Lietuvos kaimo plėtrai skirti Europos Sąjungos milijonai dabar kaip medus už stiklo - biudžetas jau numatytas, bet skirstyti jo neskubama. Investicinių projektų planuoti dar negalima. „Respublika“ pamėgino atskleisti pereinamojo laikotarpio nuotaikas.
Baigs skirstyti likučius
Europinę paramą kaimui administruojanti Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) dar nelaukia pareiškėjų pagal 2014-2020 metų Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemones. Nors 2014-ieji jau gerokai įsibėgėjo, prie kaimo plėtros programos milijonų eilutės nesirikiuoja.
Kaip paskelbė Žemės ūkio ministerija, naujoji KPP, pagal kurią Lietuvai septynerių metų laikotarpiui numatyta 6,8 mlrd. litų finansinė parama, bus patvirtinta ne vėliau nei ketvirtąjį ketvirtį. Kol įsisuks paramos priemonių mechanizmas, veikiausiai sulauksime ir kito pavasario. Šiuos metus valdininkai vadina pereinamaisiais. Tai metai, kai turi būti įgyvendinti pagal 2007-2013 metų KPP priemones finansavimą laimėję investiciniai projektai, baigtas skirstyti šio programavimo laikotarpio biudžeto likutis. Jis bus panaudotas kaip kompensacinės priemonės, tiesioginės išmokos.
NMA teritoriniai skyriai šiuo metu priima paraiškas iš kaimo gyventojų, pageidaujančių keisti gyvenamųjų namų asbestinę stogo dangą, nuo balandžio 1-osios laukiami tie, kam aktualu gauti kompensaciją už konsultavimo paslaugas. Nuo balandžio vidurio sujus daugelis seniūnijų gyventojų - prasidės plotų deklaravimas.
Tai, kad rengiant naujus investicinius projektus teks palūkėti, Ūkininkų sąjungos narių nedžiugina.
Dėl nežinomųjų praranda metus
Apžiūrėdamas žieminių javų pasėlius, kurie per besniegius šalčius gerokai nukentėjo, ir žvelgdamas į prasidedantį darbų sezoną Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius didelio optimizmo nejaučia. Jis neskuba džiaugtis pavasariu ne vien dėl nukentėjusių pasėlių, bet ir dėl javų bei rapsų augintojų kooperatyvo „Šiaulių aruodas“, kuriam vadovauja.
„Pernai mūsų kooperatyvas investavo į žemę. Ketinome plėtoti veiklą Joniškio rajone esančio kooperatyvo pavyzdžiu, statyti elevatorių. Neįvertinome, kad jų projektas buvo paremtas europinėmis lėšomis. Viską darant savo lėšomis labai keičiasi atsipirkimo laikas, bankų palūkanos gali būti nepakeliamos. Dabar nežinome, kokie bus remiami kooperatyvai, ar teisingesnė strategija pasirinkta mažesnių žmonių atžvilgiu. Tik kai paaiškės situacija, žinosime, kokių tikslų siekti. Nusprendėme šiek tiek susilaikyti, kad nepakliūtume į bėdą. Negerai, kad dėl visų nežinomųjų prarandame metus... Taip elgiasi daugelis. Kas turi dalį nuosavų lėšų, kurias galėtų investuoti į ekonomikos plėtrą, susilaiko tikėdamiesi išsiaiškinti, kokia bus žemės ūkio politika, kaip ekonomiškiau elgtis. Investicijų atidėjimas, be abejonės, atsilieps verslui“, - dėl verslui prarastų metų apgailestauja R.Juknevičius.
Ūkininkų sąjungos atstovas mano, kad supaprastinti paramos panaudojimą įmanoma investiciniams projektams šiemet taikant 2007-2013 metų KPP priemonių taisykles. Tačiau šį pasiūlymą žemės ūkio politikai atmeta. Šiaulietis įsitikinęs, kad visiems būtų geriau, jeigu investiciniai projektai per programinį laikotarpį tolygiau pasiskirstytų.
Nevienodai aktualu
Ginkūnų agrofirma ne kartą yra pasinaudojusi struktūrine parama gyvulininkystės ūkiui modernizuoti ir yra įsipareigojusi nemažinti nei gamybos plotų, nei darbo vietų. Pasak bendrovės vadovo Arūno Grubliausko, gamybos priemones būtina nuolat atnaujinti, modernizuoti, plėsti. Bet šiandien jiems galvoje ne nauji projektai, o kaip išsaugoti dirbamas žemes, gyvulių bandas, darbo vietas. Anot bendrovės vadovo, į gamybos objektus investuojant būtina turėti garantiją bent dvidešimčiai metų į priekį, o parengtas įstatymas, nubrėžiantis 500 ha ploto ribas, dešimtmečių darbą paverstų niekais, žmones - bedarbiais.
Žadžiūnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vytautas Buivydas taip pat nelieka nuošalėje, kai vyksta diskusijos dėl žemės nuosavybės ribų. Tačiau drauge jis pripažįsta, kad verslo kaime neskatina ir pereinamasis laikotarpis, kai negalima vykdyti investicinių projektų. V.Buivydas mano, kad tokia situacija skatina tik prekybos naudota technika verslą: „Dabar rekordiškai daug įsigyjama naudotos technikos iš kitų ES šalių, o naujos technikos pardavėjai laukia naujo 2014-2020 metų laikotarpio biudžeto, kad galėtų įsigyti modernesnę, pažangesnę techniką. Ūkis visada dirbs, bet kaip efektyviai, priklauso nuo technologijų. Šiuolaikiškam moderniam ūkiui, koks galėtų konkuruoti Europoje, reikalingos investicijos. Kaip mūsų ūkis? Žinojome, kad tokia situacija bus, kad biudžetas išseko, tam ruošėmės, įsigijome naudotos technikos“.
Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas:
Kalbant apie kitų ES šalių patirtį, diskusijos kaip pas mus vyksta tiek kaimyninėje Latvijoje, tiek Estijoje. Senosios šalys? Nepamirškime, kad jų kitoks finansavimas, kitokios gal ir tvarkos.
Be abejonės, ūkininkai jau nori matyti programą. Bet geriau keletą mėnesių luktelėti, protingai viską sudėlioti, kad vėliau tarp savęs nereikėtų pyktis. Turi būti pagrįstas programos priemonių tolygumas, užtikrintas stabilumas. Jei sutarėme iki 2020 metų remti kažkurią sritį, jai lėšos turi būti skiriamos tolygiai kiekvienais metais, kad ūkininkai galėtų planuoti pinigų srautus keleriems metams į priekį. Pasitaiko, kad projektą bando pradėti maksimaliomis investicijomis, tada turi problemų dėl bankų ir pan. Svarbu, kad taisyklės būtų stabilios ir aiškios.
Gyvulininkystės sektoriaus rėmimas yra gerai, bet negalime pamiršti ir daržininkystės, augalininkystės, kitų sektorių. Programos uždavinius turime sudėlioti pagal tai, kokį efektą norime turėti periodo pabaigoje. Siekiame ne tiesiog panaudoti paramą, o kad pinigai duotų efektą.
Finansavimas nėra toks paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti: metų pradžioje susikuriame taisykles, ūkininkai šoka ir įsigyja techniką... Pinigų projektams finansuoti dar nėra. Norint programą įgyvendinti, reikia turėti visus pinigus. Kai jų neturi, eini į banką, o jis nepažiūrės, kad dar negavai kompensavimo, negrąžini palūkanų, kreditų.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
