Mokesčių lengvatos šluoja biudžetą

Keturiolikoje šalies mokesčių įstatymų yra nustatyta 215 įvairių mokesčių lengvatų. Viešai skelbiama tik apie 10-ies pagrindinių mokesčių lengvatų poveikį valstybės biudžetui, dėl jų prarandančiam apie milijardą litų, bet iš tikrųjų politikų lengva ranka laiminamos lengvatos biudžetą kasmet patuština mažiausiai 2 milijardais.

Valstybės kontrolė, įvertinusi 70 iš 215-os Lietuvoje galiojančių mokesčių lengvatų, nustatė, kad 27-ių iš jų nenurodyti jokie tikslai, o 43-ų tikslai yra bendro pobūdžio: didinti konkurencingumą, mažinti mokestinę naštą ir pan. Valstybės auditorių manymu, aiškiai nenurodžius lengvatų tikslų, neįmanoma nustatyti, ar gauta nauda, kurios buvo tikėtasi.

„Tarptautinėje praktikoje rekomenduojama mokesčių lengvatas vertinti atsižvelgiant į joms keliamus tikslus, poveikį verslui, visuomenei ir biudžeto pajamoms bei tokią informaciją skelbti viešai. Svarbu, kad politikai, priimantys sprendimus, gautų kuo išsamesnę informaciją apie mokesčių lengvatų poveikį ir galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Tačiau audito metu paaiškėjo, kad mokesčių lengvatų taikymo stebėsena Lietuvoje nėra rezultatyvi“, - apibendrindama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybės biudžeto įvykdymo ataskaitose nurodomi biudžeto pajamų netekimai dėl 10 mokesčių lengvatų taikymo, pavyzdžiui, užpernai jie sudarė 918 mln. litų. Bet Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis patentų biuras pateikė valstybės auditoriams duomenis apie 52 lengvatų taikymą, o jie rodo, kad biudžeto netekimai du kartus didesni (žr. diagramas).

Atliekant auditą papildomai buvo apskaičiuoti galimi biudžeto pajamų netekimai dėl 8 pelno mokesčio lengvatų taikymo - šie netekimai per keletą metų augo dvigubai: nuo 97 mln. litų 2009 m. iki 191 mln. litų 2011 m. Valstybės auditoriai neatmeta tikimybės, kad mokesčių lengvatos valstybės biudžete pragraužia dar didesnių skylių.

Vienas fizinis ar juridinis asmuo gali turėti teisę į kelias skirtingas mokesčių lengvatas. 2009 m. jomis pasinaudota 3319 tūkst., 2010 m. - 3025 tūkst., 2011 m. - 2926 tūkst. kartų. Kai kuriais atvejais mokesčių lengvatos taikytos netinkamai dėl neaiškiai apibrėžtų mokesčių lengvatų sąvokų, objektų ir sąlygų, dėl to didėja neteisingo apmokestinimo ir net piktnaudžiavimo rizika. Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei ir Finansų ministerijai rekomendacijas, kurios padėtų įvertinti mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, taip pat sudarytų sąlygas mokesčių lengvatų taikymo stebėsenai.

- Ar politikų dalijamos lengvatos iš tiesų pasiekia tuos, kam jos skirtos? - teiravosi „Respublika“ Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojos Romualdos MASIULIONIENĖS.

- Dar 2006 m. mūsų atliktas auditas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų sukrėtė Lietuvą, kai nustatėme, kad galutiniam vartotojui prekių kainos nesumažėjo, ir visą naudą pasidalijo perdirbėjai, tiekėjai, pardavėjai ir pan. Bet politikai ir vėl siūlo...

- Socialinės grupės ar verslo subjektai, kurie naudojasi lengvatomis ir kaulija jų iš valdžios, tvirtina, kad be lengvatų neišgyventų. O kokia valstybės auditorių nuomonė?

- Įvertinti, lengvata reikalinga ar ne, iš tiesų labai sunku. Bet nestebėdami ir neanalizuodami jų poveikio mes net nežinome, kas ir kokiais mastais tuo naudojasi. Kai kurios jų priimtos dar 1990 m., pavyzdžiui, žemės mokesčio lengvata, kuri suteikia teisę savivaldybei nuo jo atleisti ūkio subjektus. Bet ekonominė situacija šiandien visiškai kitokia, nei buvo prieš 23 metus. Savivaldybės skundžiasi, kad neturi pinigų, bet ir toliau taiko lengvatas, kurios mažina pajamas į biudžetą, o verslui gal ne tokios jau gyvybiškai būtinos, be to, gali tapti rinką iškreipiančiu instrumentu.

- Per šitiek laiko, ko gero, atsiranda ir piktnaudžiavimų?

- Kadangi teisės aktuose nėra tiksliai ir aiškiai apibrėžtos lengvatų sąvokos, objektai ir sąlygos, yra rizika, kad jos gali būti neteisingai apskaičiuojamos, o mokesčių administratoriui visų teikiamų mokesčių lengvatų patikrinti neįmanoma. Ne paslaptis, kad kuriamos ir schemos, daugiausia jų susijusios su PVM lengvatomis. Štai ką tik išaiškintas sukčiavimas tarptautiniu mastu, dėl kurio nukentėjo ir Lietuvos biudžetas. Tai nusikaltimai, su jais kovoja teisėsaugos institucijos. Bet įvairūs mokesčių konsultantai legaliai rengia įmonėms seminarus, kuriuose aiškina, kaip galima pasinaudoti viena ar kita mokesčių lengvata, kitaip tariant, išvengti mokesčio mokėjimo.

- Įstatymų leidėjai turėtų užkamšyti landas, kad apsukruoliai, naudodamiesi ne jiems skirtomis lengvatomis, nevogtų iš visuomenės?