respublika.lt

„Misija Sibiras“. Pati giliausia jaunimo akcija

(0)
Publikuota: 2018 rugpjūčio 05 10:29:11, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
O.Strikulienė: „Misija Sibiras“. Pati giliausia jaunimo akcija. Eltos nuotr.

„Respublikos“ savaitės žmonės - praėjusį sekmadienį iš Kazachstano sugrįžę pilietinės jaunimo akcijos „Misija-Sibiras 18“ dalyviai. 24 jaunuoliai, Lietuvoje atrinkti iš tūktančio kandidatų, jau 17-ąjį kartą pagerbė tremtyje ir lageriuose žuvusius mūsų tautiečius. Statė atminimo kryžius, tvarkė lietuvių kapus.

 

Raportuojant apie misijoje atliktus darbus, dažnai akcentuojama sausa statistika. Kiek surasta bei aptvarkyta kapų. Kiek pastatyta kryžių. (Taip absurdiškai vertinant, šiemet pastatyta trimis kryžiais mažiau nei 2016 m. Igarkoje). Koks kryžių aukštis bei svoris. Kiek nukeliauta kilometrų ir t.t. Bet pilietinė jaunimo misija nėra sporto varžybos, kai kasmet tikimasi pasiekti vis geresnių rezultatų. Aplankyti vis daugiau kapų, pastatyti vis daugiau kryžių. Kad kryžių skaičius, pastatytas per 17-ąją misiją, būtų daug įspūdingesnis nei per pirmąją misiją 2006 m. Bet ar dėl sausų skaičių vykstama ten, kur nepakeliamai karšta, per daug šalta. Kamuoja lietūs, pelkės, stepės, įšalas ar uodų, mašalų spiečiai? Sausai raportuojant, lietuviai šiemet Kazachstane, Džezkazgano, Karagandos ir Balchašo apylinkėse sutvarkė 200 kapų, ieškojo tautiečių kapų 16-oje kapinių. Taip pat ir masinėse buvusių lagerininkų laidojimo vietose. Taip pat lietuviai pastatė 6 kryžius. Vieną - net 5 m aukščio. Ir išsiskirstę į 2 grupes po 12 žmonių, iš viso Kazachstane nukeliavo apie 3 tūkst. km. Bendravo su Kazachtane gyvenančiais lietuvių tremtinių palikuonimis, filmavo, užrašinėjo jų pasakojimus. Ir ši emocinė būsena - neįkainuojama.

Tikroji tautų draugystė

Sunku apsakyti, ką jaučia koks nors politinių kalinių-lagerininkų palikuonis lietuviška pavarde, kai sužino, jog į Karagandą iš Lietuvos atkeliauja jaunimo delegacija. Kalbanti jo protėvio kalba. Iš šalies, kurioje gimė jo protėvis. Kur Kazachstane iki šiol labai keista jo protėvio pavardė toje šalyje, prie Baltijos jūros, yra visiškai nekeista. Netgi labai dažnai pasitaikanti. Kaip ir senelio ar prosenelio vardas. Galima įsivaizduoti, kaip jaučiasi tas žmogus - beveik kazachas, ar rusas, save laikantis lietuviu, kai į jo Tėvynę atvyksta jauni tautiečiai iš kitos Tėvynės. Pasiruošę pagerbti pusiau kazacho, pusiau baltarusio, čečėno ar pusiau lietuvio labai kentėjusį protėvį. Gulintį kažkur bendrame kape. Būtų visiškai keista, jei tokia jaunuolių iš Lietuvos misija nesuvirpintų vietinių. Nepažadintų atsiminimų apie kadaise čia kentėjusius, su vietiniais draugavusius, žuvusius, mirusius ar atsisveikinusius ir namo iš Igarkos, Tiksio, Krasnojarsko ar Karagandos laimingai sugrįžusius lietuvius. Nespėjusius čia numirti. Tokios bendros atmintys, kai kazachas dar atsimena kelis lietuviškus žodžius, o rusė sibirietė augina prie savo pirkios gėles, nes taip elgėsi jos pažįstama lietuvaitė, yra kur kas daugiau nei nužygiuoti kilometrai. Tai tikroji tautų bendrystė. Apsieinanti be politinių lozungų apie internacionalus.

Politizuota „nedraugystė“

Todėl, jei iš tikrųjų norima palaikyti eilinių lietuvių ir eilinių rusų draugystę, visiškai nelogiškas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje sprendimas šiemet neišduoti misijos dalyviams vizų. Motyvas - Lietuva įšaldė derybas dėl karių ir civilių aukų kapų bei monumentų tvarkymo Lietuvoje. Jei ambasadoriui nuoširdžiai rūpėtų lietuvių ir rusų draugystė, jis taip keistai nesielgtų. Tarsi pats apsipylęs miltais. Pirma į Lietuvą iš Rusijos buvo tremiami tik rusai sentikiai. Caro laikais. Ir čia nuo seno gyvenantys sentikiai savo kapus prižiūri patys. Civilių aukų kapai bei monumentai Lietuvoje vėlgi tvarkomi. Geriausias įrodymas - Kauno IX fortas. Patys Rusijos ambasados darbuotojai kasmet Pergalės dieną Antakalnyje pagerbia žuvusius karius. Tad negi tas lietuviškas kryžius, pastatytas Krasnojarsko srityje ar amžino įšalo zonoje, staiga tapo toks pavojingas geriems tautų santykiams? Juolab kai abi tautos - ir rusai, ir lietuviai yra krikščionys. Palyginu. Apie 44 proc. Kazachstano gyventojų išpažįsta musulmonų religiją, tačiau lietuviškų kryžių vis vien neišsigando.

Šokas. Elektrošokas. Adrenalinas

Kasmet į „Misiją Sibiras“ nori patekti per tūkstantį jaunuolių. Tai bene populiariausia jaunimo patriotinė ekspedicija. Per ištvermės žygius, rengiamus Lietuvos miškuose, pelkėse, į misiją atrenkami patys ištvermingiausieji. Misijos populiarumą tarp jaunimo išduoda ir tai, jog ekspedicijose jau dalyvavo ir Marijonas Mikutavičius, ir Gabrielius Liaudanskas-Svaras, o šiemet - ir buvęs „Kastanedos“ lyderis, o dabar - operatorius Lukas Pačkauskas. Priežastys, aišku, įvairios, neatmetama ir reklama, bet svarbiausia - ne šiaip įspūdžiai, adrenalinas, bet sukrečiantys mūsų istorijos liudijimai. Kai pamatai medyje dar vos matomą, kadaise išraižytą lietuvišką žodį. Kai pamatai tremtinio statytą, o dabar tuščią, jau sukežusį namą. Tokio adrenalino, tokio giluminio sukrėtimo niekada nepatirsi medžiodamas vos ne naminius žvėris Afrikos safaryje. Ar skraidydamas oro balionu. Virš tos pačios Lietuvos. Nes skraidydamas gali patriotiškai aikčioti: „Ak, kokia Lietuva graži!“ O šaldamas naktį Kazachijos stepėje ar merkiamas liūties, gali realiau suvokti, kiek žmonės mirties lageriuose prisikentėjo. Nes Stalino laikais kitokių lagerių paprasčiausiai nebuvo. Tik mirties. Neturint nei pritaikytos aprangos, nei pakankamai maisto. Kai duonos davinys tesiekė 50 g per dieną. Tad patriotinė jaunimo akcija „Misija Sibiras“ iš tiesų yra ir jaunimo draugystė, ištvermė, pagarba tėvynainiams ir siaubo filmas vienu metu. Kai jaunam žmogui sunku įsivaizduoti, jog galima su politiniais kaliniais ar tremtiniais taip žiauriai elgtis. Jog galima taip masiškai kankinti ir užkankinti niekuo neprasikaltusius lietuvius. Vien už tai, jog mylėjo Tėvynę? Nemelavo, jog nėra okupuoti? Kalbos yra viena. Savo akimis pamatyti - kas kita. Matyt, panašiai patiria žydai „litvakai“ Paneriuose ar IX forte. Misijos dalyviams tai irgi emocinis šokas, elektrošokas, po kurio bus galima atsigauti tik fiziškai pailsėjus ir visus potyrius ramiai apmąsčius. Misija tęsiasi. Ji tęsis visus metus. Susitikinėjant su jaunimu mokyklose, demonstruojant filmuotą medžiagą, fotografijas. Kalbant su jaunuoliais, kurie beveik bendraamžiai.

Turbūt jie vis dar mus girdi? Tik kalbėti negali


Misija tęsis, nes ji labai gyvybinga. Nuleista ne iš viršaus valdžios, bet palaikoma paties jaunimo patriotinių impulsų, smalsumo, jauno žmogaus noro nugalėti sunkumus, save patikrinti. Dėl to kopiama į kalnus ir lietuviškais vardais pavadinamos viršukalnės. Dėl to galynėjamasi su savimi. Bet taip randama ir tikrų, nesumeluotų draugų. Taip randama daug gilesnė, daug skaudesnė ir didesnė Lietuva. Vis dar kalbanti nuo Balchašo, nuo Igarkos. Primenanti save kiekvienu nukankinto tautiečio kapu. Ką mes jai dar galime duoti? Tik lietuviškai jaunuolio balsu sušukti kitiems misijos dalyviams - „Ei, atrodo, vieną lietuvišką pavardę radau, dar vieną lietuvišką antkapį radau!“ Ir gal pajunta ta surastojo kapo dvasia, kad ją pagaliau tautiečiai surado, aplankė. Gal pajunta tą lietuvių kalbos dvibalsių, linksnių aidą. Tolimą tolimą. Taip ilgai lauktą. Ir negali pasakyti: „Čia aš! Ir mane pagaliau surado! Ir manęs ieškojo. Po tiek metų nepamiršo... “Gali tik tikėtis, jog jaunuoliai patys pajaus. Nors stepėje naktį prieš miegą tuos surastųjų sielų virpesius. Nes nėra kilnesnės misijos, kaip neleisti mūsų istorijos pamiršti. Piliečiai šiai misijai nėra abejingi. Pavyzdžiui, „Trakų“ futbolininkai varžybose su Kazachstano komanda „Irtyš“ gautus pinigus už 10 proc. parduotų bilietų skyrė ne savo klubui, bet „Misijai Sibiras 18“. Tai irgi įrodymas, jog kartais tik vaidiname nepatriotus. Iš tiesų dėl Lietuvos ir jos istorijos dar labai skauda.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s