Neaišku, kas ką valstybėje daronuotraukos (1)

2017 spalio mėn. 06 d. 08:05:41 Perskaitė 1049

Valstybės valdymo politikos formuotojų neūkiškumą atskleidė dar vienas Valstybės kontrolės auditas. Šįkart nustatyta, kad valstybė iki šiol nežino, kiek ir kokias paslaugas turi teikti tik viešojo sektoriaus institucijos, todėl steigiamos vis naujos - per dvejus metus įsteigtos dar 46-ios. Tad ar reikia stebėtis, kad trūksta pinigų švietimui, kultūrai ir kitoms sritims?

 

„Lietuvoje yra daugiau kaip 4 tūkst. iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaikomų viešojo valdymo institucijų, kurios vykdo valstybės valdymo funkcijas ir užtikrina viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą. Viešasis sektorius, atsižvelgdamas į keliamus paslaugos tikslus ir kokybės reikalavimus, turėtų teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos ar verslo įmonės. Iki šiol nėra žinoma, kiek tokių paslaugų turime ir kas jas turi teikti“, - skelbia Valstybės kontrolė.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad viešosios institucijos neteikia informacijos apie teikiamų paslaugų kokybę, todėl valstybė neturi patikimų duomenų apie viešojo valdymo institucijų teikiamas paslaugas, jų kokybę, prieinamumą ir kainą. Per ankstesnius auditus Valstybės kontrolė ne kartą yra nustačiusi menką viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę.

Nėra nustatyto ir sureguliuoto bendro valdymo modelio, - tačiau vis steigiami nauji paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, 2015-2017 m. I ketvirtį 21 savivaldybė įsteigė 46 naujus paslaugų teikėjus - įstaigas ir įmones. Pavyzdžiui, viena savivaldybė įsteigė UAB, kuri prekiauja knygomis, nors netoliese veikia privatus knygynas. Savivaldybės įsteigta bendrovė dirba nuostolingai, tačiau neatliktas vertinimas, ar ji yra reikalinga.

„Akivaizdu, kad mūsų viešasis sektorius yra pernelyg prisotintas įvairiomis įstaigomis, institucijomis. Tikrai kyla klausimas, ar tai atitinka mūsų valstybės išgales ir yra efektyvu. Susidaro paradoksali situacija - kuo mažiau žmonių, tuo daugiau įvairių institucijų, todėl kalbėti apie viešojo valdymo pertvarką mes tikrai turime. Dažnai tos įstaigos įstaigėlės kuriamos tik tam, kad būtų sukurtos darbo vietos partijos nariams, jų draugams. Tik nenorėčiau, kad nueitume į kitą kraštutinumą ir daug paslaugų perduotume nevyriausybinėms organizacijoms ar verslui. Geriau peržiūrėti, kiek biudžetinių įstaigų reikia“, - akcentavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė dažnai konstatuoja, jog valstybė nežino, kiek valdo turto, nežino, kiek reikia biudžetinių įstaigų ir panašiai.

„27 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir nežinome tokių dalykų. Tai ir yra atsakymas, kodėl valstybė yra tokioje situacijoje, kokioje yra. Kai nežinome, ką veikia kokia institucija, tai viena kitos funkcijas ir dubliuoja. Tai yra neūkiškumas. Todėl ir biudžeto situacija yra tokia. O kodėl nieko nedaroma? Nes gyvename pagal principą, kad po manęs - nors ir tvanas, nerūpi būti ūkiškam, svarbiausia išlikti poste“, - sakė P.Urbšys.

Parlamentarė, buvusi Seimo kontrolierė Rasa Budbergytė esamai situacijai apibūdinti rado tik du žodžius: neūkiškumas ir netvarka.

„Žiūrėkite, ką sako auditoriai. Vidaus reikalų ministerija apie tai, kas dedasi viešajame sektoriuje, kaupti informaciją pradėjo nuo 2013 m. ir turėjo baigti iki šių metų gegužės mėnesio, jau išleido 862 tūkst. eurų, tačiau nebaigė, todėl yra įpareigota tai padaryti iki 2019 m. pabaigos. Savo informacinėje sistemoje neturi sukauptos reikiamos informacijos, o tiek pinigų jau išleista. Pratęsta dar dvejiems metams. Tai ir vėl bus tiek pat išleista. Tikras neūkiškumas“, - įvertino R.Budbergytė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net