respublika.lt

Nauja krizė kvėpuoja į nugarąnuotraukos (32)

2018 lapkričio mėn. 06 d. 15:00:14
Olava STRIKULIENĖ

Nors prognozuojama, jog Lietuvos ekonomika šiemet paaugs daugiau nei 3 proc., o kitąmet - 2,8 proc., ekonomikos mokslų klasika teigia, jog ekonomika vystosi cikliškai. Su pakilimų bei nuosmukių intervalais. Todėl Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau dabar įspėja, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybė per daug nedžiūgautų. Lietuvos ekonomika 2020-2023 metais gali vėl panirti į krizę ne dėl savo kaltės, bet dėl didžiųjų pasaulio žaidėjų JAV, Kinijos ir ES rinkų peštynių. Ar tokiam scenarijui ruošiamės? O gal vėl, kaip Gedimino Kirkilo vyriausybės laikais, politikai vaizduos, jog krizė mūsų mažą ekonomiką aplenks.

 

Šįkart krizę mato net G.Nausėda

Keisčiausia, jog dėl į Lietuvą jau slenkančios krizės įspėja net iškilus ekonomistas, kuris dirbdamas skandinavų interesams nė už ką dabar neįspėtų. Jei kas dar atsimena 2008-ųjų Gitaną Nausėdą, tai jis gerokai skyrėsi nuo 2018-ųjų Gitano Nausėdos. Buvęs SEB banko finansų analitikas G.Nausėda, besiruošiantis kandidatuoti būsimuose šalies prezidento rinkimuose, yra daug atviresnis nei prieš 2009-ųjų ekonominę krizę. Tąkart SEB interesams atstovavęs ekonomistas G.Nausėda netgi nepastebėjo nekilnojamojo turto burbulo. Neįspėjo mūsiškių piliečių pilietiškai - atsipeikėkite, tuoj krizė užgrius. Nesiskolinkite iš komercinių bankų per brangiems būstams, nes jie nuvertės, o jūs liksite bankų lažininkais ir dar bankrutuosite. Tačiau dabar G.Nausėda kalba atvirai:

„Dėl artėjančios pasaulinės ekonominės krizės bei kada ji prasidės - yra įvairiausių nuomonių, bet, manau, ji gali prasidėti 2020 metais. Ir Lietuvos banko vadovas tai minėjo, kad jau prasideda ilgiausias ekonominio augimo stabdymas po Antrojo pasaulinio karo. Po šio karo buvo ir ekonomikos augimo ir stabdymo ciklų. Įvairiausių ilgių. Vieni stabdymai tęsėsi 1,5 metų, kiti - dešimtimis, o dabar artėjame prie ekonominio augimo ciklo su išaugusia ilga barzda pabaigos. Ciklo, bene ilgiausio nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nes nuo 2010-ųjų jau tęsiasi 9 metus. Europoje ekonominis augimas negali būti amžinas, nes ES turi problemų ir su prekyba, ir su „Brexit“. Visi puikiai supranta, kad geras ekonomikai laikas jau praeina, todėl ir Lietuvos ekonomiką krizė palies. Bet ar Lietuvoje bus tokia ekonominė krizė kaip 2009 metais? Ne, nes tąkart krizė bent vienu trečdaliu pagilėjo dėl nekilnojamojo turto burbulo sprogimo, dėl statybų sektoriaus bėdų, tad krizę pajutome sustiprintai. Bent iš 15 proc. ekonominio nuosmukio 5 proc. buvo patirta dėl šalies vidinių problemų. O dabar? Šiandien Lietuvos nekilnojamojo turto rinka jau kitokia, jau nelinkusi į gilų kritimą, bet jei ES krizė gilės, tai pajusime ir mes. Tie mūsų piliečiai, kurie pasiėmę iš bankų paskolas, turėtų atidėti dalį savo lėšų tam tikslui, jei jų asmeninė finansinė situacija pablogėtų. Aš asmeniškai taip pat esu pasiėmęs būsto paskolą ir esu tokios pat ekonominės rizikos akivaizdoje. Atidėti lėšų „juodai dienai“ turi ne tik privatūs asmenys, namų ūkiai, bet ir valstybė. O valstybės rezervas šiuo metu yra labai kuklus. Sudėjus visus rezervinius fondus, turime tik 1,5 milijardo eurų rezervą. O 2009 metais, kad amortizuotume krizę, Lietuvai reikėjo 4 milijardų rezervo. Tad patys spręskite, ar dabartinis rezervas pakankamas“.

Gerai bent tiek, jog Europos centrinis bankas (ECB) neketina iki kitų metų vasaros keisti palūkanų normas. Vis šiek tiek ramiau bankų skolininkams. O kaip bus toliau - neaišku. Nes visos ekonominės krizės, nors ir turi šiokių tokių panašumų, būna skirtingos. Ir ne visi piliečių sluoksniai per jas nuskursta. Per brangiai pardavinėdami pigiai supirktą nekilnojamąjį turtą netgi praturtėja. Kaip Lietuvoje per praėjusią krizę. O kaip krizei ruošiasi Seimas ir patys žmonių išrinktieji?

Iš pradžių - į sveikas vėžes, o iš jų - į krizę

Seimo pirmininko pavaduotojas, Kaimo komiteto narys Remigijus Žemaitaitis pajuokavo, jog krizė pirmiausia ateina į mūsų galvas, tačiau realiai krizė mūsų šalyje jau prasidėjusi nuo birželio-liepos mėnesių. Tai, anot politiko, realiai pasimatys, kai bus surinkti visi šių metų mokesčiai. Pavyzdžiui, žemės sklypų kainos jau kritusios. „Tiksliau reikėtų pasakyti, jog tai ne krizė, bet šalies ekonomika pagaliau stojasi į sveikas ekonomines vėžes, - paaiškino R.Žemaitaitis. - Po euro įvedimo dėl mūsų verslininkų gobšumo prekių ir paslaugų kainos buvo padidintos 4 kartus, o dabar 3 metus laikosi gana stabiliai, nes po euro įvedimo buvo padidintos neproporcingai. Pavyzdžiui, kirpimo paslauga, kainavusi 15 litų, buvo iškart padidinta iki 10 eurų, bet dabar, nors keitėsi verslo liudijimo kaina, kirpimo paslauga toliau nebrango. Tiesa, finansavimas jau kaista, žmonės aplink didžiuosius miestus kuriasi, statosi būstus iš skolintų lėšų. Jei miegamajame rajone moka 80 tūkstančių eurų už dviejų kambarių butą, tai jau nesąmoninga kaina. Tai jau signalizuoja apie nekilnojamojo turto burbulą.“

Lietuvi, nebūk italas!

Seimo Europos reikalų komiteto bei Biudžeto ir finansų reikalų komiteto narė Rasa Budbergytė pripažino, jog labai sunku prognozuoti, kada vėl patirsime ekonominę krizę, nes tai priklauso ne nuo Lietuvos, o nuo išorinių sąlygų.

„Šiuo metu esame didžiausiame ekonominiame pakilime, pačiame zenite, tačiau ir Europos Komisija, ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Europos centrinis bankas signalizuoja apie Europos ekonomikos lėtėjimo tendencijas. O Lietuvos ekonomika yra maža, atvira, todėl pasaulinių tendencijų pažeidžiama. Išeitis - kaupti rezervą, kad lėtėjimas Lietuvoje būtų ne kietas, kaip 2009 metais, bet minkštas. Kad nereikėtų karpyti algų, pašalpų. Tikiuosi, kad ES jau išmoko tam tikras pamokas iš ankstesnės krizės, bet eilėje ES šalių ekonominis augimas jau dabar yra varganas, per daug išlaidaujama, nesilaikoma fiskalinės drausmės politikos, pažeidinėjami Mastrichto kriterijai. Pavyzdžiui, Italijai svarbiau ne fiskalinė drausmė, bet savų pensininkų interesai. Lietuvoje taip pat šiuo metu nėra tinkamas laikas per daug išlaidauti. Vyriausybei nėra pagrindo per daug džiūgauti, nes viešųjų finansų perteklius yra popierinis. Per buvusią krizę Lietuvos valstybė buvo įsiskolinusi tik 15 proc. nuo savo biudžeto, o šiuo metu valstybės skola jau siekia beveik 40 proc. Tai didelė skola tokiai mažai šaliai. Netgi vieną partiją ruošiamasi finansuoti skolintais pinigais. Gal jau reikėtų mažiau išlaidauti? Juolab kai ateityje Lietuvos laukia ir demografinė krizė.“

Panašiai kaip R.Budbergytė galvoja ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas. Manantis, jog šalies fiskalinėje politikoje jau reikia spausti stabdžius. Kuo mažiau išlaidauti. Tačiau, kaip viešai yra pripažinęs V.Vasiliauskas, Finansų ministerija dar galvoja kitaip. Ir tai suprantama. Nes ministerija S.Skvernelio vyriausybėje. Jei S.Skvernelis tikrai kitąmet ruošiasi tapti naujuoju Lietuvos prezidentu, jo Vyriausybė turi suteikti piliečiams kuo daugiau apčiuopiamų gėrybių. Didinti algas, pensijas, išmokas, vaiko pinigus ir t.t.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (32)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKIMAS: Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei trečiadienį vyks į Briuselį, kur su Europos Komisijos (EK) vadovu Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) aptars susitarimo dėl Europos Sąjungos ir Londono santykių po „Brexito“ projektą, pranešė T. Mei biuras.
  • AVARIJA: Ispanijoje, netoli Barselonos miesto, antradienį dėl liūčių sukeltos nuošliaužos nuo bėgių nuvažiavo priemiestinis traukinys; vienas žmogus žuvo, dar 44 buvo sužeisti, trys iš jų sužaloti sunkiai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493