Iš pradžių neigusi, kad vaiko teisių apsaugos reforma veikia ydingai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagaliau paruošė pakeitimus. Šiandien jie bus pristatomi Vyriausybei, o tada keliaus į Seimą. Kur, beje, jau užregistruoti Seimo narių grupės pateikti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai. Tiesa, pati ministerija dėl lėšų reformai nesidrasko - 2019 m. biudžete prašo 10 kartų mažiau pinigų, nei jų reikėtų realiam reformos veikimui.
Savo šeimų saugumu susirūpinę tėvai pagaliau išgirdo iš socialinių reikalų ir darbo ministro tikinimą, kad po siūlomų pakeitimų vaikas iš šeimos bus paimtas tik kraštutiniu atveju. Tiesa, atidžiau pažiūrėjus į tai, kas siūloma, matome kad pakeitimų mažai, o apie pagalbą šeimoms ir vėl pamirštama.
Ministerija tikina paruošusi „pagalvę“, kad vaikai nebūtų paimami nepagrįstai. Tam sugalvota laikinoji priežiūra. Nors praktikoje ir dabar iš šeimų paimami vaikai pirmiausia turėjo būti perduodami giminaičiams ar artimiesiems. Tad gali būti, kad šiuo siūlymu nebus pasiekiama nieko naujo, taip pat ir toliau išliks prievolė tėvams bendradarbiauti su institucijomis. Palikta ir teisė skubiai paimti vaikus: „Tačiau, kaip ir dabar, vaiko teisių apsaugos specialistai pasitelkę policijos pareigūnus turės galimybę skubiai užtikrinti saugią vaikui aplinką ir, jeigu nenustatomas pagalbos vaikui poreikis, perduos vaiką tėvams, globėjams.“
Kita svarbi žinia tėvams - ministerija siūlo atsisakyti šiuo metu galiojančių grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o už melagingus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, pranešėjų lauks administracinė atsakomybė ir bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Ministerija siūlo, kad nuo šiol atvejo vadybos posėdžiuose nebereikėtų dalyvauti vaiko teisių apsaugos specialistams. Taip esą procesai vyktų greičiau. Taip pat būtų nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galėtų būti naudojami teismo procese kaip įrodymai. Nors nenumatyta, kad sprendžiant vaiko paėmimą iš šeimos tėvams būtų galima dalyvauti procese.
Beje, gali būti, kad šie pakeitimai įpareigotų švietimo, gydymo ir kitas įstaigas rinkti informaciją apie šeimas ir ją be papildomų leidimų teikti kitoms institucijoms. Ministerijos siūlymuose tai skamba kaip teisės įtvirtinimas „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai skubos tvarka per 2 darbo dienas gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų.“
Deja, labiausia tėvus gąsdinančių smurto apibrėžimų, ministerija keisti neketina. Kaip ir kai kurių kitų nuostatų, kurios, kaip tikina ministerija, „pasiteisino“. Pavyzdžiui, su krize susidūrusioms šeimoms teikiama pagalba. „Kai fiksuojamas vaiko teisių pažeidimas, šeimai iškart pradedama teikti pagalba: į procesą iškart įsijungia atvejo vadybininkas, kuris sutelkia įvairių sričių specialistus, o pavojaus vaikui atvejais ir mobilioji komanda, kurioje dirba psichologas, socialinis darbuotojas ir asmuo, turintis žinių apie priklausomybių ligas“, - rašo ministerija, nors viešai savo istorijas pasakojusios šeimos aiškiai nurodė, kad kompleksinė pagalba yra tik popieriuje.
„Vakaro žinios“ pasiteiravo, kiek pinigų buvo skirta visuomenę sukiršinusios reformos įgyvendinimui. Nors dabar socialinių reikalų ir darbo ministras suprato, kad norint pokyčius įgyvendinti pilna apimtimi, tam reikėtų 300 mln. eurų. Dar 2017 m. ministerija manė, kad vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai pakaks 8 mln. eurų. Panašiai tiek ir skyrė - 8 mln. 414 tūkst. eurų. Daugiau nei pusė - 4 mln. 844 tūkst. eurų skirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui.
Įgyvendinti priemonėms šeimos ir vaiko gerovei buvo skirta tik 275 tūkst. eurų, iš jų 24 tūkst. eurų - specialistų mokymams, 22,5 tūkst. eurų buvo skirta įvairiems renginiams, seminarams ir akcijoms gerajai vaiko gerovės patirčiai skleisti, 203,5 tūkst. eurų - globėjų paieškai, o dar 25 tūkst. eurų - jų mokumo programai.
„Vakaro žinioms“ pasiteiravus, koks reformos biudžetas planuojamas 2019 m., L.Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė paaiškino, kad „ministras kalbėdamas apie 300 mln. eurų poreikį, kalbėjo ne apie vaiko teisių apsaugą kaip tokią, o apie paslaugas šeimoms, kas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Tiek lėšų reikėtų, jeigu norėtume pilnu pajėgumu šeimoms teikti paslaugas dar iki krizės šeimose (ar smurto atveju), užsiimtume prevencija“. Vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimui eilutė biudžete nenumatyta, tad E.Samoškaitė pateikė sąrašą 2019 m. numatomų lėšų, kurias būtų galima įvardinti kaip lėšas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimui. Susumavus visas eilutes, paaiškėja, kad šiemet reformos įgyvendinimui bus skirta 33 mln. 141 tūkst. eurų iš reikalingų 300 mln. eurų.
- 20,38 mln. Eur - lėšos, pervedamos socialinėms paslaugoms finansuoti (darbui su socialinę atskirtį patiriančiomis šeimomis)
- 12,47 mln. Eur - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai
- 75 tūkst. Eur - globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieška, rengimas, atranka, konsultavimas
- 58 tūkst. Eur - renginiams, seminarams, skirtiems gerajai vaiko gerovės patirčiai skleisti, formuoti visuomenės nepakantumą smurtui
- 50 tūkst. Eur - įvairių sričių specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymų organizavimas
- 50 tūkst. Eur - darbuotojų, kurie moko ir vertina asmenis, norinčius tapti įtėviais, globėjais (rūpintojais), rengimas, vertinimas ir atestavimas
- 50 tūkst. Eur - lėšos nevyriausybinėms organizacijoms, kurios vykdo švietėjišką veiklą vaiko gerovės srityje
- 25 tūkst. Eur - visuomenės švietimui apie šeimos vertę, pozityvius santykius šeimoje
- 24 tūkst. Eur - kompetencijų stiprinimas specialistams, dirbantiems su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais ar vaikais su negalia
- 9 tūkst. Eur - bendravimo su vaikais kursų finansavimas tėvams, globėjams, rūpintojams (kurie yra nepasiturintys)