalių pavyzdžiai“, - teigė NSGK komiteto pirmininkas.

Tačiau egzistuoja nekaltumo prezumpcija ir, vaizdžiai tariant, žmogus neprivalo įrodinėti, kad nėra kupranugaris. Kaip teigia V.Bakas, civilinės bylos atveju žmogus pats nenukenčia, jo kaltė nėra nagrinėjama. Objektas yra turtas. Žmogus nei sodinamas į kalėjimą, nei baudos skiriamos. Tačiau jei jis negalės įrodyti turto legalumo, jis turto neteks.

Situaciją komentuoja advokatas Romualdas Drakšas:

Jau iš pat pradžių, kai buvo kuriamas neteisėto praturtėjimo institutas, didžioji dalis teisininkų bendruomenės vienu balsu sakė: neveiks. Jis kuriamas nekokybiškai, bandoma projektuoti atsakomybę iš praeities, kas neįmanoma. Negali žmogus atsakyti už tai, kad prieš dešimt metų gavo kažkokius pinigus. Dabar jų niekaip nedeklaruosi, nes tai ne tik neteisinga, bet ir prieštarauja baudžiamosios teisės principams. Nuo kada įstatymas galioja, už tą laikotarpį ir kyla atsakomybė.

Dabar su civiliniu konfiskavimu lipama ant to paties grėblio. Civilinis konfiskavimas galioja tik Anglijoje. Ten yra atskiras įstatymas, jis yra tūkstančio lapų. Apibrėžtas visas mechanizmas. O pas mus paimamas tik pats principas: nusirašo įstatymą, kaip Lietuvoje mėgstama daryti, bet proceso nėra. Norima sukišti pusiau administracinį, pusiau baudžiamąjį procesą. Ir čia pat sako: ne, čia nėra baudžiamoji atsakomybė. Tai kaip galima taikyti baudžiamąjį procesą? Tai absurdas.

Pati idėja nebloga. Bet reikia kreiptis į teismus, skirti teisėjus, kurie specializuotųsi tokiose bylose, sudaryti mechanizmą, sukurti procesus, paaiškinti, kokios teisės šakos šios bylos. Pas mus ne Anglija, ne precedentinė, o kodifikuota teisė. Advokatūra, Vilniaus universitetas savo poziciją išsakė: vėl tai neveiks, vėl tai pateks į Konstitucinį Teismą išaiškinimui, vėl visi aikčios ir ieškos kaltų.

Sakysime, įgyvendinant šią idėją, bus tikrinami asmenys, susiję sus nusikalstamu pasauliu. Ar asmuo, kuris vakarais vedžioja šunį su nusikalstamo pasaulio atstovu, susijęs ar nesusijęs? Šie klausimai išsprendžiami. Bet klausimai dėl proceso, kuris bus taikomas, esminiai.

VŽ Trigrašis

Neteisėto praturtėjimo įstatymas daug metų buvo Dalios Grybauskaitės „arkliukas“. Ji nuolat akcentavo svarbą bausti korumpuotus politikus ar verslininkus. Tačiau per dvi kadencijas taip ir nesugebėjo to padaryti. „Vakaro žinios“ klausė prezidentūros, kodėl, tačiau per dvi dienas ji nesugebėjo suraityti paaiškinimo.

Neaiškūs milijonai

Nuo 2011 01 01 iki 2018 06 30 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė 426 galimai neteisėto praturtėjimo atvejus. Taip pat nustatyta beveik 59 mln. eurų vertės turto, kurio įsigijimui pagrįsti galimai trūksta teisėtų pajamų. Informacija perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Policijos departamentui, Generalinei prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijoms.

VMI per 2018 m. I pusmetį teisėsaugos institucijoms dėl galimai neteisėto praturtėjimo perdavė informaciją apie 16 asmenų, kuriems nustatyta beveik 2,4 mln. eurų vertės turto, kurio įsigijimui pagrįsti galimai trūksta teisėtų pajamų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (37)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIAI: Lietuvos automobilių kelių direkcija perspėja vairuotojus būti budrius, nes naktį eismo sąlygas gali sunkinti plikledis ir rūkas.
  • PASIPILDĖ: šių metų sausį - spalį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo 7,5 proc. eurų pajamų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai - 7 202,9 mln. eurų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -4   +2 C

 

   -1  +5 C

  +3   +6 C

   +3  +7 C

 

   +4  +6 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   3-5 m/s

 

USD - 1.1305 PLN - 4.2933
RUB - 75.2446 CHF - 1.1365
GBP - 0.8837 NOK - 9.6028
reklama
Ukis 2018