respublika.lt
LRDT LYRAS

Mokytojų per daug, bet... trūkstanuotraukos (10)

2019 sausio mėn. 16 d. 09:34:00
Irena BABKAUSKIENĖ

Atsakymo, ar Lietuvoje išties yra per daug mokytojų, šiandien, pasirodo, išgirsti neįmanoma. Nes kol nežinome, ko siekiame, nesuskaičiuojame, ir kiek turime. Vieni teigia, jog mokyklose dirba 6000 mokytojų daugiau, nei jų reikėtų, kiti kalba apie trūkumą, kuris po 3-5 metų gali tapti katastrofiškas. Todėl pakimba ore ir ekonomistų rekomendacijos mažinti pedagogų skaičių, tvarkyti mokyklų tinklą, juolab kad valdantieji švietimo matuoti vien ekonominiais svertais nenori - esą kaimo mokyklos reikalingos.

 

Dar iki atstatydinimo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, paskelbusi, jog Lietuvoje yra 6000 mokytojų per daug, savo teiginį pakoregavo: mokytojų perteklius yra netolygus tiek atskiruose Lietuvos regionuose, tiek pedagoginėse specializacijose, todėl kai kur mokytojų trūksta, numatomas jų stygius ir ateityje. Mokytojų trūkumas jaučiamas Vilniaus, Kauno miestų savivaldybėse, Marijampolės, Trakų, Skuodo, Mažeikių rajonuose. O kai kur, kaip pavyzdžiui, Alytaus, Klaipėdos, Vilkaviškio ir kituose rajonuose, mokytojų yra per daug.

Vilkaviškio pedagogai - nustebinti

„Nustebome iš buvusios švietimo ministrės lūpų išgirdę, kad Vilkaviškio rajone per daug pedagogų. Pertekliaus tikrai nėra. Atvirkščiai, kai kurių specialistų, pavyzdžiui, psichologų, pagalbos specialistų, specialiųjų pedagogų trūksta, - sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė. - Gal tas ministerijos suskaičiuotas perteklius „atsirado“ todėl, kad esame kaimiškas rajonas. Kaimo mokyklos yra nedidelės, vaikų nedaug, o juk skaičiuojama, kiek vienam mokytojui tenka vaikų. Tokiose mokyklose krūviai maži, todėl mokytojai etatą ar dalį jo susikrapšto važinėdami iš vienos mokyklos į kitą. Kalbant apie mokytojų perteklių, galima kalbėti tik apie tas kaimo mokyklas, kurias pagal mokyklų tinklo optimizavimo planą ketinama kitais metais reorganizuoti“.

Pasak A.Finagėjevienės, jie pasiskaičiavo, kiek ir kokių pedagogų rajone trūks kitais mokslo metais, nes daug mokytojų yra pensinio amžiaus. Jau dabar sunku rasti mokyklos vadovų. Buvo skelbti 2 konkursai, bet jie neįvyko. Neseniai dar dvi ugdymo įstaigos liko be valdžios. „Dar taip nėra buvę, kad negalėtume rasti vadovų“, - sakė Vilkaviškio rajono Švietimo skyriaus vedėja.

Pensinio amžiaus - iki 80 proc. mokytojų

Apie ugdymo įstaigų vadovų problemą kalbėjo ir Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus. „Žmonės nenori eiti į vadovus, nes atlyginimai maži, atsakomybė labai didelė. Be to, tokios dokumentų kaitos, tokio neapibrėžtumo švietimo sistemoje dar nėra buvę. Mes keičiame pakeistus dalykus. Vos spėjame dokumentą pakeisti, po dienos vėl jį keičiame. Pažiūrėkite į Seimą, Vyriausybę - yra dienų, kai po keletą pakeitimų per dieną padaroma. Sunku suspėti viską išstudijuoti, - sakė A.Stonkus. - Mokytojų streikai parodė, kad žmonės nori sprendimų, o valstybė nepajėgi greitų sprendimų padaryti ir patenkinti poreikio pakelti atlyginimą. Todėl mokytojų trūks. Prie prekystalio stovėdamas ir saulėgrąžas pardavinėdamas uždirbsi tiek pat, kiek mokykloje, tai geriau jau ten stovėti - tokia logika šiandien ne vienas vadovaujasi“.

Apie ateitį, pasak Mažeikių rajono Švietimo skyriaus vedėjo, apskritai liūdna kalbėti. Vos ne pusė rajono mokytojų yra per 50 metų, apie 100 jų jau perkopė 60 metų. O jaunų mokytojų (iki 30 metų) yra tik 34. „Rajone yra mokyklų, kuriuose, jei pajudėtų mokytojai į pensiją, apie 80 proc. jų iškart išeitų“, - pasakojo
A.Stonkus.

Panašios tendencijos visoje Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose dirba 29 907 mokytojai ir vadovai. Trečdalis jų (9978) yra nuo 55 iki 65 metų. Net 872 mokytojai yra 65 metų ir vyresni. Jaunų mokytojų (iki 29 metų) turime tik 894.

Ypač trūksta kvalifikuotų mokytojų

Ne tik rajonai, bet ir Vilnius jaučia mokytojų stygių. „Rasti mokytojų gana sudėtinga, - sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. - Lietuvoje turime labai dviprasmišką situaciją. Jeigu imtume mokinių ir mokytojų santykio skaičių, greičiausiai, sustambinus mokyklas ir padarius, kad klasėse neliktų po 11 vaikų, gal ir galima būtų sakyti, kad yra tam tikras mokytojų perteklius. Bet reikėtų nepamiršti, kad vyksta greita mokytojų kaita, daug pedagogų yra pensinio amžiaus ir pastaruoju metu daugiau mokytojų pasitraukia nei ateina, tad artimiausiu metu mokytojų trūkumas taps akivaizdus. Be to, nuolat trūksta mokytojų su gera kvalifikacija, kurie galėtų dirbti su motyvuotais mokiniais. Šiuo metu visos Vilniaus miesto gimnazijos susiduria su šia problema. Labai trūksta tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų. Rudenį licėjui sunkiai pavyko surasti matematikos mokytoją“.

Užprogramuotas trūkumas


Senstančios mokytojų bendruomenės nėra kuo pakeisti, nes pedagogines studijas renkasi vis mažiau jaunuolių, o ir jas baigusieji vengia mokyklų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konstatuoja, jog 2021 m. trūks matematikos, lietuvių, pradinių klasių, užsienio kalbų mokytojų. Jau dabar trūksta fizikų, chemikų, muzikos mokytojų.

Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertų, šiems mokslo metams buvo ieškoma 248 pradinukų mokytojų, šios specialybės studijas buvo pasirinkę tik 48 asmenys, o į mokyklą ketino eiti vos 11. Mokykloms trūko 53 matematikos mokytojų (šias pedagogines studijas baigė vos 2 žmonės). Diplomus gavo vos po vieną fiziką ir chemiką, nors mokykloms reikėjo net 49 šių dalykų mokytojų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto JAKŠTO komentaras:


- Ar kas nors gali atsakyti - Lietuvoje mokytojų yra per daug, ar jų trūksta?

- Atsakymo, ar mokytojų yra per daug, nėra ir negali būti, kol nėra susitarta, ko siekiame. Mokytojų poreikis priklauso nuo daugybės faktorių: koks klasės dydis; kokių pamokų turi turėti mokiniai; kiek siekiama, kad vienas mokytojas turėtų pamokų; kokie mokyklų tipai ir siekiai. Tarkime, mokykloje reikalingos 36 istorijos pamokos ir yra 3 mokytojai - kiekvienas turi po 12 pamokų. Šias 36 pamokas galėtų pasidalinti ir 2 mokytojai. Ar tai reiškia, kad mokytojų per daug? Nebūtinai, gal kaip tik siekiama, kad mokytojai nedirbtų visu etatu ir mokykloje būtų bent po kelis to paties dalyko mokytojus, kad vienu metu visi to paties amžiaus mokiniai turėtų istorijos pamoką, nes tai suteikia galimybę dalyvauti bendruose renginiuose, turėti jungtines pamokas ir panašiai. Jeigu mokytojas yra nereikalingas - vadovo pareiga su juo atsisveikinti, jeigu taip neįvyko - mokytojas reikalingas. Remiantis tokia logika, mokytojų negali būti per daug.

Visai kitas scenarijus būtų, jei iškeltume tikslą, kad visi (ar dauguma) mokyklos mokytojai turėtų visą krūvį.

Viešumoje diskutuojama, kad turime 6000 mokytojų perteklių. Atsižvelgiant į tai, kad mokytojų skaičius Lietuvoje (Statistikos departamento duomenimis) yra apie 30 tūkst., o vidutinis etatas (MOSTA duomenimis) - 0,77, galime išskaičiuoti, kad visai Lietuvai paskirta apie 23-24 tūkst. etatų. Tai reikštų, kad, norint, jog visi mokytojai dirbtų visu etatu, o etatų kiekis būtų toks, kaip nustatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), mokytojų turėtų būti 6 tūkst. mažiau. Tačiau neaišku, pagal ką nustatyta, kiek mokytojų etatų skiriama?

- Koks mokinių, vidutiniškai tenkančių vienam mokytojui, vidurkis Lietuvoje? Kaip atrodome, lyginant su kitomis šalimis?


- Pasaulio banko duomenimis, mokinių ir mokytojų santykis Lietuvoje yra 13,23 (nors Lietuvos statistikos departamente skelbiamą bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičių padalinę iš mokytojų skaičiaus gautume 10,9). Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos vidurkiai atitinkamai siekia 21 ir 22. Taigi jei Lietuva nori lygiuotis į EBPO vidurkį, mokytojui vidutiniškai turėtų tekti ne 13 mokinių, bet 21. Tai reikštų, kad šiuo metu 37 proc. mokytojų galima atsisakyti ir tai siektų net daugiau nei 10 tūkst. mokytojų. ŠMSM vertinimas, kad turime šešiais tūkstančiais mokytojų per daug, parodo mūsų siekį, jog mokinių ir mokytojų santykis turėtų būti apie 16-17. Panašūs skaičiai yra Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Slovėnijoje. Šalyse į kurias neretai lygiuojamės (Suomija, Estija, Švedija, Norvegija, Danija, Nyderlandai, Vokietija), mokinių ir mokytojų santykis yra panašus kaip ir Lietuvoje (10,7-13,3). Tikėtina, kad nustatant etatų skaičių nebuvo orientuojamasi į tai, kad visi mokytojai dirbtų visu etatu, ar siekiama tam tikro mokinių ir mokytojų šalyje santykio.

- Ar mokytojų pertekliaus-trūkumo disproporcijas gali išspręsti mokyklų tinklo optimizavimas?

- Kad mokyklų tinklas yra nebeefektyvus, niekam nekyla klausimų. Klausimas, tik kurių mokyklų atsisakymas padidintų efektyvumą ir mokinių pasiekimus. Išsprendus tinklo neefektyvumo problemas, greičiausiai mokytojų reikės tiek mažiau, kiek mažės mokinių skaičius, o jis šiuo metu stabilizuojasi. Tačiau kartu bus galima išspręsti netolygaus krūvio problemas. Šiuo metu didelė dalis mokytojų susiduria su per didelių klasių problema (miestų gimnazijų klasėse yra apie 30 mokinių - red. past.) ir turi daugiau kontaktinių valandų, nei rekomenduojama. O kitose, mažesnėse mokyklose - situacija priešinga (kai kuriose kaimo mokyklose yra po 4-8 vaikus - red. past.). Išsprendus tinklo problemas, tikėtina, mokytojų nereikėtų mažiau (nes panašiai jų reikia ir kitose šalyse), tačiau būtų galima mokytojams ir mokiniams užtikrinti palankesnes sąlygas, kai klasėse būtų pasiektas mokinių skaičiaus balansas, o mokytojų krūvyje kontaktinės valandos sudarytų adekvačią dalį.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASIRAŠĖ: Lietuvos ir Lichtenšteino užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Aurelia Frick Miunchene pasirašė sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos.
  • SUSITIKO: Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu pasaulinio garso ispanų tenoru Placido Domingo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate susidūrę su antstoliais?

balsuoti rezultatai

Kiek jums yra tekę laukti greitosios pagalbos (policijos, gaisrinės, medikų)?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1    +3 C

 0    +1 C

 

  0    +3 C

+1    +3 C

+4   +7 C

 

+3   +5 C

3-4 m/s

4-5 m/s

 

 5-6 m/s