Naujasis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus: Teisės autoritetus į teismus sunku priviliotinuotraukos (4)

2014 gruodžio mėn. 28 d. 08:10:51 Perskaitė 2976

Pirmadienį darbą pradėjo naujasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus, prieš tai dirbęs šio teismo tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriumi. 35-erių R.Norkus - vienas jauniausių teismų pirmininkų Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Jis moka net penkias užsienio kalbas. Pirmą savo darbo dieną R.Norkus davė išskirtinį interviu „Respublikai“.

 

- Prisistatydamas Seime, sakėte, kad esate dėkingas ne už postą, o už suteiktą galimybę tobulinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklą. Nuo ko pradėsite?

- Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad LAT yra įstatymais apibrėžta struktūra. Aš neateinu kurti struktūros nuo pradžių. Aukščiausiajame Teisme teisingumą vykdo 35 teisėjai, ir LAT funkcija, kaip ir bet kurio kito teismo, yra vykdyti teisingumą, tačiau šalia to turime ir kitą labai svarbią papildomą funkciją - formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus. Tai iš esmės reiškia, kad į mūsų išaiškinimus turi atsižvelgti visi teismai, kurie taiko tuos pačius įstatymus, o greta ir visos kitos institucijos, kurios tomis pačiomis teisės normomis vadovaujasi.

Kalbant apie LAT veiklos tobulinimą, turėčiau pasakyti, kad LAT pirmininkas nėra kažkoks vyriausiasis teisėjas, kuris gali duoti nurodymus kitiems kolegoms, kaip nagrinėti bylas. Jokiam teismo pirmininkui nėra suteikti įgaliojimai kištis į teisingumo vykdymą.

Tačiau, jei kalbėtume apie LAT organizacinės veiklos tobulinimą, pirmiausia turėtume diskutuoti apie tam tikrų specializacijų gilinimą (realų taikymą) Aukščiausiajame Teisme, nes šiuo metu daugiau ar mažiau teisėjų nagrinėja visų kategorijų bylas.

Turbūt patys suprantate, kad šiandien niekas negali būti visų sričių specialistu, o sritys, kurias apima civilinės ar baudžiamosios bylos, yra labai plačios. Mums derėtų atnaujinti diskusijas dėl to, ar nereikėtų naujai nustatyti, įvesti kažkokias teisėjų specializacijas, suteikiant jiems galimybę gilintis į tam tikrą sritį. Aš manau, kad tai būtų viena iš priemonių, siekiant pagerinti teismų sprendimų motyvavimą ir jų kokybę.

Teismų sprendimų motyvavimo gerinimas yra antrasis tikslas. Kaip ir minėjau, mūsų išaiškinimai yra privalomi visiems teismams ir mes kartais sulaukiame priekaištų iš kolegų, iš žemesnės instancijos teismų, kad bylą išnagrinėjome, bet gairių ateičiai, kaip spręsti vienas ar kitas situacijas, tarsi nepateikėme. Todėl vienas iš mano veiklos barų ir yra sukurti tokią motyvavimo struktūrą, kad galėtume pirmiausiai aiškiai abibrėžti problemą, kurios atsakymo ieškome, ir pateikti atsakymą, kuris būtų aiškus tiek mums patiems, tiek kitiems teismams.

O trečia veiklos kryptis, kurioje galėtume diskutuoti apie tobulinimą - tai Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija ir jos veikla. Juk ne kiekviena byla gali pasiekti Aukščiausiąjį Teismą. Sprendimą priimti ar nepriimti kasacinį skundą priima iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija, kuri turi įžvelgti tas jautrias visuomenei, o kartu ir teisės aiškinimui sritis. Tuo požiūriu kartais mes esame pasimetę. Kartais priimame nagrinėti nemažai vienarūšių bylų, kuriose ta praktika, vieną kartą jau suformuota, pradeda kartotis. O kartais mes nepriimame kažkokių kasacinių skundų ir nesuteikiame pakankamų motyvų šalims, kodėl taip pasielgėme.

- Esate minėjęs, kad vienas iš jūsų tikslų - įvesti naują tradiciją, kad teismas savo sprendimus bent jau rezonansinėse bylose visuomenei pristatytų žodžiu. Papasakokite apie iniciatyvą.

- Šis pasiūlymas nėra labai unikalus, nes tokia praktika egzistuoja nemažoje dalyje Europos valstybių. Teismų sprendimų pristatymas visuomenei suprantama kalba, o ne kažkokiu teisiniu žargonu yra vienas iš teismų tikslų, kad visuomenė suprastų, ką mes pasakėme savo sprendime. Todėl labai svarbus suprantamas komunikavimas su visuomene.

Kokiais būdais tą padaryti? Iš tikrųjų kelių yra įvairių, bet vienas iš galimų - specialiai apmokytų teisėjų, kurie turėtų patirties bendraujant su žiniasklaida, panaudojimas pristatant teismų sprendimus visuomenei.

Mes neturime įsivaizduoti, kad kiekvienas teisėjas yra tarsi roko ar popžvaigždė ir rampų šviesoje išstos prieš žiniasklaidą, visuomenei aiškinsis dėl savo sprendimo. Tą turėtų daryti specialiai apmokyti teisėjai. Jie galėtų komentuoti ne tik savo, bet ir kolegų priimtus sprendimus.

Tuo tikslu šiuo metu kaip tik yra vykdomi teisėjų mokymai. Lietuvos mastu siekiama parengti apie 10 teisėjų, kurie būtų pasiruošę bendrauti su žiniasklaida ir pristatyti rezonansinius sprendimus. Manau, kad LAT, kuriame nagrinėjamos bylos, savo esme yra visuomeniškai svarbios, tikrai galėtų vienas ar kitas teisėjas sprendimus komentuoti.

- Tie, kuriems dažnai tenka susidurti su teismais, vis skundžiasi, kad bylų nagrinėjimo terminai yra labai ilgi. O ir teisėjai kalba apie per didelius darbo krūvius. Kodėl niekaip nepavyksta šios problemos išspręsti?

- Kalbant konkrečiai apie LAT, bylų nagrinėjimo trukmės problema mūsų teisme nėra tokia aštri. Pernai vidutinė vienos civilinės bylos nagrinėjimo trukmė mūsų teisme buvo 160 dienų, o vidutinė vienos baudžiamosios bylos - 145 dienos. Bylų nagrinėjimo trukmė kasmet LAT yra panaši. O palyginti su kitų valstybių aukščiausiais teismais, mes bylas nagrinėjame gana sparčiai. Aš manau, kad mes gana jautriai reaguojame į tas bylas, kurios reikalauja prioritetinio sprendimo. Pavyzdžiui, galiu paminėti atvejį, kai svarstėme vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Vaikas buvo perkeliamas iš vienos šeimos į kitą. Mes pamatėme, kad ta situacija negali tęstis pusmetį, kad mes negalime to toleruoti. Byla buvo išnagrinėta per trumpiau nei 2 mėnesius nuo patekimo į kasacinį teismą iki galutinio sprendimo.

O kalbant apie bylų nagrinėjimo trukmę ne tik LAT, bet apskritai Lietuvos teismuose ši problema šiek tiek egzistuoja, bet nėra tokia aštri, kaip kartais gali atrodyti.

Pernai mūsų šalies pirmos instancijos teismuose iš 185 tūkst. civilinių bylų apie 170 tūkst. buvo išnagrinėtos trumpiau nei per 6 mėnesius. Tik 4,5 tūkst. civilinių bylų nagrinėjimas užtruko ilgiau nei 12 mėn. Tai santykinai nedidelė grupė bylų ir dažniausiai tai - sudėtingiausios bylos, todėl jos ir yra nagrinėjamos ilgiausiai. Dažniausiai tai lemia objektyvios priežastys, kai sudėtingas teisines problemas lydi daugybė bylos medžiagos, kurią reikia išstudijuoti. Kai yra ekspertizės, kurias reikia atlikti, liudytojai, kuriuos reikia apklausti.

Tačiau, žinoma, mes negalime tenkintis tuo pasakymu, kad tik 4,5 tūkst. bylų nagrinėjamos daugiau nei metus. Mes turime ieškoti būdų, kaip apskritai subalansuoti teisėjų darbo krūvį, kad jis būtų protingas, kad teisėjai nebūtų pervargę ir įsitempę. Juk kai žmogus pervargęs - jis linkęs klaidas daryti.

Todėl sveikinu Teisingumo ministerijos iniciatyvas atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų. Kai kurios, pavyzdžiui, hipotekos klausimų sprendimas, jau perduotas iš teisėjų notarams. Tačiau ministerija neketina tuo apsiriboti ir yra nemažai eilė funkcijų, kurias iš teismų ketinama perduoti notarams.

- Kalbėdamas Seime kaip vieną iš problemų įvardijote ir tai, kad teismų sistema ne visuomet geba į savo gretas pritraukti gabiausius teisininkus. Kodėl? Juk visuomenėje dažnai pasigirsta nuomonių, jog teisininkų aukštosios mokyklos ruošia labai daug.

- Konkursai į teisėjus visuomet yra labai dideli. Aš pats dalyvauju Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje, todėl galiu patvirtinti, kad teisininkų, kurie pretenduoja laikyti teisėjų egzaminus, visuomet yra gana daug. Tačiau aš kalbu apie gabiausių teisininkų pritraukimą į teismus. Kalbu apie tuos teisės autoritetus, kurie dažnai dirba advokatūroje, privačiame sektoriuje ir nesiveržia į teisėjų korpusą. O taip yra todėl, kad darbo sąlygos teismuose yra sudėtingos. Teisėjo profesija dėl materialinių dalykų, dėl darbo užmokesčio ne visada tokia patraukli kaip privatus sektorius. Tačiau tai nėra išskirtinai Lietuvos problema. Mes žinome, kad ir kitose valstybėse teisininkai privačiame sektoriuje taip pat gali sau susikurti didesnę gerovę nei teismų teisėjai.

O kalbant apie jaunų teisėjų korpusą, mes tikrai turime nenuveiktų darbų, siekiant geriau supažindinti jaunus teisės studentus su šia profesija ir apskritai šviesti visuomenę apie tai, kas vyksta teismuose. Studentai jau nuo pirmo kurso turėtų įsivaizduoti, kokia yra teisėjo profesija ir ją laikyti siekiamybe. Privačios advokatų kontoros jau nuo III-IV kurso atsirenka gabiausius studentus, siūlydamos jiems būsimas darbo vietas ir siekdamos juos išsiugdyti. Ir mes turėtume eiti ta linkme, bendradarbiaudami su universitetais, sudarydami geresnes sąlygas studentams atlikti praktiką teismuose ir supažindindami su jų veikla iš vidaus. Galbūt taip baigę universitetus gabiausi teisininkai liktų teismuose, pirmiausia kaip teisėjų padėjėjai, o vėliau, atitikę kriterijus, galėtų tapti ir teisėjais.

- Esate jauniausias teismo pirmininkas Lietuvoje ir, ko gero, Europos Sąjungoje. Jaunas amžius - pranašumas ar trūkumas teisėjo darbe? Galbūt teko susidurti su stereotipiniu mąstymu, kad teismui gali vadovauti tik labai patyręs teisėjas?

- Į amžių nežiūriu kaip į pranašumą ar į trūkumą. Man atrodo, kad esminės savybės, kurios reikšmingos teisėjui, pavyzdžiui, kompetencija, nepriklauso vien tik nuo amžiaus. Taip, sutinku, kad išmintis dažniausiai ateina ir su amžiumi, bet tai tikrai nėra vienintelis kriterijus, kuris leistų žmogų laikyti tinkamu ar netinkamu eiti vienas ar kitas pareigas. Aš nejaučiu jokio neigiamo požiūrio iš kolegų dėl savo amžiaus. LAT teisėju dirbu daugiau kaip dvejus metus, teismų sistemoje - 15 metų. Bendraudami su teisėjais neformaliu lygmeniu mes dažniausiai randame bendrą kalbą.

- Mokate net penkias užsienio kalbas - anglų, vokiečių, rusų, lenkų ir prancūzų. Kaip pavyko tiek išmokti? Gal kalbų mokymasis yra tam tikras jūsų pomėgis?

- Aš manau, kad šioje globalioje visuomenėje kelių užsienio kalbų mokėjimas jau nėra labai unikalus dalykas. Mano gyvenimas susiklostė taip, kad kurį laiką teko studijuoti ir dirbti užsienyje, taip pat ir ES institucijose, kuriose kalbų mokėjimas yra ne tik skatinamas, bet ir privalomas. Todėl tiek dėl asmeninių priežasčių, tiek dėl profesinių skyriau didelį dėmesį kalbų mokymuisi. Galima sakyti, kad nuo vaikystės tai buvo vienas iš mano hobių. Esu dalyvavęs olimpiadose ir gana sėkmingai jose pasirodęs.

- Ar yra tokių užsienio kalbų, kurias dar ketinate išmokti, o gal jau pradėjote mokytis?

- Iš tikrųjų nemanau, kad dabartinės mano pareigos tai leistų. Duokdie nepamiršti tų, kurios jau yra išmoktos.


Dosjė

Gimė 1979 m. sausio 17 d.

2001 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo teisininko profesinę kvalifikaciją.

2005 m. suteiktas Socialinių mokslų teisės srities daktaro laipsnis.

R.Norkus yra studijavęs Vokietijos Brėmeno ir Kylio universitetuose, atlikęs mokslinius tyrimus Šveicarijos Lozanos, Vokietijos Bonos, Hamburgo Makso Planko ir Didžiosios Britanijos Oksfordo universitetuose.

Nuo 2003 m. dėsto Mykolo Romerio universitete, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. - Mykolo Romerio universiteto Verslo teisės katedros profesorius.

1999 m. - 2003 m. dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme konsultantu, vėliau - Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėju, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko patarėju.

2003 m. - 2009 m. - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėjas, Teismų praktikos departamento direktorius.

2009 m. - 2010 m. Europos Parlamento teisininkas-lingvistas.

2010 m. - 2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktorius.

2012 m.- 2013 m. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas.

Nuo 2013 m. balandžio 15 d. - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net