respublika.lt

Nebūkite plėšikai

(0)
Publikuota: 2019 vasario 07 12:17:00, Lina VYŠNIAUSKIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Su bankų plėšikavimu kovojusi Lietuvos bankų asociacija ir jos vadovas Rūtenis Paukštė sudeda ginklus. Redakcijos archyvo nuotr.

Apie beveik visiškai neribojamą bankų savivalę Lietuvoje nuolat kalbama, rašoma, tačiau padėtis tik blogėja. Nuolat keliami įkainiai, beveik nesiskaitoma su bankų klientų teisėmis. Ar yra kokia išeitis ir kokių veiksmų turėtų imtis komercinius bankus lyg ir turintis kontroliuoti Lietuvos bankas, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su dabar jau buvusios Bankų klientų asociacijos vadovu Rūteniu Paukšte.

 

- Asociacija Lietuvoje veikė devynerius metus, gynė žmonių interesus, kodėl nutarta jos veiklą nutraukti?

- Matome, kad bankai daro ką nori. Tai liudija ir keliami įkainiai, ir mažinamas darbuotojų skaičius, ir naikinami bankų skyriai. Jau girdėjau priekaištų, kad tokiai veiklai mes neva pritarėme ir nieko nedarėme padėčiai pagerinti. Tiesiog mes nesugebėjome priešpastatyti savo argumentų prieš bankų profesionalų elgesį. Todėl pasitraukiame. Veiksmų turi imtis Lietuvos bankas.

- Kodėl susidarė tokia padėtis, kad prašytojo ir nuskriaustojo padėtyje atsidūrė dauguma gyventojų?

- Labiausiai trūksta bankų dėmesio žmonėms. Ypač tiems, kurie neturi interneto. Bankai orientuoti tik į „internetinius“ klientus. Jiems taip patogiau. Tokie gyventojai turi elektroninę bankininkystę, turi pajamas, žinių, jie - perspektyvūs klientai ir tik su jais dirbama. Pažvelkime kad ir į pastarųjų dienų pavyzdį. Vienas po kito bankai pakėlė mokestį už pavedimą. Tai vidutinį atlyginimą uždirbančio mokytojo valandos uždarbis. Manau, tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Šiuo atveju net negalima kalbėti apie savikainą - juk banko darbuotojas, turėdamas kompiuterį, reikiamus duomenis suves per 5-10 minučių. Jo paslaugos tikrai nekainuoja tiek, kiek sumoka klientas: mažiausiai 5 eurus.

- Daugelis atokesniuose miesteliuose gyvenančių ne tik neturi interneto, bet ir nebegali nueiti į banko skyrių - jų nebeliko.

- Taip, bankai masiškai naikina bankų skyrius, atleidžia darbuotojus. Pateiksiu pavyzdį apie kreditavimą. ES taisyklėse numatoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę į atsakingą kreditavimą. Banko skyriaus nėra, turės vykti į didesnį miestą. Dabar paskaičiuokime. Sakysime, ima gyventojas 1 tūkst. eurų kreditą. Kas mėnesį jis turės vykti į artimiausią banko skyrių ir mokėti po maždaug 50 eurų. Pridėkime kelionės išlaidas, palūkanas, dar tuos 5 eurus už pavedimą. Kiek susidaro? Žinoma, vėlgi kalbu apie tuos, kurie neturi interneto, o tokių gyventojų Lietuvoje yra maždaug trečdalis. Tad tokie žmonės yra paliekami įvairių greitųjų kreditų ir kitų panašių struktūrų lauke ir nieko keisto, kad jie Lietuvoje jaučiasi nejaukiai.

- Ar teisine prasme galima tvirtinti, kad bankai nuolat pažeidinėja vartotojų interesus?

- Manau, taip. Nekalbant apie plėšikavimą lupant mokesčius už paslaugas, pažvelkime, kaip bankai sudaro sutartis su gyventojais? Paprastai, jei mes sudarome sutartį, abi pusės susipažįsta, įvertina, ar abiem pusėms sutartis tinka, ar ne. Šiuo atveju bankai nėra niekam įpareigoti rodyti sutarčių, derinti jų, jie jas rašo taip, kaip jiems atrodo geriau, gindami banko interesus, o iš vartotojų pusės to niekas neprižiūri.

Bankų įkainių didinimas rodo ir sudarytą absurdišką padėtį. Bet kuriame kitame sektoriuje, jei konkurentai mažina kainas, jas neišvengiamai priversti mažinti ir kiti to sektoriaus dalyviai. O bankų srityje atvirkščiai - vienam bankui padidinus kainas, jas tuoj pat didina kiti. Mums tikrai nereikia tokios bankininkystės. Manau, jei nebus pasiekta susitarimo, Lietuvos bankas turi imtis reguliavimo.

Vienas tokio reguliavimo pavyzdys, ir tikrai pozityvus, jau buvo. Kai kilo įkainiai už paslaugas, Lietuvos bankas įvedė vartotojo krepšelį. Bent jau dėl jame nurodytų įkainių žmonės gali būti ramūs. Tačiau ką padarė bankai? Iš karto pakėlė įkainius už paslaugas smulkioms įmonėms. Jose dažniausiai dirba vos keletas žmonių ir įkainių pakėlimas labai skaudžiai atsiliepė. Visada maniau, kad tokius dalykus reikia reguliuoti. Tačiau kai Lietuvos bankas imasi reguliavimo, komerciniai bankai pradeda rėkti, kad juos reguliuoja. Pasakyčiau taip: nebūkite tokie plėšikai ir nereikės reguliavimo.

Kritikos turėčiau ne tik Lietuvos bankui. Pastarasis sugebėjo, pavyzdžiui, suvaldyti greitųjų kreditų bendrovių antplūdį šalyje. O latviai ne tik su tuo nesusidorojo, bet pasiekė tik tiek, kad greitųjų kreditų skolinimasis dar padidėjo.

Tačiau nemažai priekaištų turėčiau Konkurencijos tarybai. Jie nesugebėjo, o gal nenorėjo pamatyti akivaizdžių faktų. Pamenu, buvo vienas atvejis, kai nubaudė kažkurį banką, bendradarbiavusį su viena pinigų išvežiojimo įmone dėl konkurencijos pažeidimų. Daugiau, kiek žinau, nieko nėra nuveikę. Tik medalius iš prezidentės rankų ėmė. Matyt, kažkam kažką gero darė, tik vartotojams - nelabai.

- Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas prabilo apie tai, kad Lietuvoje per didelė skandinaviškų bankų koncentracija, ir siūlė parduoti SEB arba „Swedbank“, bet sulaukė aršios kritikos.

- Visiškai sutinku su Seimo nariu. Manau, jis neturėjo omenyje, kad mes turime per daug bankų. Atvirkščiai, bankų turime per mažai. Tačiau jie yra iš vienos geografinės srities, tarpusavyje susiję akcininkais ir kapitalu. Paprasčiau tariant, turime bankų tinklą, kuris dirba be konkurencijos. Kol yra tokia padėtis, kitiems bankams sudarytas didelis barjeras ateiti į Lietuvą. Jei norime sulaukti bankų iš kitų šalių, jiems reikia sudaryti palankią terpę. Skandinavijos bankai ateidami turėjo galimybę ilgą laiką nemokėti jokių mokesčių ir galėjo sukaupti nemažą kapitalą. Reikėtų ir kitiems kažką panašaus siūlyti.

- Tad kuo galėtume juos privilioti?

- Laukti kitos krizės ir žiūrėti, kas tada bus, manyčiau, labai silpna pozicija. Reikėtų kalbėtis su kitomis Baltijos šalimis - Latvija, Estija. Pas juos tokia pati situacija. Bet latviai turi „klibantį“ Parex“ banką, kurį galbūt kas nors įsigis, „Citadelę“, greičiausiai, irgi. Tuomet, iš šalies atėjus nepriklausomam bankui, jis jau turėtų su skandinavais konkuruojantį tinklą Baltijos šalyse. Viena Lietuva stipriam bankui tikrai nebus įdomi.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytauto VALVONIO komentaras:

Galimybių naujiems rinkos dalyviams ateiti į rinką ir plėstis matome nemažai. Ir tas procesas vyksta. Lietuvos banko teikimu Europos Centrinis Bankas praėjusių metų pabaigoje išdavė pirmąsias tris mūsų bankininkystėje specializuoto banko licencijas. Nagrinėjami dar keturi prašymai suteikti tokias licencijas.

Sprendimus dėl bankų pardavimo priima patys bankų savininkai įgyvendindami savo verslo planus, įvertindami rinkos raidą. JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „The Blackstone Group L.P.“ yra paskelbusi apie ketinimą įsigyti daugiau kaip pusę „Luminor“ grupės akcijų.

Sandorį per 2019 m. dar turės patvirtinti Baltijos šalių priežiūros institucijos ir Europos Centrinis Bankas. Jei sandoris bus užbaigtas, skandinavų kapitalo dalis mūsų bankų sektoriuje gerokai sumažės.

Kadangi koncentracijos lygis mūsų netenkina, skatiname alternatyvių klasikiniams bankams žaidėjų įsiliejimą į sektorių. Džiugu, jog naujas finansines paslaugas, kurios vadinamos FINTECH, teikiančios įmonės jau meta iššūkį didiesiems rinkos senbuviams kovoje dėl klientų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s