respublika.lt

Mes visi pasiilgom Lietuvos

(0)
Publikuota: 2017 rugpjūčio 21 08:00:54, Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 2 nuotr.
Vygaudas Ušackas. Stasio Žumbio nuotr.

Sunku pasakyti, kas - Lietuva ar Vygaudas Ušackas - yra nukentėjusioji pusė toje istorijoje, kai dėl savitarpio pasitikėjimo su prezidente stygiaus jis paliko užsienio reikalų ministro postą. Po to eksministras daugiau kaip septynerius metus atstovavo Europos Sąjungai diplomatijos atžvilgiu sudėtingose valstybėse - Afganistane ir Rusijoje (įgaliojimai Maskvoje baigiasi šių metų spalį), o Lietuvos užsienio politika per tą patį laiką bent jau artimiausių kaimynių atžvilgiu, švelniai tariant, silpo, silpo ir tapo visiškai anemiška.

 

- Lietuvoje daug ir su nerimu kalbama apie artėjančias puolamojo pobūdžio Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybas „Zapad“, vyksiančias prie pat Lietuvos sienos. Kaip manote, mums reikia bijoti Rusijos?

- Reikia būti budriems, bet ne bailiems. Visų pirma mes turime išsilaisvinti iš tų baimių, nes įvairia dingstimi per daug esam bauginami ir viduje, ir iš išorės, bet, be abejonės, turime būti pasiruošę ginti savo Tėvynę, skirti reikiamas lėšas kariuomenei, ginkluotei, gausinti savanorių gretas. Mes dažnai atsiduriame su Rusija priešingose stovyklose, ji yra gana konfliktuojanti, tačiau, mano giliu įsitikinimu, Rusija nesiruošia pulti NATO valstybės - gal tokių pasvarstymų turi, bet tokių ketinimų - ne, nes, savaime suprantama, karinio konflikto įžiebimas būtų katastrofinis pačiai Rusijai. Kalbant su JAV ir Europos karo, gynybos, kai kuriais lietuvių analitikais ryškėja, kad realus pavojus kyla ne iš pratybų kaip tokių, ne iš jų planų ir ketinimų, bet iš aplinkybių, kai gali įvykti nenumatytas įvykis, incidentas. Todėl, manau, greta mūsų pačių gynybinių pajėgumų stiprinimo ir lėšų skyrimo, ir kareivių apmokymo, ir sąjungininkų dalyvavimo, ir jų karinės paramos yra svarbu pasistengti ne tik geriau suprasti, bet ir laikyti tam tikrus darbinius ryšius politiniame ir kariniame lygmenyje, kad įvykus nesusipratimui būtų galima išvengti jų eskalacijos. Tai normali saugumo pasitikėjimo praktika, galiojanti dar nuo NATO ir Varšuvos pakto susipriešinimo laikų.

- Nemanote, kad apskritai šiandieniam pasaulyje daugiau prielaidų konfliktui, o ne taikai?

- Prielaidų gali būti įvairiausių, svarbu, kokias prielaidas mes norim kurti. Atsakingos valstybės atsakas yra, be abejonės, budri, bet ne paranojiška pozicija, todėl nors minimalus dialogas su kaimynais yra svarbus. Su kaimynais galima nesutikti, galima būti priešingose stovyklose, tačiau jų nepakeisi; net amerikiečiai, kurie išgyvena didžiausią įtampą Šiaurės Korėjos ar Sirijos konflikto klausimais, kalbasi su Rusija, nes nori išvengti galimo susidūrimo ir konflikto.

- Jei neklystu, tarnyboje jums teko susidurti ne tik su Vladimiru Putinu, bet ir Donaldu Trampu. Kokį įspūdį paliko didžiųjų valstybių vadovai?

- Tai labai skirtingi skirtingų pasaulių žmonės. Turėjau garbės du kartus lankytis D.Trampo rezidencijoje, jo viešbutyje Palm Biče, su keletu kitų ambasadorių, dalyvavusių labdaros pokyliuose, skridome jo lėktuvu iš Vašingtono; tai buvo 2003-2004 metais, kai vargu ar kas šiame biznieriuje galėjo įžvelgti būsimą JAV prezidentą. Prezidentas V.Putinas valdo kitaip, nei mes įsivaizduojame valdymą demokratinėje visuomenėje, tačiau jis populiarus ir tas populiarumas yra tikras; pats Kremlius, tuo suabejojęs, buvo nusamdęs vieną JAV kompaniją patikrinti, ar Rusijos visuomenės apklausų duomenys, pagal kuriuos net 70 proc. gyventojų remia prezidentą, nėra sufabrikuoti. Mano darbas, viena vertus, suprasti ir aiškintis, kodėl prezidentas V.Putinas daro vienokius ar kitokius sprendimus. Kita vertus, kai tie sprendimai pažeidžia tarptautinę teisę ar ES interesus - diplomatiniais kanalais ir viešai argumentuoti, ginčyti ir ginti ES poziciją.

- Kokios taktikos apskritai turėtų laikytis maža valstybė didžiųjų sandūroje? Demonstruoti priešiškumą, kaip dabar kartais daroma Rusijos atžvilgiu, ar elgtis kaip nors kitaip?

- Vienas artimas šeimos draugas kunigas, išlydėdamas mane į Maskvą, priminė Evangelijos pagal Matą žodžius: siunčiu jus kaip avis į vilkų gaują, būkit gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip karveliai. Tie žodžiai man labai padėjo suprasti savo vietą ir bandyti gebėti būti gudriam, bet ne klastingam. Pirmoji paroda, kurią nuvykęs į Maskvą aplankiau su žmona, buvo skirta Riurikovų dinastijai. Nepatikėsite, visa paroda buvo persmelkta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grėsme Maskvos kunigaikštystei. Buvome nustebę, kokie grėsmingi atrodėm tais laikais, kai valdėm Smolensko žemes, kai Kijevas buvo dalis Lietuvos ir kai XIV-XV a. Maskvos kunigaikštystė su LDK permainingai kovojo dėl dominavimo Europoje. Kalbant apie šiuolaikinę istoriją, puikiai žinom, kiek kančių Lietuva yra išgyvenusi tiek carinės priespaudos metu, tiek ir po okupacijos, tačiau vis dėlto esam kaimynai ir kažkoks minimalus dialogas, mano nuomone, būtinas vien tik tam, kad palaikytume pulsą, suprastume ir išvengtume galimos tolesnės priešiškumo eskalacijos santykiuose tarp valstybių. Tokius ryšius minimaliu lygmeniu palaiko mūsų kaimynės Estija, Latvija, Lenkija, Skandinavijos ir kitos valstybės. Ne tik dėl to, kad Rusija yra labai didelė rinka, bet ir dėl to, kad ji - svarbi žaidėja tarptautinėje politikoje sprendžiant Sirijos, Afganistano ar Šiaurės Korėjos klausimą. Su Rusija visos kaimynės tęsia regioninį bendradarbiavimą - nuo Norvegijos iki Lenkijos. Ir tai padeda išlaikyti minimalius ryšius bei deeskaluoti saugumo situaciją esant geopolitinei įtampai. Tai elementari diplomatinė praktika.

- Koks asmeninių pažinčių vaidmuo užsienio politikoje? Kadaise jums teko dalyvauti medžioklėje su šviesaus atminimo asmenybėmis - prezidentu Algirdu Brazausku ir politikos analitiku Zbignevu Bžezinskiu. Neseniai paaiškėjo, kad ir būsimasis premjeras Saulius Skvernelis kažką apkalbėjo su įtakingais Lenkijos politikais prie alaus bokalo. Tai sveikintina tradicija?

- Man sunku vertinti S.Skvernelio susitikimo turinį, nes teko skaityti tik skirtingas jo interpretacijas. Iš esmės manau, kad po prezidento Valdo Adamkaus mums labai trūksta valstybės vadovų asmeninės diplomatijos pavyzdžių. Nežinau, ką S.Skvernelis ten nuveikė, bet patį faktą, kad žmogus susitiko su Lenkijos, ko gero, pirmuoju asmeniu ponu Kačynskiu ir kalbėjo turbūt ne vien tiktai apie orą, aš tik sveikinu. Nuo tada, kai mane, kaip vyriausiąjį derybininką, 2001 metais prezidentas V.Adamkus išsiuntė į JAV siekti narystės NATO, visada vadovavausi ir jutau asmeninės diplomatijos jėgą, nes tik tada, kai eini į asmeninį kontaktą, sukeli pasitikėjimą, pažįsti žmogų. Todėl visada stengiuosi išnaudoti asmeninių pažinčių su britais, skandinavais, amerikiečiais, rusais ir kt. tinklą visų pirma dėl Lietuvos nacionalinių interesų; gaila, kai kurie Lietuvos apžvalgininkai nenori suprasti ar išgirsti, kad diplomato pareiga susitikti ir kalbėti su žmonėmis, jo darbas yra derybų menas, diplomato pareiga išvengti karo. Aš per daug savo draugų praradau Afganistane (jie buvo nužudyti talibų, su kuriais derėjausi dėl paliaubų), per daug gerai žinau parako kvapą (pats kulką esu gavęs į langą, kai pradėjau derybas ne su „ta“ talibų grupe), kad galėčiau nevertinti diplomato darbo, todėl stengiuosi išnaudoti visus savo kontaktus. Ir apskritai nedidelės diplomatinės tarnybos credo turėtų būti draugų ratų mezgimas. Tiek sąjungininkų ir partnerių šalyse, tiek priešininkų užnugaryje. Ką gali draugai, žinome iš savo istorinės patirties - kai Amerikos lietuviai organizavo peticijas ir demonstracijas už Lietuvos laisvę ar kai beveik pusė milijono maskviečių išėjo į gatves už Lietuvos laisvę 1991-ųjų sausį.

- Ar jums, ES ambasadoriui, nerėžia ausies Lietuvoje vaikštanti ištarmė, kad mūsų valdžia uoliau tarnauja Briuseliui, o ne savo piliečiams?

- Nenorėčiau su tuo sutikti. Visų pirma norėčiau įžvelgti ES narystėje labai daug privalumų, pirmiausia politine prasme. Aišku, NATO yra ir išliks svarbiausias mūsų gynybinis aljansas, bet pats buvimas ES rinkoje, buvimas ES nare Lietuvai suteikia papildomų saugumo garantijų. Žiūrėkit, ką istorija parodo: nuo 1957 metų, kai ES buvo įsteigta, Europoje nebuvo karo tarp jos valstybių ir jos nebuvo užpultos iš šalies. Kita vertus, iki šiol Lietuva kasmet gaudavo didžiulę finansinę paramą, siekiančią ar tik ne ketvirtį nacionalinio biudžeto. Vis dėlto manau, kad artimiausiais metais turėtume aktyviau ginti savo nacionalinius interesus siekdami, kad mūsų balsas būtų išgirstas, kad mūsų ekonominiai ir politiniai interesai atitiktų Lietuvos žmonių lūkesčius. Greta saugumo didžiausias iššūkis yra Lietuvos išsivaikščiojimas nuo 3,7 iki 2,8 milijono. Aš čia matau politinės lyderystės ir atsakomybės stoką, politinės valios veikti sutelktai stoką. Ir prezidentės, ir ministro pirmininko didžiausias uždavinys turėtų būti sutelkti politines partijas siekiant politinio susitarimo, kokių politinių, socialinių, ekonominių, teisinių priemonių Lietuvai imtis, kad pakeistų dabartinę raidą, kai žmonės išsivažinėja iš Lietuvos. Manau, tik esant susitelkimui, panašiam į tą, koks buvo Lietuvai stojant į NATO ir ES, tik esant asmeniniam valstybės vadovų įsipareigojimui priimti gerai apgalvotus mokestinius įstatymus, pagarbiau žiūrėti vienam į kitą, į savo valstybės piliečius, galima sumažinti išvažiuojančiųjų skaičių ir sukurti prielaidas išvykusiems sugrįžti. Neišvengiamai reikalinga ir išmintinga, kontroliuojama imigracijos politika, nes visas pasaulis varžosi dėl talentų.

- Jūsų kadencija Maskvoje baigsis po dviejų mėnesių. Kur vyksite?


- Grįšiu į Lietuvą, nes pasiilgau Lietuvos. Man jau 52 metai, buvau blaškytas šen ir ten ir net didžiuojuos, kad Skuodo gyventojas tokį kelią nužengė; tame kelyje buvo ir Briuselis, Londonas, Vašingtonas, Kabulas, Maskva... Turėjau pasiūlymų tęsti tarnybą kituose kraštuose, bet pasitarę su šeima, žmona ir vaikais nusprendėme, kad laikas grįžti. Baigęs mokslus Londone sugrįžo namo sūnus, visapusiškai palaikau jį ir džiaugiuos, kad jis ėjo savanoriu į karo tarnybą. Visi mes pasiilgom Lietuvos. Nenoriu, kad skambėtų garsiai, bet, manau, dabar toks momentas mano gyvenime, kai galiu daugiau duoti, negu gauti. Baigęs tarnybą Maskvoje išliksiu aktyvus tarptautinėje politikoje, nes per tuos beveik 20 metų užsimezgė labai platus tinklas pažinčių, draugų, kurie eina atsakingas pareigas Vašingtone ir Londone, Briuselyje ir Paryžiuje, Amsterdame, Pekine ir kitur. Išlaikysiu tuos ryšius, teikdamas savo vertinimus, rekomendacijas dėl vienų ar kitų politinių sprendimų. Be to, tapau Europos užsienio reikalų tarybos nariu, joje stengsiuosi reprezentuoti ir mūsų nacionalinius interesus... Vienas svarbiausių dalykų, ką dar galiu padaryti, - pasidalinti savo patirtimi ir savo įžvalgomis lyderystės srityje, tarptautinės ekonominės politikos srityje su jaunąja karta, todėl priėmiau kvietimą vadovauti KTU Europos institutui, bendradarbiauti su ISM universitetu...

- Ar tik ne Rusijos žiniasklaidoje skaičiau, kad, jūsų nuomone, apskritai laikas keisti emocinę atmosferą Lietuvoje.

- Apie Lietuvą reikia kalbėti ne Rusijoje, o Lietuvoje, tą aš ir stengiuosi daryti.

- Na, vienoje matytoje Vladimiro Poznerio laidoje apie Lietuvą kalbėjote išties nedaug. O į tradicinį žurnalisto klausimą, ką tartumėt sutikęs Dievą, atsakėte: „Atleisk man, Viešpatie.“ Pagalvojau, gal už tai, kad diplomatui tiesiog užginta būti nuoširdžiam?

- Tiesiog norėjosi, kad žmonės pagalvotų apie tai.

- Apie ką?

- Kad ateis Teismo diena.

- Jūs - tikintis?


- Taip.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s