Neatostogauja, nes nepersidirba?

Pavasario sesijai baigiantis Parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad laikotarpis tarp sesijų nėra jos kolegų atostogų laikas.

„Seimo narys, pasiryždamas kandidatuoti į Seimą, turi žinoti, kad atostogų jis neturės. Ir kai nevyksta plenariniai posėdžiai, Seimo narys 24 valandas per parą turi būti pasiruošęs atsakyti į bet kurį rinkėjų prašymą ar klausimą“, - rėžė L.Graužinienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat jau antrą kadenciją pluša be poilsio. Mat pagal įstatymą atostogos valstybės galvai nepriklauso.

Premjero Algirdo Butkevičiaus padėtis dvejopa, nes jis kartu ir Seimo narys. Atrodytų, ir jam turėtų galioti L.Graužinienės perspėjimas būti budriam apskritą parą visus metus. Todėl kaip Seimo narys A.Butkevičius oficialiai neatostogauja, tačiau kaip premjeras socialdemokratų vadas kartkartėmis pasiskelbia išvykstąs į šiltuosius kraštus.

- Ar gali žmogus metų metais normaliai dirbti be atokvėpio ir kartu likti darbingas? - „Vakaro žinios“ teiravosi psichologo, buvusio parlamentaro Vytauto ČEPO.

- Psichologijoje yra įvairių teorijų. Bet yra ir faktų, kurie tas teorijas patvirtina. Sakykime, uosto krovikas gali dešimt valandų nešioti sunkius krovinius, paskui išeiti porą valandų pagerti alaus, pamiegoti tris keturias valandas ir organizmas atsigauna. Bet jeigu aštuonias valandas dirbęs protinį darbą tiek pat valandų nepamiegosi, organizmas neatsigaus - nesukoncentruos dėmesio ir pan. Iš esmės atsakant į tą klausimą, žmogaus organizmas taip sukonstruotas gamtos, kad kartkartėmis turi atsipūsti.

- Tai kodėl Seimo nariai dirba be atostogų?

- Čia yra paprasčiausia saviapgaulė. Seimo nariai atostogauja daugiau negu kas kitas. Paleisti prieš Naujuosius metus, jie pradeda dirbti kovo mėnesį. Manote, jie nuo ryto iki vakaro rinkėjus už rankučių vedžioja? Važiuoja kur nori ir grįžta kada nori. Valstybėje turi būti kažkoks vienas organas, kuris ištisą parą, ištisus mėnesius ir metus turi budėti be pertraukos, jeigu kyla kokia nors ekstremali situacija - ar karo grėsmė, ar „force majoure“, kad juos būtų galima staigiai sukviesti ir priimti sprendimą, kuris užtikrintų valstybės gyvastį. Bet šitoks dalykas, kai ilsimasi ir važiuojama, o sakoma, kad tai ne atostogos, yra nenormalus.

- Bet juk žmonės turi ilsėtis.

- Man atrodo, galima sudaryti atostogų grafiką taip, kad visą laiką būtų Seimo dauguma, būtinas kvorumas. Jis galėtų priimti sprendimus ekstremalioje situacijoje, o kitus būtų galima paleisti ir paskui keistis. Tai būtų visiškai normalus dalykas. Galima sudėlioti grafiką taip, kad per tris mėnesius visi paatostogautų. Kaip daugelyje Lietuvos įstaigų.

- Ar tas Seimo pirmininkės priminimas savo kolegoms nekvepia dirbtiniu pasiaukojimu?

- Aš aštuonerius metus išbuvau Seime, metus TSRS deputatu Kremliuje ir ten tokio aukojimosi, kaip kartais mėgstama pateikti rinkėjams, tikrai nėra. Tai tėra pasirodymas labai svarbiam, atseit dirbančiam, kad kitai kadencijai išrinktų.

- O ką daryti premjerui, jeigu Seimo pirmininkė jo neišleidžia?

- Čia ir yra paradoksas, konstitucinis kataklizmas. Kas jis yra - premjeras ar Seimo narys? Ir tas, ir tas. Norint išspręsti šitą dalyką, reikia taip padaryti, kad Vyriausybės narys nebūtų Seimo nariu. Apie tai taip pat seniai kalbama, bet kaipmat užslopinama. Kitos partijos neturi tiek daug žmonių. Protingesnieji eina į Seimą, o esantys užkulisiuose toms pareigoms užimti netinka. Gal tai ir racionalu, bet neteisinga.

- Ką galėtų rodyti faktas, kad žmogus dirba be atostogų? Turbūt viena, kad jis nepervargsta, o kita, matyt, kad jo darbo krūvis menkas?

- Bet ir nedirbančiam reikia pailsėti nuo nieko neveikimo, pakeisti vietą. Jeigu paimtume teorinį modelį, kurį mes stengiamės įgyvendinti, ketverius metus žmogus beveik neatostogauja. Tai įsivaizduokite, koks turi būti jo organizmas, jeigu jis normaliai dirba? Iki vakaro jis turėtų visiškai išgverti. Bet, deja, šitaip nėra. Tada jūs visiškai teisus: arba jis randa visokių tarpelių nuvažiuoti į Hurgadą, Šarm aš Šeichą ar Tunisą, kaip dabar daroma, arba tas darbas tikrai toks lengvas, kad atostogų nereikia.

- Bet pagal Darbo kodeksą žmogui priklauso atostogos.

- Vieninteliai Seimo nariai iš Darbo kodekso darbo santykių reguliavimo sferos ir iššoka. Jie gali sau pasiskirti neribotas priemokas, gali neiti atostogų. Seimo narių santykiai su įstatymais yra labai komplikuoti. Pagal Konstituciją kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į poilsį. Tai gal Seimo nariai jau nebe Lietuvos piliečiai? Visi tie dalykai yra nereguliuojami, nes patiems Seimo nariams taip yra geriau. Jeigu nėra numatyta atostogų, tai galima visą ketverių metų darbą Seime paversti nesibaigiančiomis atostogomis.

- Skamba kaip paradoksas, tačiau, tarkime, tolimųjų reisų vairuotoją tachografas verčia ilsėtis kas kelias valandas, o valstybę valdyti galima ir dirbant be poilsio?

- Logika tokia, kad jie ilsisi. Pažiūrėkite oro linijų duomenis, užtikrinu, kokie dešimt ar dvidešimt Seimo narių kažkur išskridę. Dabar baigėsi sesija, jie ir pabėgs iš šito pasaulio. Jie tai darys neteisėtai, o mes į visa tai žiūrime pro tamsius akinius.

- Taigi, darbas be poilsio tėra opijus liaudžiai, mitas?

- Didelis mitas. Aukojimosi laikai seniai praėjo. Aukotis reikia, kai vyksta karas, reikia ant ambrazūros griūti. O kai kurie žmonės tuo ir tiki. Man pačiam teko tai patirti, kai sakydavo, kad Seimo narys daug dirba. Aš galvoju, dirbu tiek, kiek galiu. Jeigu žmogus taip galvoja, taip ir palieki... O žmonės yra atlaidūs. Bet ir tvarka valstybėje turi būti. Tvarka prasideda nuo įstatymų leidimo sferos. Jeigu čia nebus, nebus niekur.

- Apskritai tariamo pasiaukojimo demonstravimas valdžios žmonėms būdingas. Jie taip tarsi parodo nusileidžiantys iš aukštybių. Pamenate, per pirmą savo kadenciją prezidentė gėdijo keliaujančius valdininkus rodydama pavyzdį ir rinkdamasi pigiausius skrydžius. Tai irgi turbūt ne kas kita, kaip noras įsiteikti Tautai?

- Taip, ji pigiai skraidė. Dabar to nereikia, nes trečiai kadencijai jos neberinks, tai kam stengtis? Yra vadinamoji VIP tvarka, aš ja naudodavausi skirsdamas į Briuselį, o Justas Paleckis, pavyzdžiui, nesinaudodavo. Bet aš manau, jeigu tai yra, kodėl nesinaudoti, arba diskutuokime, gal jos nereikia iš viso.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“