respublika.lt

Mūsų energetinę nepriklausomybę kamuoja priklausomybė?

(0)
Publikuota: 2018 sausio 08 08:05:45, Respublika.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
NEAIŠKU. Kodėl mūsų energetinė nepriklausomybė - SGD laivas „Independence“ - nuspalvintas Rusijos vėliavos spalvomis? Eimanto Chahclovo nuotr.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, Lietuvos Respublikos Seimo narys Virgilijus PODERYS ir europarlamentaras Valentinas MAZURONIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Visiems, kas gynė mūsų suskystintų dujų terminalo idėją, kaip antausis nuskambėjo informacija, kad rusai Kaliningrado srityje tokį patį laivą, kurio vien nuoma mums kainuos 614 mln., nusipirko už 295 mln. toje pačioje gamykloje, kur pastatytas ir Lietuvoje naudojamas laivas. O mes dėl savo, išmokėję tą mokestį, dar tarsimės, pirksime ar nepirksime. Ir kaip atrodo mūsų energetinė nepriklausomybė? Tokiu vardu angliškai pavadinome laivą - „Independence“. O kuo toliau žiūri, tuo labiau atrodo, kad čia afera.

A.SKARDŽIUS: Mes atlikę parlamentinį tyrimą 2013-2014 metais aiškiai nustatėme, už kiek buvo įsigytas laivas, kurį pirko „Hoegh LNG Ltd.“ iš laivų statyklos Korėjoje, - jie mokėjo už mūsų laivą 250 milijonų JAV dolerių. Tai nustatė mūsų Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas, pateikė kainas, kad 170 tūkstančių kubinių metrų talpos plaukiojanti suskystintų dujų saugykla su išdujinimo įranga kainavo 250 mln. JAV dolerių.

Mes už 10 metų nuomą sumokėsime, dabartiniu kursu skaičiuojant, maždaug 625 milijonus JAV dolerių, to meto, kada buvo įsigytas tas laivas, kursu būtų daugiau kaip 700 milijonų. Kadangi sutartis buvo sudaryta 1,8 mlrd. litų, tai atitiko daugiau kaip 700 mln. JAV dolerių pagal lito ir dolerio kursą tuo metu, nes tai 2012 metų sutartis. Ir mes šio laivo neturėsime, tai nėra išperkamoji nuoma. Tuometinis „Klaipėdos naftos“ vadovas bandė įrodyti, kad tai yra išperkamoji nuoma, tačiau gavę sutartį pamatėme, kad tai yra vis dėlto ne išperkamoji nuoma, o paprasčiausia dienos nuomos kaina, kuri lygi 145 tūkstančiams eurų, padauginta iš 365 ir padauginta iš 10 metų. Ir sutartyje nėra nurodyta pagrindinio dalyko, tai yra laivo kainos, tik kad pasibaigus šiam laikotarpiui, sumokėję bemaž tris kartus tiek, kiek šis laivas kainavo „Hoegh LNG Ltd.“, mes turėsime teisę už sutartyje nurodytą kainą jį įsigyti. Bet ne anksčiau kaip po 10 metų nuomos laikotarpio. Sumokėję tris kartus, sakykime, tą įsigijimo kainą kompanijai, registruotai Bermudoje. „Hoegh LNG Ltd.“ yra registruota Bermudoje ir jau treti metai mūsų energijos vartotojų, visų, tiek dujų, tiek elektros vartotojų, pinigai keliauja į Bermudą, o toliau - į Kiprą, į kitą lengvatinę mokestinę zoną. Nežinia, kiek tai yra teisėta, kiek ne, bet mus labiausiai nustebino, jog buvo slepiama, kad sutartis sudaryta su Bermudoje registruota kompanija. Oficialiai Rokas Masiulis, „Klaipėdos naftos“ vadovas, pateikė ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai, kad sutartis sudaryta su Norvegijos kompanija. Kai komisija gavo sutartį, pamatėme, kad vis dėlto ne su Norvegijoje registruota įmone, o būtent su Bermudoje registruota įmone, ir tada „Klaipėdos nafta“ keitė viešojo pirkimo ataskaitą. Ir dar kas labai nustebino - kad „Klaipėdos nafta“ pirko laivą, o nupirko 10 metų nuomą už trijų laivų kainą.

G.JAKAVONIS: Ar buvo galimybė gauti akcininkų sąrašą?

A.SKARDŽIUS: Taip, mes gavome akcininkų sąrašą Bermudoje ir Kipre. Tai Kipre daugiausia matyti, kad tai yra kompanijos, valdančios pensijų fondus, Hiogų (Hoegh) šeimai priklauso, rodos, 42 ar 44 proc. akcijų. Kipre, jau antrinėje įmonėje, kuri valdo Bermudos įmonę.

G.JAKAVONIS: Jeigu mes, Baltijos šalys, t.y. lietuviai, latviai ir estai, būtume susivieniję, šiam suskystintų dujų gamybos laivui finansavimą buvo galima gauti iš europinių fondų, kaip regioniniam terminalui. Latviai nesutiko, estai nesutiko, mes šokom vieni labai ambicingi, dabar, pasirodo, estai su mumis net nekalba, jie savo kažką planuoja.

V.MAZURONIS: Manau, tai, kad mes pasistatėme suskystintų dujų terminalą, Lietuvai yra gerai. Ir toje sudėtingoje dujų tiekimo situacijoje, kai mes buvome „ant vieno vamzdžio“, aišku, čia situacija keičiasi, bet alternatyvos turėjimą aš vertinu teigiamai. Tai nėra nepriklausomybė, bet tai yra alternatyvi galimybė gauti dujų, ir jeigu mes žiūrime iš energetinio saugumo, galų gale iš valstybės saugumo pozicijų, tai yra gerai. Ir kad mes gana greitai pasistatėme, yra gerai.

Kai mes kalbame, kokį mes jį pasistatėme ir kaip mes jį pasistatėme, tai čia aš iš tikrųjų pasigendu ir rimtos diskusijos Lietuvoje, ir aptarimų. Pirmas dalykas, mes jį turime šiandien turbūt daugiau negu du kartus didesnį, negu Lietuvai iš viso reikia dujų, ir nelabai žinome, ką su tokiu kiekiu daryti, tad dabar kuriami planai, kad tai bus tarsi didmenininkas, kuris čia mažesniems perpylinės ir panašiai. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visos tos infrastruktūros ir laivo išlaikymo išlaidos yra prievartiniu būdu užkraunamos Lietuvos įmonėms, įpareigojant jas pirkti tam tikrą kiekį būtent iš to terminalo. Ir kadangi jis yra gerokai didesnis, negu mums iš tikrųjų reikia ir mes naudojam, moka naudotojai, o tai mažina ir jų konkurencingumą, ir visus kitus dalykus. Tai yra jau neteisinga ir Lietuvai žalinga.

Antras dalykas, tai klausimas, už kiek mes jį nupirkome, ar nupirkome, ar išnuomojome, ar iš tikrųjų nežinome, kiek mes dar už jį mokėsime, ir taip toliau. Aš jau nekalbu apie tuometinės Energetikos ministerijos išlaidas visokiems konsultantams, teisinėms firmoms ir visiems kitiems dalykams.

G.JAKAVONIS: Visada buvo teigiama, kad terminalas naudingas dalykas, kad dėl jo atpigs dujos, bet jos brangsta. Be to, dabar įspūdis, kad perkam vėl tas pačias rusiškas dujas, tik per norvegų tarpininkus. Kodėl taip atsitiko?

V.PODERYS: Geopolitiškai, geostrategiškai tikrai turėjome turėti antrą priėjimą prie dujų rinkos, tas suskystintų dujų terminalas buvo reikalingas. Ir, kaip žinoma, dar prieš šitą valstybės valdomos įmonės projektą buvo privačios bendrovės projektas, tai, aišku, siuntė signalą, kad tikrai tas buvo reikalinga.

Dabar dėl tos skubos. Skuba buvo iš to, kad 2016 metais baigėsi ilgalaikio dujų tiekimo sutartis su „Gazprom“ ir čia turbūt buvo objektyvios sąlygos paskubėti. Dėl naudų, tai yra įvairių skaičiavimų, bet jeigu preziumuojame, kad dujų nuolaidos ir dujų kainų sumažėjimas rinkoje buvo gauti dėl terminalo, tai tos subsidijos, kurios yra mokamos terminalui, yra mažesnės už naudą, kurią gauname dėl dujų kainos sumažėjimo rinkoje. Tad turbūt čia viską subendrinus, ir komerciškai, turint galvoje dujų kainos sumažėjimą dėl konkurencijos, tai yra pozityvu.

Į priekį aš žiūriu gana optimistiškai. Nes dabar Baltijos šalyse kuriama bendra dujų rinka, tos rinkos dalyviams reikės priėjimo prie visų infrastruktūrinių objektų, taip pat ir dujų terminalo, ir prie Inčukalno požeminės saugyklos, ir šitie įrenginiai dalyvaus rinkoje ir jais bus naudojamasi. Ir yra didelė tikimybė, kad šitie įrenginiai bus įdarbinti, ko gero, visam regionui, tai visam regionui dujų tiekėjas SGD terminalas bus naudingas ir komerciškai atsiperkantis. Be to, vėlgi žiūrint į priekį, statoma jungtis su Suomija, kuri yra palyginti didelis dujų naudotojas, tad terminalo panaudojimo klausimas gali būti ir išspręstas. Jau nekalbant, kad negali žinoti, kokios bus tendencijos, kai pastatysime, įrengsime, nutiesime vamzdį į Lenkiją 2021 metais. Tas terminalas gali būti regioninis, neatmeskime. Ir optimistiškai, jeigu turint daugiau optimizmo negu pesimizmo, tai gali ir išsipildyti. Jis bus didelis regioninis žaidėjas. Ar į Lenkiją, ar per Lenkiją į Ukrainą, negali žinoti, gal ir Baltarusija kada užsinorės. Tai yra spėlionės, žiūrint į priekį, planai.

Bet dabar klausimas yra kitas, tai projekto vykdymo aplinkybės, projekto vykdymo sumos, kontraktai. Tai jeigu kyla klausimų, štai kolega buvo tos komisijos pirmininkas, kuri tyrinėjo šitą reikalą, jeigu yra neatsakytų klausimų, tai turbūt galima priminti, kad tuo metu buvo pažadas atlikti tų sandorių sudarymo auditą. Nutartyje buvo prašoma tą auditą atlikti, jeigu gerai pamenu, Vyriausybės pirmininkas, Ministrų kabineto pirmininkas taip pat pažadėjo tą auditą, tai, man atrodo, paprasčiausia būtų nekelti jokių teorijų, jokių priekaištų kol kas, bet tinkamai suformuluoti klausimą ir atlikti nepriklausomą auditą, kokiomis aplinkybėmis buvo šis laivas „Independence“ nupirktas.

G.JAKAVONIS: Reikia tik padėkoti, kad truputį optimizmo suteikėte, kad gal mes sugalvosime kažką su tuo laivu daryt. Bet klausimų išlieka. Pamenu, kad už šito laivo pirkimą prezidentė visus apdovanojo valstybiniais apdovanojimais. Tačiau po kelerių metų, kai kaimynas tokį patį laivą nusiperka beveik tris kartus pigiau, pasirodo, kad ne tokia jau čia didelė ta pergalė. Dabar reikia galvoti, ką darysime su tuo brangiu žaisliuku, kad jis atsipirktų, o kainos auga.

A.SKARDŽIUS: Aš norėčiau irgi akcentuoti ir akcentavau visą laiką, kad terminalas buvo reikalingas, alternatyva reikalinga, ir tą jau buvo pradėjusi įgyvendinti didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje „Achema“. Tačiau „Achemos“ projektas buvo sužlugdytas, Aukščiausiasis Teismas įrodė, kad tai buvo neteisėtai padaryta, sužlugdytas projektas tam, kad kažkas pasipinigautų Lietuvos žmonių sąskaita. Ta prasme, kad energetinė nepriklausomybė suvyniota į Trispalvę, kas, beje, yra gražu, sveikintina ir reikalinga, ir patriotiška, tačiau kažkurie įkišo ranką į valstybės kišenę, tai yra į piliečių kišenę.

Ir mano kolegos šiandieną kalbėję čia paminėjo keletą dalykų. Terminalas šiandien yra 4 milijardų kubinių metrų per metus apimties, tai yra toks jo metinis pajėgumas. Mes vartojame 300 milijonų. Tai yra 11 kartų mažiau. Reikia važiuoti su taksi, mes užsisakome autobusą ir važinėjamės. Galime sau leisti. Bet ir Kuveitas to neleidžia. Mes surinkome duomenis, kad Kuveitas 5 metams yra išsinuomojęs 2013 metais iš „Golar LNG“ bendrovės tokį pat 150 tūkst. kubinių metrų laivą, ir tai ta sutartis yra gerokai mažesnė. Mes lenkiame Kuveitą.

Kodėl nebuvo naudotasi regioninio terminalo statusu, kas, beje, būtų finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų? Manau, dėl tos priežasties, kad būtų pamatę visą šitą aferą. Laivo įsigijimo, tai yra nuomos aferą. Ir dėl to šiandieną nei su latviais, nei su estais nepavyksta susitarti. Lenkai turi savo terminalą Svinouščėje. Jie mato didžiulį išlaidavimą, ko, beje, nepateisintų nė vienos valstybės, nei Estijos, nei Latvijos vyriausybės.

Blogai, kad mes savo iniciatyva įvardijame terminalą regioniniu, nors iš tikrųjų jis toks nėra. Komerciškai jis yra neatsiperkantis, todėl jis negalėjo atpiginti dujų. Visame pasaulyje smarkiai kritus naftos kainoms, atpigo ir dujos, kurios yra, galima sakyti, naftos gavybos subproduktas. Tačiau mes negalime teigti, kad jos atpigo dėl terminalo.

Ir dar apie nepriklausomybę. Kažkodėl „Independence“ nudažyta Rusijos vėliavos spalvomis. O kai projektas buvo įgyvendinamas, Rokas Masiulis slaptame posėdyje, kai dar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavo Artūras Paulauskas, paminėjo, kad jeigu nutrūks sutartis su rusų kompanija „Litasco“, kuri kažkodėl už dyką mokėjo pinigus „Klaipėdos naftai“, mes neįgyvendinsime nepriklausomybės projekto „Independence“, infrastruktūros nesukursime. Tai man labai keista atrodo, kad „Litasco“, tai yra „Lukoil“ kompanija, dirbanti Rusijos eksporte, registruota Šveicarijoje, kuriai buvo išnuomota „Klaipėdos nafta“, strateginis objektas, moka pinigus tam, kad įgyvendintume nepriklausomybės nuo Rusijos projektą, tai yra pabaigtume šitą terminalą.

Dabar aš manau, jog reikia vis dėlto siekti, kad prisidėtų latviai, estai. Kad lenkai prisidės, turėdami savo terminalą, nerealu, nebent mes pasiūlysime mažesnę suskystintų dujų kainą, negu yra rinkoje, tai yra europinėje biržoje. Mes galime pasiūlyti tik vienu atveju, jeigu tą skirtumą apmokės mūsų energijos vartotojai.

G.JAKAVONIS: Ar įmanoma sužinoti tiesą?

V.MAZURONIS: Manau, pirmiausia turėtų būti atliktas viso to pirkimo proceso auditas, kuris maksimaliai objektyviai atsakytų į visus klausimus. Man pats pirkimo procesas kelia daug abejonių. Kai kalbame apie tai, kad tas keliolika ar kelis kartus didesnis laivas taps regioninis ir po to mes gausime europinius pinigus, tai man kelia labai rimtų abejonių, nes kai vyko jo statyba, mes juk nesugebėjome jo padaryt regioninio. Tada reikėjo jį padaryti regioninį, tada buvo galima pretenduoti į Europos Sąjungos paramą. Tada mes nepadarėme, ir neužmirškime, kad mes niekaip nesusitarėme su savo kaimynais ne tik dėl „Independence“, lygiai tas pats dėl atominės elektrinės statybos. Mes niekaip nesusitariame ir energetiniais klausimais tiek su Latvija, tiek su Estija, aš gal nesiimsiu aiškinti, kodėl tai vyksta ir panašiai. Mes nė vienu klausimu su jais nesutariame.

Duok Dieve, kad jūsų optimistinės mintys būtų įgyvendintos, bet aš manau, kad terminalą padaryti regioninį bus ganėtinai sunku, ir tikrai labai stipriai abejoju, ar bus kokių galimybių, kad Europos Sąjunga su savo finansais remtų jį perkant ar dar kaip nors. Todėl, kad šiandien tai yra Lietuvos projektas, ir mes patys jį pasidarėme tokį, koks jis yra. Dabar mes kaip paprastai Lietuvoje pastatome vežimą pirma arklio ir arklys eidamas vis kojas nusidaužo. Šiandien mes turime tą terminalą, kuris daug didesnis, negu mums reikia, šiandien mes ieškome, ką daryti. Mokymo centrus galvojame kurti ir regioninį terminalą tam, kad mažesniais laivais dujas vežtume parduoti, ir dar kažką. Bet visa tai viltys, svajonės. Arba bandymas išsikapstyti iš situacijos, kai vežimas pastatytas pirma arklio. Jau kai terminalas stovi. Tie dalykai nėra geri ir Lietuvai nenaudingi. Juolab kad buvo ir kitų pasiūlymų, buvo ir už privačius pinigus, aš kalbu apie tą patį „Achemos“ projektą. Šiandien bent jau turėtume išsiaiškinti, kas ir kaip buvo, ir nepaisant įteiktų apdovanojimų ar medalių pirmiausia įvardyti, kas padarė viską, ką reikėjo padaryti, o kas padarė viską, ko nereikėjo padaryti.

G.JAKAVONIS: Kas visa tai darė? Premjeras A.Kubilius, R.Masiulis, A.Sekmokas, M.Bartuška. Kodėl neįdomu, kokie jų nuopelnai?

V.PODERYS: Jeigu turime kažkokių priekaištų, tai tikrai nenoriu spekuliuoti, lieku prie savo nuomonės, kad jeigu kyla klausimų ir jie neatsakomi ir jeigu tikrai į Seimo specialiosios tyrimo komisijos keliamus klausimus nebuvo atsakyta, tai turi būti nepriklausomas finansinės veiklos auditas visoms toms aplinkybėms išsiaiškinti. Tada reikia įvardyti problemas, jeigu tokių buvo. Ir įvardyti tuos herojus, jeigu už tas problemas atsakingi tam tikri herojai.

G.JAKAVONIS: Ką daryti, kad Lietuvai būtų geriau?

A.SKARDŽIUS: Aš pradėčiau nuo to, ką 2014 metais Seimas įpareigojo padaryti Vyriausybę. Noriu priminti, kad terminalas pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 4 dieną. Komisija darbą baigė 2014 metais, rodos, balandžio mėn. Nenorėdama stabdyti projekto, nes jei būtų atliktas viešojo pirkimo patikrinimas, tai, be abejo, turėjo būti stabdomas tas viešasis pirkimas, kai buvo perkamas laivas, o nupirkta ilgalaikė nuoma, komisija suformulavo Vyriausybei išvadą: „Įgyvendinus suskystintų dujų terminalo projektą, t.y. po 2014 metų gruodžio 4 dienos, organizuoti nepriklausomo audito atlikimą ir audito išvadą pateikti Seimui“. Iki 2017 metų gruodžio auditas neatliktas. Manau, gal po prezidento rinkimų jis bus atliktas.

Dėl optimizmo. Be abejo, latviai ir estai mato, kad Lietuva nori nenori už dyką jiems leis naudotis tuo terminalu, mažindama savo socializuotus kaštus. Ne terminalas uždirba mums kažkokią naudą, o Lietuvos žmonės moka, kad padengtų nuostolingai dirbančio terminalo kaštus ir brangiau nei rinkos kaina perkamas dujas. Jeigu tą socialinę naštą prisiimtų latviai ir estai, tai, be abejo, būtų didžiulė paspirtis. Bent jau nereikalautų to beveik 100 mln. eurų iš mūsų piliečių.

Bet yra tos grobuoniškos sutartys, kurias pasirašė R.Masiulis, beje, ir A.Kubilius jau po rinkimų 2012 spėjo pasirašyti dujų pirkimo aprašą, patvirtinti Vyriausybės nutarimu, kad būtų sudaryta ilgalaikė sutartis su „Statoil“, dujas perkant didesne nei rinkos kaina.

2015 metai parodė faktinę situaciją, kad mes 54 mln. eurų pagal nupirktą kiekį permokėjome daugiau, negu tai buvo britų dujų biržos kaina. Kaina buvo apie 20 eurų už megavatvalandę, mes mokėjome po 30 eurų už megavatvalandę. Tai jau nupirkome 5,4 milijono megavatvalandžių, padauginus iš 10 eurų skirtumas labai aiškus. 54 milijonai, tai pirmieji metai.

Tai štai tokia situacija. Be abejo, reikėtų bent jau pasibaigus 10 metų laikotarpiui, po 2024 metų gruodžio 4 dienos, laivą nusipirkti už europinius pinigus. Nes nedaug panaudotą per 10 metų laivą atiduoti atgal, susimokėjus už jį beveik tris kartus, būtų didžiulė prabanga, todėl mes, puolę į balą, bent jau tuos kaštus, kurie reikalingi išsipirkti, turėtume gauti iš Europos Sąjungos. Reikia mirk gyvenk stengtis, o latviai ir estai turi prisidėti bent jau prie to terminalo išlaikymo, nepalikti vien Lietuvos piliečiams tos naštos.

V.MAZURONIS: Nei latviai, nei estai nieko neturi mums daryti, jie nieko neįsipareigoję. Tai jie darys, jeigu jiems bus naudinga.

Bet jeigu rimčiau kalbant, mes turim tokią situaciją, kokią turim, ir pirmiausia mums reikia labai aiškaus plano, kaip padaryti, kad mūsų nuomojamas laivas save išlaikytų, kad mes neužkrautume, kaip šiandien yra, jo išlaikymo išlaidų ne tik mūsų žmonėms, privatiems žmonėms, bet ir įmonėms, nes nuo to ir įkainiai kyla, ir konkurencingumas mažėja ir taip toliau. Tai čia reikėtų tikrai ne viltis, kad kažkas gal duos ar panašiai, bet turėtų būti labai aiški valstybinė programa, kurioje būtų sudėliota žingsnis po žingsnio, ką mes padarysime, kas atsakingas, kaip bus, nuo kada ji pradės kaip veikti ir panašiai.

Antras, mano nuomone, būtinas žingsnis, kad būtų padarytas auditas, nepriklausomas auditas, galbūt net pasisamdžius užsienio specialistus, užtikrinant objektyvumą, ir galų gale išsiaiškinta. Jeigu viskas gerai, gal mes tikrai be reikalo čia tas emocijas liejam. Jeigu kažkas padaryta blogai, tai bent jau žinosime, kur padaryta klaidų. Jeigu asmeniškai kažkas padaręs nusižengimų, tai turėtų būti pareikalauta asmeninės atsakomybės.

Jeigu būtų galimybių didinti terminalo apkrovimą, paversti de facto regioniniu ir panašiai, įtraukti europines lėšas, tai puiku, bet šiandien, atvirai pasakysiu, aš tokių galimybių nelabai matau. Tai turėtų būti labai aiškiai sudėliota. Turėtų būti šiandien Energetikos ministerijos ar kažkurios kitos institucijos pateiktas labai aiškus laiko grafikas, su išlaidomis, visais kitais dalykais, ką darome toliau su laivu, ar jį iš tikrųjų nuomojame, ar perkame, ar dar kas ką daro. Iš tikrųjų aš nematau kito kelio, kaip nepriklausomas auditas tam, kad būtų atsakyta į visus klausimus.

A.SKARDŽIUS: Aš turbūt svarbiausią dalyką pasakysiu, tai, kad šiandien dar nėra patvirtintos energetikos strategijos. Galioja 2012 metų dar A.Kubiliaus Vyriausybės patvirtinta energetinė strategija. Tai didžiulis trūkumas. Šiandien Lietuva turėtų pirmiausia aiškiai pasakyti, kokius energijos išteklius naudoja šilumos ir elektros gamybai. Lietuva negali mokėti už atliekų deginimą, negali mokėti už biokurą ir už dujas vienu metu ir turėti visų generavimo šaltinių. Tai yra per brangu, nepakeliama Lietuvai, todėl turi būti aiškiai įvardytas prioritetas, negalima Lietuvos kaip narkomano sodinti ant dujų adatos.

V.MAZURONIS:
Tačiau galbūt reikės dujinių elektrinių, galbūt automobiliai bus varomi dujomis, nors šiandien aš matau didesnę tendenciją elektra, bet gal tai irgi susiję. Šie visi dalykai, greta energetikos strategijos, paties terminalo perspektyvoje ir turėtų būti sudėlioti. Tada mes neburtume.

G.JAKAVONIS: Jeigu mes naudosime dujas automobiliams, reikalinga infrastruktūra. Kažkas apie tai turi galvoti.


V.PODERYS: Energetikos strategijos projekte, kuris jau yra į Seimą atkeliavęs, tai ir dėstoma. Kalbant apie galimą dujų suvartojimą ir terminalo įdarbinimą, norėčiau tik pasakyti dėl elektromobilių. Elektromobiliai - lengvojo transporto ateitis, bet sunkiajame dar tikrai nebus ilgą laiką paplitę, dar nėra tokių plačiai paplitusių technologijų. Perėjimas prie mažesnės taršos - nuo dyzelino prie dujų - yra pirmasis didelis žingsnis. Čia yra tikrai didelis potencialas, tos kelios šalys, Portugalija, Nyderlandai, kurios turi SGD terminalus, jos būtent į sunkųjį transportą, į viešąjį sunkųjį transportą dujas įdarbina. Tai yra didelis žingsnis žalinant transportą.

Dabar dėl to žiūrėjimo į priekį. Vis tiek teoriškai dar yra galimybė šioje finansinėje perspektyvoje gauti Briuselio paramą terminalui išpirkti. Agituočiau mūsų politikus pozityviau žiūrėti į terminalą, nes jeigu norime pagalbos iš Briuselio, tai mes ir patys, kaip politikai, kurie domimės energetika, turime siųsti pozityvų signalą, kad tai yra geras įrenginys, kuriam verta teikti europinę paramą, ir yra šansų 2019 metais dar gauti. Su sąlyga, be abejo, kad susitarsime regione. Kad tai visam regionui reikalingas įrenginys. Dėl to, kas buvo, tas buvo, jeigu reikia, tegu būna nepolitizuotas auditas, bet į priekį, kai jau stovi įrenginys, brangus įrenginys, mes turime žiūrėti jau pozityviai. Nes jis jau stovi. Ir ieškokime galimybių, kaip įdarbinti, kaip jį padaryt regioninį, kaip padaryti, kad jis pats komerciškai atsipirktų. Pats ketinu būti pozityvus ir raginu kolegas, nes tai jau yra mūsų nacionalinis įrenginys ir tikrai turime stengtis visi kartu.

V.MAZURONIS:
Tikrai tą reikia daryti, bet vien pozityvios pozicijos čia nepakanka. Čia reikia pozityvių skaičių, pozityvaus pagrindimo, konkretaus aiškaus plano,vyriausybiniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu, tai tada galima, ne tik galima, reikia visiems visais kanalais ginti Lietuvos poziciją. O šiandien tik pozityvų požiūrį, šypseną ir viltį, kad viskas bus gerai, mes galime pareikšti, bet, deja, kol kas ne daugiau.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s