respublika.lt

Mokytojo programa Nr.1 - išgyventi (7)

2018 gegužės mėn. 21 d. 07:12:04
Olava STRIKULIENĖ

„Respublikos“ savaitės žmonės - šalies pedagogai, vakar surengę dviejų valandų įspėjamąjį streiką. Ir taip įspėję Švietimo ir mokslo ministeriją, jog pedagogai nenustos reikalauti didesnių atlyginimų, didesnio supratimo bei teisingesnio jų darbo įvertinimo.

 

Įspėjamajame streike, kurį organizavo Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), dalyvavo daugiau nei pusšimtis bendrojo lavinimo mokyklų ir darželių. Aktyviausi buvo vilniečiai, panevėžiečiai ir kaišiadoriečiai. Klaipėdoje protestavo tik vieno darželio pedagogai, o kauniečiai įspėjamajam streikui liko visiškai abejingi. Kita vertus, streikuojančius švietimo-ugdymo darbuotojus palaikė Medikų sąjūdis, šalies muitininkai, socialiniai darbuotojai. Būtent tos socialinės grupės, kurios irgi nepatenkintos savo atlyginimais. Tad vėlgi, kiek švietimo ir mokslo ministrai ar ministrės kalbėtų vos ne tris dešimtmečius apie inovacijas, reformas, tautinę mokyklą, įvairias ugdymo programas, pedagogai vienu klausimu išlieka stabilūs. Per mažas atlyginimas - didžiausia problema. O kitos šalies švietimo problemos - jau antroje, trečioje ir t.t. vietoje. Tad ir streikuotojų pagrindinis reikalavimas šis - nedelsiant 20 proc. padidinti algas. O dar vienas daugiau miestams opus reikalavimas - sumažinti vaikų skaičių klasėse ir darželių grupėse. Tuštėjančioje provincijoje tokie reikalavimai jau seniai patenkinti. Mokyklos jau nesurenka pilnų klasių.

Pyko, pyko ir išsidrąsino!

Ypač pavasariais. Kai žmonės per žiemą pavargsta. Kantrybės resursai baigiasi. Ar kas dar prisimena laikus, kai Lietuvos pedagogai nė kiek nebruzdėjo? Negąsdino streikais ir net visai nestreikavo. Matyt, taip buvo tik pirmąjį euforiškąjį atkurtos valstybės dešimtmetį. Kai mokytojų bendruomenė, kurią 95 proc. sudaro moterys, bandė tiesiog atkentėti ministrų, niekada nedirbusių mokykloje, idealistiškus pasvaičiojimus. Apie vizijas, misijas. Moterys kantrios. Linkusios tyliai pakentėti, palaukti. Tačiau ir joms baigiasi kantrybė. Tad nuo 2006-2008 m., nuo Gedimino Kirkilo vyriausybės švietimo ir mokslo ministrės, teisininkės Romos Žakaitienės laikų pedagogai taip aktyviai protestuoja, kad net nuvertė ministrę. R.Žakaitienei teko atsistatydinti dėl mokytojų masinio streiko. Bet ar kas nors pasikeitė? Turbūt ne. Nes pedagogai, atkentę visas Gintaro Steponavičiaus „krepšelizacijas“, kitų ministrų inovacijas ar, atleiskite, primityvumą, vis vien reikalauja to paties. To, ko Lietuvoje nuolat reikalaujama ir retai išreikalaujama. Duokite didesnes algas ir mažiau kiškitės į mūsų veiklą. Susireguliuosime patys, nes ministrai nieko neišmano.

Statistikos departamentas fiksuoja tik teisėtus streikus. Anot departamento, 2002-2004 m., 2009-2011 m. ir 2013 m. Lietuvoje teisėtų streikų nebuvo. Todėl departamentas užfiksavo tik mokytojų įspėjamąjį streiką skirtingose apskrityse 2017 m. Tačiau pedagogai streikavo ir kitais metais. O gąsdino streikais - beveik be skaičiaus. Tad jei kas nors bandytų išsiaiškinti, kuri piliečių socialinė grupė yra aktyviausia, pedagogai, o tiksliau, 95 proc. pedagogių ir 5 proc. pedagogų, savo pilietiniu aktyvumu turbūt aplenktų ir šalies žemdirbius, ir policininkus, ir medikus, ir pensininkus.

Vienybė lietuviams nebūdinga?

Tačiau kaip ir pensininkų ar medikų visuomeninės organizacijos, taip ir pedagogai nėra vieningi. Pvz., jei kokie nors pensininkų bočiai piktinasi, tai pensininkai nebočiai nesipiktina. Arba atvirkščiai. Tad ir pedagogų atveju, A.Navicko vadovaujama profsąjunga ragino streikuoti, o istorijos mokytojo Audriaus Jurgelevičiaus vadovaujama Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) ragino ne streikuoti, bet su ministerija derėtis. Profsąjungos kalendoriuke gegužės 24 d. numatytos derybos, gegužės 18-oji - eilinė diena. Jokio streiko. Kolegų įspėjamasis streikas vertinamas tik kaip viešųjų ryšių akcija. Štai ir takoskyra. A.Navickas - už didesnius valandinius atlyginimus ir prieš pedagogų etatinį apmokėjimą. A.Jurgelevičius - už pedagogų etatinį apmokėjimą. Dainiaus Žvirdausko vadovaujama Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA) - už etatinį apmokėjimą, tačiau abejoja, ar mokyklos spės tam pasirengti iki šių metų rugsėjo 1 d., nes tuoj prasidės atostogos. Tiesa, kas nespės šiemet, galės įsivesti etatinį apmokėjimą dar po metų.

Pastebite? Kalbama tik apie pinigus. Ne apie mokymo turinį ar moksleivių pasiektus rezultatus. Ne apie tauriąsias mokslo šviesas, auras, spingsules. Šiuo metu apie prastą apmokėjimą kalba ir Vilniaus miesto visuomeninio transporto darbuotojai. Jų šnekos ir šviesiųjų pedagogų šnekos nė kiek nesiskiria. Matyt, nuolatinis skurdas įveikia ir atbukina net pačias tauriausias pedagogo intencijas. Tad jei tik yra galimybė, pedagogai bent didesniuose miestuose jau pluša korepetitoriais. Ko kolega neišmokė vaiko per pamoką, kitas kolega moko po pamokų. Už papildomą užmokestį. Darbuojasi ekonomikos šešėlyje. Vieni kolegos kuria paklausą, o kiti sukuria korepetitorių pasiūlą. Netgi valandiniai atlyginimai suderinti rinkos.

Kodėl pedagogai bijo etatų? Nors jie buvo sovietiniais laikais. Vienam etatui tekdavo 18 val. kontaktinių pamokų savaitinis krūvis. (Viena pamoka daugiau nei dabartinis vidutinis mokytojo krūvis. - red. past.). Tad mokytojai, tada irgi neaptekę pinigais, spėdavo padirbėti ir 1,5 etato. Dabar planuojama, jog bus 12-24 kontaktinės pamokos per savaitę. Jei mokyklose mažės mokinių, tad ir pamokų mažės. Bet etatas vis vien išliks. Tik dalį kontaktinių pamokų pakeis kitos pedagoginės veiklos. Pvz., darbas su socialiniais partneriais. Tad ko bijo mokytojai? Tikrų blogybių ar tik gandų? Kai kurių mokyklų vadovai bijo, kad, įvedus etatinį apmokėjimą, tektų fiksuoti kiekvieną pedagogo atliekamą smulkų darbelį.

Kas kaip gali, taip ir gelbėjasi

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad pedagogų apmokėjimo reformai bus skirta 95 mln. eurų. Esą be reikalo keliama panika. Verčiau ramiai susėsti ir nesikarščiuojant išsiaiškinti. Esą vidutinis mokytojo atlyginimas 2019 m. sieks daugiau nei 1000 Eur. Bet sunku įtikinti keliasdešimtūkstantinę bendruomenę, kuri kasdien mato, kaip švietimas kiekybiškai juda mažėjimo kryptimi. Tai veikia emociškai, kai kolegos atsisveikina, pati mokykla susitraukia. Mokinių bendrojo lavinimo mokyklose per 4 metus sumažėjo beveik 32 tūkstančiais. Ir tas mažėjimas rajonuose bei mokyklose ne vienodai pasiskirstęs. Tiesa, mokytojų taip pat mažėja. Bet 2018 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dar dirba beveik 30 tūkst. pedagogų. Ir jie bent provincijoje nėra įsitikinę, jog pavyks susidurstyti po etatą. Nes ir taip kaip klebonai aptarnauja kelias parapijas. Pvz., geografijos mokytoja ir taip važinėja į kelias mokyklas. Nes į LŠPS klausimą, ar jūsų mokykloje trūksta tam tikrų dalykų mokytojų, net 61 proc. respondentų atsakė - taip. Tad iš Vilniaus atrodo vienaip, iš provincijos - kitaip. O galutinis rezultatas - vis prastėjančios abiturientų žinios. Manau, jos prastėja ne tik regionuose. Tik didžiuosiuose miestuose prastėjantį mokinių išsilavinimą nuolat gerina šimtai korepetitorių. Tų pačių pilietiškai nusiteikusių mokytojų, bevelijančių plušėti nelegaliai. Be mokesčių. Juokaujama, jog medikų „skurdą“ geriausiai atskleidžia prie respublikinių klinikų stovintys gydytojų limuzinai. Kuo garsesnis chirurgas, tuo prašmatnesnis limuzinas. Prie didžiųjų miestų gimnazijų stovintys mokytojų automobiliai taip pat nesignalizuoja apie visišką skurdą. Nebent vandenį vietoj degalų pila. Bet kledarų tikrai nesimato. Gal kad mokiniai nesijuoktų? Kaip bebūtų, prie bibliotekų, seniūnijų ir net policijos nuovadų vaizdai liūdnesni.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NETEKTIS: eidamas 91-uosius metus, mirė 2008 metų Nobelio chemijos premijos laureatas, japonų biologas ir chemikas Osamu Shimomura.
  • VIZITAS: žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pirmadienį pradeda vizitą Prancūzijoje, kur susitiks su žemės ūkio ministru Didier Guillaume'u ir dalyvaus tarptautinėje maisto gamintojų parodoje; vizitas Prancūzijoje truks dvi dienas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar svarstote apie galimybę įsivaikinti vaiką ar tapti jo globėju?

balsuoti rezultatai

Ar manote, kad aukštojo mokslo diplomas yra svarbus karjerai?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +5 C

   -1   0 C

 

   +3  +4 C

  +7  +10 C

   +4  +6 C

 

   +4  +5 C

 1-2 m/s

 4-7 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1470 PLN - 4.3017
RUB - 75.2418 CHF - 1.1421
GBP - 0.8802 NOK - 9.4518
reklama
Ukis 2018