Seime vykusiame iškilmingame minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, kalbėjęs lietuvių bendruomenės atstovas Klivlende Marius Juodišius papasakojo savo artimųjų - pabėgėlių iš Lietuvos istoriją ir skaitė tetos Onos pabėgėlių stovykloje Vokietijoje karo pabaigoje rašytą dienoraštį, itin vertingą puoselėjant istorinę atmintį. Dienoraštis saugomas Klivlendo Lietuvių kultūros dokumentavimo centre.
„Jaunystė – koks gražus gyvenimo laikotarpis, koks laimingas žmogus jaučiasi jaunystėje – pačiame gyvenimo žydėjime. Kaip jaunutis augalėlis trokšta saulės, taip jaunas žmogus trokšta gyvenimo. Gyvenimo, kuris jam atneša laimės. Bet ne visiems yra skirta laimingą tą jaunystę pergyventi“, – rašoma šešiolikmetės pabėgėlės dienoraštyje.
Klivlendo Lietuvių kultūros dokumentavimo centras renka, saugo ir pateikia įvairią istorinę medžiagą apie Klivlendo lietuvius. Centro archyvuose yra daugiau kaip 11 tūkst. dokumentų – knygų, žurnalų, rankraščių, garso įrašų. Į centrą iš Lietuvos atvyksta mokslininkai, istorijos mėgėjai, rašytojai.
Seime vykusiame iškilmingame minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, taip pat kalbėjo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, 1941 metų tremtinys, buvęs Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, 1949 metų tremtinė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Elzbieta Žibutė Bagdonienė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.
„Ačiū už progą išklausyti jūsų prasmingus žodžius, prisiminimus, pasakojimus. Jūs ištarėt – aš išgirdau, mes įpareigoti išsaugoti“ – taip savo kalbą Seime baigė M. Juodišius.
Šiemet sukanka 78 metai nuo tragiškos 1941-ųjų birželio 14 dienos, kai sovietai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Per vieną savaitę tuomet iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių, iš kurių 5 060 buvo vaikai iki šešiolikos metų amžiaus.
Didžioji dalis žmonių vežti į tremtį, kiti – į GULAG'o stovyklas. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, tarp kurių – ir antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.